Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pabrėžė, kad tiek Kybartų PN, tiek kituose pataisos namuose yra nuolat vykdomos kratos ir surasti dingusius daiktus tikrai nėra sudėtinga. Nurodė, kad kreipėsi su skundais dėl dingusių daiktų, tačiau atsakymo negavo. Dėl to jis patyrė 56 Eur turtinę žalą. Be to, už pareigūnų neatsakingumą, neveiklumą taip pat prašo priteisti 500 Eur neturtinę žalą, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, pasijuto nesaugus dėl savo turto, sveikatos ir net gyvybės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą sieja su tuo, jog jam 2017 m. rugsėjo 4 d., atsisakius gyventi Kybartų PN administracijos paskirtame 2 būryje ir gyvenamojoje patalpoje palikus jam priklausančius daiktus, Kybartų PN administracija neužtikrino tų daiktų saugumo, ko pasėkoje pareiškėjui priklausantys daiktai: ausinės „PANASONIC“, tv priedėlis „FLEXBOX“, USB laikmena „KINGSTON“ dingo. Dėl daiktų netekimo patyrė turtinę žalą, be to, pasijuto nesaugus dėl savo turto ir gyvybės, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas yra užregistravęs buitinius prietaisus: televizorių „TV STAR“, ausines „PANASONIC“, TV priedėlį „FLEXBOX“, USB laikmeną „KINGSTON“, garso grotuvą „SETTY“ (b.l. 24). 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame 2 būryje, todėl buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas (b.l. 18-19, 23, 24). Tą pačią dieną gyvenamosios zonos 2 būrio gyvenamajame kambaryje Nr. 204 buvo atlikta planinė krata ir apžiūra. Kratos metu buvo rastas ir paimtas televizorius „TV STAR“ be registracijos lipdukų, kurį patikrinus, buvo nustatyta, kad jis pagal buitinių prietaisų ir informacijos laikmenų registrą priklauso pareiškėjui (b.l. 23, 24). Kiti pareiškėjo užregistruoti buitiniai prietaisai - ausinės „PANASONIC“, TV priedėlis „FLEXBOX“, USB laikmena „KINGSTON“, pareiškėjo teigimu, turėjo būti jo gyvenamajame kambaryje Nr. 222, tačiau minėtame kambaryje nebuvo rasti (b.l. 24).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės) 220 punktas nustato, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.

Teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos užtikrinti nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, asmeninių daiktų saugumo. Taigi, darytina išvada, kad savo daiktų, esančių gyvenamojoje zonoje, saugumu turi pasirūpinti pats pareiškėjas. Pareiškėjas pripažįsta, jog ausines „PANASONIC“, TV priedėlį „FLEXBOX“, USB laikmeną „KINGSTON“ buvo palikęs gyvenamojoje zonoje - t.y. neperdavė saugoti į sandėlį. Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriaus D.G. 2017 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4/49-3247 (b.l. 24) duomenys patvirtina, jog tą pačią dieną, kai pareiškėjas buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas, buvo patikrintas pareiškėjo gyvenamasis kambarys Nr. 222 ir jame pareiškėjo daiktų nebuvo rasta. Kadangi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas išeidamas iš jam paskirto būrio paliko savo daiktus gyvenamojoje zonoje, nepridavė daiktų saugojimui į sandėlį, pareiškėjui nurodžius, jog jo daiktai liko gyvenamojoje patalpoje, Kybartų PN pareigūnai ieškojo nurodytų daiktų, tačiau nerado. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas savo asmeninių daiktų neteko dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kybartų PN veiksmų. Nenustačius Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie turtinės ir neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.