Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovėms A. L. ir M. S., trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas, dėl palikimo dalies ir kompensacijos už ieškovės perleidžiamą nekilnojamojo turto dalį priteisimo, taip pat pagal atsakovės A. L. priešieškinį ieškovei L. T. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir sumokėtų komunalinių mokesčių priteisimo.

Ieškovė prašė: priteisti jai 90 000 Lt kompensaciją už ieškovės perleidžiamą 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), 8600 Lt kompensaciją už perleidžiamą 1/2 dalį garažo (duomenys neskelbtini), ir 29 650 Lt kompensaciją už perleidžiamą 1/2 dalį sklypo (duomenys neskelbtini); taip pat priteisti 2500 USD, kurie S. M. mirties dieną buvo AB Šiaulių banko Vilniaus filiale. Ieškovė nurodė, kad po 1/2 dalį nurodytų nekilnojamųjų daiktų jai atiteko pagal paveldėjimo teisės liudijimą po J. M. sutuoktinės S. M. (ieškovės sesers) mirties 2012 m. birželio 27 d. Ieškovės teigimu, ji negali įgyvendinti savo, kaip savininkės, teisių į nurodytą turtą; ieškovės ir atsakovių santykiai itin konfliktiški, todėl nėra galimybių bendrai naudotis turtu. Anot ieškovės, po S. M. mirties J. M. pasiėmė banke buvusius 5000 USD ir neperdavė ieškovei pusės šios sumos. Apskaičiuodama kompensacijas už perleidžiamą turtą, ieškovė vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie turto vidutinę rinkos vertę. Ieškovė nurodė, kad S. M. laidotuvių organizavimo procese tiesiogiai dalyvavo ieškovės vyras ir duktė, kurie dvejomis transporto priemonėmis vežiojo J. M., padengė transporto išlaidas, todėl ieškovė nevengė prisidėti prie laidotuvių išlaidų; be to, ieškovė tik viena prižiūri S. M. kapą, organizavo žmonių prisiminimų vakarą suėjus keturiasdešimčiai dienų po mirties, taip pat organizavo mirties metinių minėjimą. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų nurodomas S. M. laidotuvių išlaidas, todėl negali būti tenkinamas atsakovių reikalavimas dėl atitinkamų piniginių reikalavimų įskaitymo, juolab kad toks reikalavimas nepareikštas ieškinio ar priešieškinio forma ir neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškovės nuomone, ji nepraleido Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino, nes ginčas dėl paveldimo turto sprendžiamas teisme ir reikalavimas dėl 2500 USD priteisimo nurodytas ieškinyje dar tada, kai J. M. buvo gyvas. Ieškovei nesuprantamas atsakovės A. L. reikalavimas ieškovei padengti atsakovės dukterų patirtas komunalines paslaugas.

Atsakovė M. S. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Anot atsakovės, ieškovė, kaip S. M. turto paveldėtoja, turėjo pareigą prisidėti prie jos laidotuvių išlaidų, tačiau šias išlaidas dengė ne ieškovė, o J. M., nes tuo metu nebuvo žinoma apie tai, kad S. M. likus mažiau negu mėnesiui iki jos mirties sudarė testamentą ieškovės naudai. Dėl to, atsakovės nuomone, J. M. patirtos S. M. laidotuvių išlaidos įskaitytinos į ieškovės reikalaujamą priteisti 2500 USD sumą (CK 5.59 straipsnis). Be to, atsakovės teigimu, jai neperėjo J. M. prievolė sumokėti 2500 USD, nes ieškovė per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nepareiškė reikalavimų J. M. įpėdiniams. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nors ir paveldėjo S. M. turtą, tačiau visiškai neprisidėjo prie šio turto išlaikymo.

Atsakovė A. L. priešieškiniu prašė nustatyti buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir priteisti iš ieškovės 280,99 Lt sumokėtų komunalinių mokesčių. Atsakovė pažymėjo, kad ji nesutinka išmokėti ieškovei kompensacijų, nes dalinant turtą pirmenybė teikiama turto padalinimui natūra, be to, sumokėti ieškovei jos prašomos kompensacijos atsakovė neturi galimybių dėl savo materialinės padėties. Atsakovė pabrėžė, kad ji nevengia bendrauti su ieškove, kuri turi realią galimybę naudotis savo 1/2 dalimi buto. Atsakovės nuomone, ieškovė siekia prisiteisti piniginę kompensaciją visiškai ignoruodama atsakovės interesus. Anot atsakovės, jos paveldėtoje buto dalyje gyvena ir vienu kambariu naudojasi jos dukterys, kurios mokosi universitete. Atsakovė sutiko, kad ieškovei būtų paliktas naudotis 20,07 kv. m ploto kambarys su įstiklintu balkonu, atsakovei paliekant naudotis 15,65 kv. m ploto kambarį, kitas patalpas paliekant naudotis bendrai. Atsakovės teigimu, kambariai yra rakinami, todėl nustačius tokią naudojimosi butu tvarką nebūtų pažeistos šalių teisės į būsto neliečiamybę. Atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti kompensaciją už garažą, tačiau leidžiant atsiskaityti dalimis, kas mėnesį mokant po 300 Lt. Atsakovė nurodė, kad ieškovei tenka pareiga sumokėti atitinkamą dalį atsakovės mokėtų mokesčių už butui centralizuotai suteiktas komunalines paslaugas, t. y. už tokias paslaugas, kurios teikiamos nepaisant to, ar bute gyvenama, ar ne.

Trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Anot trečiojo asmens, S. M. mirties dieną, 2012 m. birželio 27 d., banke buvo atidarytos dvi sąskaitos S. M. vardu, vienoje iš kurių buvo 5000 Lt, ir dvi sąskaitos S. M. ir J. M. (bendrasavininkių) vardu, vienoje iš kurių buvo 5000 USD; 2012 m. liepos 24 d. 5000 USD indėlis išmokėtas J. M..

S. M. mirties dieną, 2012 m. birželio 27 d., AB Šiaulių banke atidarytoje J. M. ir S. M. sąskaitoje buvo 5000 USD likutis (T. 1, b. l. 41). 2012 m. birželio 27 d. J. M. sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl mirusios S. M. pašarvojimo; už suteiktas paslaugas bei laidojimo reikmenis sumokėta 4619,90 Lt (T. 2, b. l. 17, 18-19). 2012 m. birželio 29 d. J. M. buvo užsakęs gedulingus pietus, už kuriuos sumokėta 1848,10 Lt (T. 2, b. l. 15, 16). Atsakovių, jų atstovų paaiškinimai ir liudytojų V. U., L. T., K. T. parodymai patvirtina, kad S. M. laidotuvėmis finansiškai rūpinosi (visiškai ar bent jau didžiąją dalimi, t. y. 4000-8000 Lt) J. M.; ieškovės šeimos nariai prie laidotuvių prisidėjo transportu vežiodami J. M. bei laidotuvių dalyvius.

2012 m. lapkričio 20 d. ieškovei išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad S. M. testamente nurodyto turto įpėdinė yra sesuo L. T., kuri asmeninės nuosavybės teise paveldi:

- 1/2 dalį garažo (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį banko AB „Swedbank“, AB SEB banko ir AB Šiaulių banko sąskaitų ir jose esančių piniginių lėšų (T. 1, b. l. 12-17, 77-82). 2012 m. lapkričio 20 d. ieškovei išmokėta 2485,09 Lt palūkanų pagal terminuotojo indėlio sąskaitą (T. 1, b. l. 18, 83). Nuo 2012 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), ir į 1/2 dalį garažo (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 9-10, 11, 74-75, 76).

2013 m. sausio 14 d. teisme gautas ir 2013 m. kovo 22 d. priimtas ieškovės L. T. ieškinys atsakovui J. M. (T. 1, b. l. 2-6). 2013 m. gegužės 12 d. mirė J. M. (T. 1, b. l. 59).

2013 m. rugsėjo 11 d. atsakovei A. L. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad J. M. turtą paveldi A. L.; paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis garažo (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 127-131). Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atsakovės A. L. nuosavybės teisės į 1/2 dalį nurodytų statinių (T. 1, b. l. 132-133, 134-135).

2013 m. rugsėjo 13 d. atsakovei M. S. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad J. M. turtą paveldi sesuo M. S.; paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir banko sąskaitos bei jose esančios lėšos (T. 1, b. l. 106-108). Nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atsakovės M. S. nuosavybės teisės į 1/2 dalį nurodyto žemės sklypo (T. 1, b. l. 109-110).

Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. atsakovei A. L. buvo mokamas maždaug 1100 Lt dydžio („į rankas“) darbo užmokestis (T. 1, b. l. 122-123), o A. L. (atsakovės sutuoktiniui) – maždaug 2350 Lt darbo užmokestis (T. 1, b. l. 124, 145).

2013 m. spalio 11 d. ieškovė sumokėjo 150 Lt už raidžių ant S. M. paminklo graviravimą (T. 1, b. l. 171). Ieškovės paaiškinimai ir liudytojos V. U. parodymai patvirtina, kad ieškovė prižiūri-tvarko S. M. kapą.

Šioje byloje priimta 2014 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtinta ieškovės L. T. ir atsakovės M. S. taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 29 650 Lt kompensaciją už ieškovės perleidžiamą atsakovei 1/2 dalį sklypo (duomenys neskelbtini)ir 1/2 dalį sklype esančių statinių, o ieškovė perleido atsakovės nuosavybėn ieškovei priklausančią 1/2 dalį sklypo (duomenys neskelbtini). Ta pačia teismo nutartimi nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 29 650 Lt kompensaciją už ieškovės perleidžiamą 1/2 dalį sklypo ir ieškovei grąžinta 108 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 78-79).

Dėl Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje įtvirtinto trijų mėnesių termino

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Šiuo atveju ieškinio reikalavimai J. M. pareikšti dar iki jo mirties. Po J. M. mirties civilinė byla buvo sustabdyta iki paaiškės J. M. įpėdiniai. Paaiškėjus J. M. teisių perėmėjoms, civilinė byla atnaujinta, į jos nagrinėjimą įtraukiant atsakoves. Atsižvelgdamas į tokią procesinę situaciją, teismas sprendžia, kad ieškovė savo teisėmis naudojosi sąžiningai ir CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepraleido.

Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į bendraturčių dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 straipsnis). Viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. <...> Daikto nedalumas fizine prasme nereiškia, kad bendraturtis negali būti atidalijamas. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje yra nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais. Įstatymų nedraudžiama ir mišraus atidalijimo būdo, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009).

Spręsdamas dėl pareikštų ieškinio reikalavimų atidalinti ieškovės nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (buto ir garažo), taip pat dėl priešieškinio reikalavimų nustatyti naudojimosi butu tvarką, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei šalių argumentai, nei nustatytos faktinės aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, jog dviejų kambarių butas Vilniuje, Paribio g. 26-14, negali būti jo bendrasavininkėms padalintas natūra (kiekvienai bendrasavininkei priskiriant po kambarį, kitas patalpas paliekant kaip bendrai naudojamą bendrąją dalinę nuosavybę). Tokiai išvadai nepakanka ieškovės argumentų, kuriais apeliuojama į bendrasavininkių konfliktus, nes, teismo vertinimu, bendrasavininkių konfliktiniai santykiai, kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, neturi jokios įtakos-reikšmės sprendžiant dėl objektyvaus pobūdžio galimybių butą padalyti natūra. Remdamasis nurodytais motyvais ir atsižvelgdamas į nurodytas CK 4.80, 4.81 straipsnių nuostatas bei kasacinio teismo suformuotas jų aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalys nepakankamai vykdė būtent bendraturčiams priskiriamą pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią aktyviai ieškoti visiems bendrasavininkiams priimtino sprendimo būdo. Šia prasme papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent šiuo tikslu du kartus buvo atidėtas bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. teismas ėmėsi pakankamų priemonių (paisydamas rungimosi, dispozityvumo ir proceso operatyvumo principų) suteikdamas šalims papildomų galimybių rasti abiem bendrasavininkėms priimtiną sprendimą. Be to, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė A. L. turi pakankamai turtinių-finansinių galimybių įvykdyti ieškovės reikalavimą, t. y. sumokėti ieškovės reikalaujamą kompensacijos sumą už buto dalį. Priešingai, atsakovės A. L. pateikti įrodymai apie jos ir jos sutuoktinio pajamas, turimą turtą pakankamai patvirtina atsakovės argumentus, kad ji neturi realių galimybių (neprisiimdama papildomų rizikingų finansinių įsipareigojimų) sumokėti ieškovei 90 000 Lt dydžio kompensaciją. Pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiama dėl bendrasavininkių įpareigojimo parduoti aptariamą butą ir pasidalinti gautus pinigus (Civilinio proceso kodekso 12, 13 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstą-neįrodytą ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už perleidžiamą butą priteisimo.

Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo, kad garažas (duomenys neskelbtini) negali būti dalinamas natūra. Teismas sutinka su tokiu šalių pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu ir sprendžia, kad bendrasavininkių interesus geriausiai atitiktų garažo priskyrimas vienam savininkui, kitam bendrasavininkiui priteisiant piniginę kompensaciją. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl kompensacijos dydžio (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Atsakovė A. L. sutiko, kad jai būtų paliktas garažas, o ieškovei išmokėta kompensacija, tačiau atsakovė nurodė, kad galėtų ieškovei kas mėnesį mokėti tik 300 Lt dydžio įmokas. Ieškovė neišreiškė savo pozicijos dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo tokiam laikotarpiui. Kadangi tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis) ir įstatymuose nenustatyta, kad tokiu kaip šios bylos atveju ieškovės tylėjimas galėtų būti vertinamas kaip jos sutikimas išdėstyti atsakovės įmokas, tai konstatuotina, jog ieškovė neišreiškė sutikimo įmokų išdėstymui. Atsižvelgdamas į tai, teismas priima sprendimą priteisti atsakovei A. L. nuosavybės teises į visą ginčo garažą, o ieškovei iš šios atsakovės priteisti 8600 Lt piniginę kompensaciją, šios kompensacijos mokėjimo neišdėstant ilgesniam laikui. Šalims išaiškintina jų teisė dėl šios sprendimo dalies įvykdymo išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo kreiptis CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atmetus ieškinio reikalavimus dėl kompensacijos už perleidžiamą buto dalį priteisimo, spręstina dėl atsakovės reikalavimų nustatyti naudojimosi butu tvarką. Nors ieškovė ir laikėsi principingos pozicijos, kad bendrasavininkių santykiai itin konfliktiški ir kad nėra jokių galimybių bendrai naudotis ginčo butu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad naudojimosi butu tvarkos nustatymas, kaip toks, nelemia bendrasavininkių neišvengiamo tiesioginio bendravimo. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi butu tvarką, bendrasavininkėms paliekama teisė savo buto dalis išnuomoti, suteikti naudotis kitiems asmenims ir pan. Tai patvirtina išvadą, kad atsakovės siūlomas ginčo sprendimo būdas – naudojimosi butu tvarkos nustatymas – abiejų bendrasavininkių interesus atitiks geriau negu buto priskyrimas vienai iš bendrasavininkių, kitą bendrasavininkę įpareigojant mokėti finansiškai nepakeliamą piniginę kompensaciją.

Atsakovė prašė nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką, pagal kurią atsakovei tektų mažesnis kambarys, o ieškovei – didesnis, kitomis patalpomis naudojantis bendrai. Tokia atsakovės siūloma naudojimosi tvarka, teismo vertinimu, nepažeidžia ieškovės interesų ta prasme, kad ieškovei neva tektų naudotis prastesniu ar juolab mažesnio ploto kambariu. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas tenkina priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo (T. 1, b. l. 115, 137).

Civilinio kodekso 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto tik apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

Spręsdamas ieškovės reikalavimus priteisti 2500 USD, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. M. laidotuvėmis finansiškai rūpinosi J. M.– netgi ieškovės dukters L. T. bei vyro K. T. parodymai patvirtina, kad laidotuvėms išleista nuo 4000 Lt iki 7000 Lt (anot liudytojos L. T.) ar netgi 8000 Lt (anot liudytojo K. T.), t. y. gerokai daugiau negu ieškovės reikalaujama priteisti 2500 USD suma, kurią atsakovės vertina kaip laidojimo išlaidas. Kita vertus, pažymėtina, kad trečiojo asmens AB Šiaulių banko duomenimis visas 5000 USD (įskaitant ir ginčo dalį dėl 2500 USD) indėlis J. M. išmokėtas 2012 m. liepos 24 d., t. y. gerokai vėliau, negu rašytiniais įrodymais patvirtintos S. M. laidojimo išlaidos, patirtos 2012 m. birželio 27-29 dienomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovų nurodomos laidojimo išlaidos J. M. apmokėtos ne iš 2012 m. liepos 24 d. gautų lėšų. Dėl to atmetami kaip nepagrįsti atsakovių argumentai, kuriais apeliuojama į Civilinio kodekso 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kaip paneigiančias ieškovės teisę į 2500 USD priteisimą.

Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės J. M. palikimą priėmė ne pagal turto apyrašą, tai pagal aptariamus ieškinio reikalavimus abi atsakovės atsako solidariai. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas tenkina ieškinio reikalavimus dėl 2500 USD priteisimo.

Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ji vykdė savo, kaip buto bendrasavininkės teises bei pareigas, įtvirtintas Civilinio kodekso 4.82 straipsnyje, t. y. kad ieškovė proporcingai savo daliai apmokėjo išlaidas namui ir (arba) butui išlaikyti ir išsaugoti, mokėjo mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šia prasme teismas atmeta kaip nepagrįstus ir nesąžiningus ieškovės argumentus, kuriais apeliuojama tai, kad ieškovė neva nežinojo-nesuprato apie savo pareigą mokėti mokesčius, kaip tokius, ir juolab nežinojo mokesčių sumų. Atsakovė A. L. pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių ne mažesnes negu 561,98 Lt (280,99 Lt X 2) išlaidas, patirtas dėl namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimo ir (arba) priežiūros (T. 2, b. l. 59-68). Atsižvelgdamas į nurodytų įmokų pobūdį, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad šios išlaidos patirtos nepriklausomai nuo to, ar kas nors ginčo bute gyvena(-o), ar ne. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atitinkamas priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir atsakovei iš ieškovės priteistina atsakovės sumokėtų išlaidų dalis – 280,99 Lt. Pažymėtina, kad paisydamas proceso rungimosi ir dispozityvumo principų, teismas neturi pagrindo viršyti pareikštų priešieškinio reikalavimų (CPK 12, 13 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis).

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies:

- atmetami ieškinio reikalavimai dėl kompensacijos už perleidžiamą buto dalį priteisimo;

- tenkinami ieškinio reikalavimai dėl kompensacijos už perleidžiamą garažo dalį priteisimo;

- tenkinami ieškinio reikalavimai dėl 2500 USD priteisimo (iš abiejų atsakovių solidariai).

Priešieškinio reikalavimai tenkintini visiškai.

Tokią bylos procesinę baigtį, teismas vertina kaip ieškinio turtinių reikalavimų (neatsižvelgiant į taikos sutartimi išspręstus reikalavimus) patenkinimą atsakovei A. L. 15 proc. – iš 105 175 Lt reikalavimų sumos patenkinta reikalavimų už 15 175 Lt. Ieškovės turtiniai reikalavimai atsakovei M. S. (kurie neišspręsti patvirtina taikos sutartimi), taip pat atsakovės A. L. priešieškinio reikalavimai ieškovei patenkinti visiškai, t. y. 100 proc. Atsižvelgdamas į nurodytas proporcijas ir į tai, kad 108 Lt dalis žyminio mokesčio ieškovei grąžinta 2014 m. birželio 4 d. nutartimi, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės A. L. priteistina 77 Lt žyminio mokesčio (514 Lt / 100 proc. X 15 proc.) už patenkintą turtinių reikalavimų dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. birželio 4 d. nutartimi grąžinus ieškovei 108 Lt žyminio mokesčio, šiuo atveju teismas sprendė dėl ieškovės sumokėtos likusios 514 Lt žyminio mokesčio dalies atlyginimo (T. 1, b. l. 26, 33). Byloje nepateikta įrodymų apie ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Patenkinus visus priešieškinio reikalavimus, atsakovei A. L. iš ieškovės priteistina 216 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 119, 120) ir 1500 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 118, 121; T. 2, b. l. 49, 50).

Dėl ieškovės ir atsakovės M. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šių asmenų sudarytoje taikos sutartyje nurodyta, jog šios šalys neturi viena kitai pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesprendžia dėl šių šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio atlyginimo.

Valstybei iš ieškovės priteistina 88,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (103,63 Lt / 100 proc. X 85 proc.) (b. l. 1; CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys). Kita šių išlaidų dalis – 15,54 Lt – nepriteistina iš atsakovių, nes šių išlaidų dydis, priteistinas iš kiekvienos atsakovės, t. y. po 7,77 Lt, būtų mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 12, 13 straipsniais, 96 straipsnio 1, 2 dalimi, Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalimi, 4.81 straipsnio 1 dalimi, 5.52 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 8600 (aštuonių tūkstančių šešių šimtų) Lt kompensaciją už perleidžiamą 1/2 dalį garažo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) USD.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Nustatyti buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, ieškovei L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) suteikiant naudotis 20,07 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 14-6, o atsakovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) suteikiant naudotis 15,65 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 14-5; bendram naudojimui paliekant kitas šio buto patalpas – koridorių, tualetą, vonią, virtuvę ir sandėlį (rūsį).

Priteisti atsakovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 280,99 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų 99 ct) išlaidų, patirtų apmokant už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas.

Priteisti ieškovei L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 77 (septyniasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 216 (du šimtus šešiolika) Lt žyminio mokesčio ir 1500 (tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato bei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 88,09 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.