Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-1305/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
2-1305/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
Kategorijos
  • 127.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1305/2010Procesinio sprendimo kategorija 127.9
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VAVMI) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria prašymą atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. B2-1421-585/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „ASF“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi UAB „ASF“ iškelta restruktūrizavimo byla, o to paties teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtintas RUAB „ASF“ restruktūrizavimo planas.

Šalies argumentai

RUAB „ASF“ kreditorius VAVMI pateikė prašymą, kuriuo prašė išaiškinti, ar bendrovės mokestinės nepriemokos (324 084,60 Lt) atidėjimas ir išdėstymas nagrinėjamoje restruktūrizavimo byloje yra valstybės pagalba. Nurodė, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba yra laikoma valstybės bet kokia forma iš jos piniginių išteklių suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Atsižvelgiant į tai, kad LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog VAVMI reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile bei vadovaujantis Europos Komisijos komunikato „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ nuostatomis, kreditoriaus nuomone, mokestinės nepriemokos terminų atidėjimas laikomas valstybės pagalba. Nurodė, kad pagal LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas VAVMI turi pranešti apie įmonės restruktūrizavimo plane numatytą teikti valstybės pagalbą Europos Komisijai per 15 kalendorinių dienų nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos. VAVMI išsiuntė bendrovės administratoriui prašymą užpildyti formas dėl valstybės pagalbos, tačiau gavo UAB ,,ASF“ direktoriaus D. Lankininko raštą, kuriame nurodyta, kad mokestinės nepriemokos termino atidėjimas nelaikytinas valstybės pagalba, todėl Vilniaus apskrities VMI prašė teismo išaiškinti, ar bendrovės mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas yra valstybės pagalba.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi VAVMI prašymą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad teismas turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką, tačiau valstybės pagalbos aiškinimas konkrečioje restruktūrizavimo byloje yra galimas sprendžiant atskirus klausimus, susijusius su restruktūrizavimo procesu (pvz. dėl kreditorių nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui, dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme ar kt.), tačiau mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo išaiškinimas pats savaime atskirai negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismo nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai įmonei yra 5 868 777,43 Lt, iš kurių 324 084,60 Lt yra VAVMI finansinis reikalavimas. Atsižvelgiant į ĮRĮ 15 straipsnio 6 dalies nuostatas, VAVMI per 15 kalendorinių dienų nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos (2010 m. balandžio 12 d.) praneša Europos Komisijai apie įmonės restruktūrizavimo plane numatytą teikti valstybės pagalbą, tačiau įmonė nepateikė tam reikalingos informacijos (paskutinių pelno ir nuostolio ataskaitų su balansu, rinkos apžvalgos kopiją, nurodant tokią apžvalgą atlikusios firmos pavadinimą), todėl VAVMI negalėjo įvykdyti savo pareigos, nors apie tai, kad mokestinės nepriemokos atidėjimas yra valstybės pagalba, bendrovei buvo pranešta teikiant finansinį reikalavimą.

2. RUAB „ASF“, atsakydama į VAVMI paklausimą, pažymėjo, kad įsiskolinimo valstybės biudžetui grąžinimo išdėstymas restruktūrizavimo proceso metu neatitinka valstybės pagalbos sampratos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1383/2009). Tačiau, apelianto nuomone, bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, kiekvienu atveju apie valstybės pagalbą turi būti sprendžiama atskirai, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, todėl negalima teismo sprendimu vienoje restruktūrizavimo byloje vadovautis kitoje restruktūrizavimo byloje.

3. Europos Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės 10 punkte numatyta, kad nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką, todėl Vilniaus apygardos teismas turėjo pasisakyti dėl valstybės pagalbos išaiškinimo šioje byloje. Be to, pagal Europos Komisijos pranešimo 13 punktą, kilus abejonėms dėl valstybės pagalbos kvalifikavimo, nacionaliniai teismas gali prašyti Europos Komisijos nuomonės pagal pranešimo 3 skirsnį (Komisijos parama nacionaliniams teismams).

4. Vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalimi, valstybės pagalba yra laikoma bet kokia forma iš jos piniginių išteklių suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Atitinkamai pagal Europos Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės 11 punktą valstybės pagalbos sąvoka apima ne vien subsidijas, bet ir mokesčių lengvatas, o mokesčių mokėjimo atidėjimas 4 metams, apelianto nuomone, suteikia bendrovei lengvatas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu (gali dalyvauti konkursuose, naudotis didesnėmis apyvartinėmis lėšomis), todėl laikytinas valstybės pagalba.

5. Bendrovės mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas laikomas valstybės pagalba nepriklausomai nuo suteiktos pagalbos dydžio, pagal Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai 7 punktą, kuriuo nustatomas pagalbos dydis, už kurį mažesnės pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, jai netaikomas pranešimo reikalavimas sunkumus patiriančioms įmonėms kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

6. Pagal Europos Bendrijos teisę tik Europos Komisijai yra suteikta atitinkama kompetencija nustatyti, ar konkrečios valstybės institucijos taikoma paramos priemonė yra valstybės pagalba kaip apibrėžta EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu, bendrovei atsisakius pateikti reikalingus dokumentus, VAVMI negali realizuoti įstatymų nustatytos pareigos kreiptis į Europos Komisiją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „ASF“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad klausimas dėl valstybės pagalbos yra nagrinėjamas tvirtinant restruktūrizavimo planą (ĮRĮ 15 str. 9 d.), o RUAB „ASF“ restruktūrizavimo plane nėra numatyta RUAB „ASF“ suteikti valstybės pagalbą. Tuo tarpu UAB „ASF“ restruktūrizavimo plano projektą VAVMI, kaip ir kiti kreditoriai, gavo ĮRĮ numatytais terminais, tačiau valstybės pagalbos klausimo susirinkime nekėlė ir į teismą dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ar paties plano tvirtinimo teisme nesikreipė. Be to, VAVMI nei į RUAB „ASF“, nei į jos administratorių nesikreipė dėl pareiškimui paruošti reikalingų dokumentų pateikimo, o kreditorius tiesiog prašė užpildyti pridedamas formas. Atitinkamai dėl jokių dokumentų pateikimo VAVMI nesikreipė ir iki kreditorių susirinkimo. VAVMI nepateikė ir administratoriui nėra žinoma apie sprendimą suteikti valstybės pagalbą ar taikyti atitinkamas nuolaidas RUAB „ASF“, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad tokia pagalba iš viso buvo teikiama (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-912/2010). Atitinkamai įsiskolinimo išdėstymas Vilniaus AVMI nesiskiria nuo reikalavimų padengimo kitiems tos pačios eilės kreditoriams, o sprendimas dėl skolos išdėstymo yra priimtas ĮRĮ nustatyta tvarka.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Be to, dalis atskirojo skundo argumentų susijusi su mokestinės nepriemokos atidėjimo pripažinimu ar nepripažinimu valstybės pagalba, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2010 m gegužės 18 d. nutartimi šio klausimo iš viso neanalizavo, todėl šiuo metu vertintina tik tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti VAVMI prašymą išaiškinti, ar bendrovės mokestinės nepriemokos atidėjimas RUAB „ASF“ restruktūrizavimo byloje yra valstybės pagalba.

Vadovaujantis ĮRĮ 15 straipsnio 6 dalimi, jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kuriam kreditoriai pritarė, numatyta restruktūrizuojamai įmonei suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai, valstybės institucijos – kreditoriai, kiti valstybės pagalbos teikėjai per 15 kalendorinių dienų nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos praneša Europos Komisijai apie įmonės restruktūrizavimo plane numatytą teikti valstybės pagalbą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Dokumentų, patvirtinančių, kad Europos Komisija gavo ir užregistravo pranešimus dėl valstybės pagalbos teikimo, nuorašai per 5 kalendorines dienas nuo jų gavimo pateikiami įmonės administratoriui, o administratorius šiuos dokumentus kartu su restruktūrizavimo plano projektu pateikia teismui per penkias kalendorines dienas nuo jų gavimo. Gautus Europos Komisijos sprendimus dėl valstybės pagalbos teikimo valstybės institucijos – kreditoriai, kiti valstybės pagalbos teikėjai taip pat turi pateikti restruktūrizuojamai įmonei ir teismui per 5 kalendorines dienas nuo jų gavimo dienos. Įrodymas, kad Europos Komisija gavo ir užregistravo pranešimą dėl valstybės pagalbos teikimo, yra pagrindas restruktūrizavimo bylai sustabdyti iki bus gautas Europos Komisijos sprendimas (ĮRĮ 15 str. 9 d.). Atskirajame skunde nurodoma, kad apie tai, jog mokestinės nepriemokos atidėjimas yra valstybės pagalba, bendrovei buvo pranešta teikiant finansinį reikalavimą, t. y. iki RUAB „ASF“ kreditorių susirinkimo, kuriame buvo pritarta įmonės restruktūrizavimo planui priėmimo (b. l. 10 – 21, 33 – 36). Tačiau iš byloje esančių duomenų (b. l. 33 – 36) aišku, kad 2010 m. balandžio 12 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu valstybės pagalbos teikimo klausimas iš viso nebuvo keliamas, o duomenų, kad valstybės pagalbos teikimas būtų buvęs numatytas restruktūrizavimo plano projekte taip pat nėra. Tuo tarpu, nors valstybės pagalbos aiškinimas konkrečioje restruktūrizavimo byloje yra galimas sprendžiant atskirus klausimus, susijusius su restruktūrizavimo procesu (pvz., dėl kreditorių nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui, dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme ar kt.), tačiau mokestinės nepriemokos atidėjimo aiškinimas pats savaime atskirai negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741/2010), o duomenų, kad VAVMI būtų apskundusi RUAB „ASF“ 2010 m. balandžio 12 d. nutarimą pritarti restruktūrizavimo planui ar Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria patvirtintas RUAB „ASF“ restruktūrizavimo planas, nėra. Tiesa, apelianto nuomone, bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad CPK 4 straipsnio nuostata neužkerta kelio teismams sprendžiant bylas atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, bet ir į savo pačių teisės taikymo praktiką. Kita vertus, pažymėtina, jog pats kasacinis teismas yra nurodęs, kad kol kas nėra pateikęs išaiškinimų dėl valstybės pagalbą restruktūrizuojamoms įmonėms reglamentuojančių teisės normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti VAVMI prašymą išaiškinti, ar bendrovės mokestinės nepriemokos (324084,60 Lt) atidėjimas ir išdėstymas šioje restruktūrizavimo byloje yra valstybės pagalba, todėl naikinti minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Konstantinas Gurinas Audronė Jarackaitė