- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-53-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58773-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- I. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. J. (I. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. priimtą nutarimą Nr. 95-390 taikyti I. J. (I. J.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. J. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 259 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 30 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. lapkričio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-390 nutarta taikyti nuteistajam I. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo. Už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą buvo tris kartus paskatintas, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 50 iki 43 balų pagal OASys metodiką. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad I. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai, piktnaudžiavimas narkotikais, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nors I. J. daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis I. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta jokiais motyvais, kurie leistų teigti, jog paleidus jį iš pataisos įstaigos nebus įgyvendinti bausmės atlikimo tikslai. Jam yra leidžiama dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kas patvirtina, jog jis yra įgijęs įkalinimo įstaigos administracijos pasitikėjimą. Be to, ne kartą skatintas už gerą darbą ir nepriekaištingą elgesį, yra įvykdęs visas socialinės reabilitacijos priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ženkliai sumažėjo. Visi kriterijai atitinka lygtinio paleidimo reikalavimus, tačiau apylinkės teismas to neįvertino. Teismas vertino jo praeitį ir baudė jį pakartotinai.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo I. J. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą yra įtvirtinęs ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
9. Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo sprendžiantis teismas (arba nagrinėjantis skundą dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą) vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Lygtinio paleidimo taikymas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju I. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos apylinkės teismas nepritarė, nurodydamas konkrečius argumentus, kodėl nuteistajam tikslinga tęsti bausmės atlikimą izoliuotam nuo visuomenės. Pagrindo tenkinti nuteistojo skundą nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.
10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad I. J. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 bausmės), kas leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, būtina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį paprastai sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
11. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog lygtinio paleidimo I. J. taikymui nėra nustatytas materialusis pagrindas. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 43 balai pagal OASys metodiką, o tokiu atveju būtina konstatuoti, jog nuteistasis padarė itin reikšmingą, akivaizdžią pažangą mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nors I. J. pataisos namuose dirba bei mokosi Karaliaus Mindaugo profesiniame centre siuvėjo specialybės, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja laisvalaikio užimtumo renginiuose, yra tris kartus paskatintas už gerą elgesį bei darbą valstybės įmonėje, tačiau tai nėra kuo nors ypatingos, išskirtinės aplinkybės, rodančios, jog nuteistasis aktyviai stengiasi keisti turimas elgesio bei mąstysenos problemas. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, I. J. šiuo metu išskiriami keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, piktnaudžiavimas narkotikais, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, todėl būtent šioms sritims, jų koregavimui aukštesnysis teismas skiria didesnį dėmesį.
12. Šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Anksčiau I. J. teistas laisvės atėmimo bausme ir dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios šiuo metu atlieka bausmę. Sutiktina su nuteistuoju, kad jo kriminalinė praeitis nėra tas kriterijus, kuriuo remiantis galima atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši aplinkybė reikšminga vertinant, ar I. J. geba mokytis iš savo klaidų ir daugiau jų nebekartoti, keisti savo gyvenimo būdą ir elgseną. Ankstesni teistumai rodo, kad išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgesnį laikotarpį nuteistajam sunku. Anksčiau jis yra vengęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, slapstęsis nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų. Jam taip pat buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, nustatyti konkretūs įpareigojimai, tačiau I. J. nesugebėjo jų laikytis – vartojo psichiką veikiančias medžiagas, nors tai daryti buvo draudžiama, kviečiamas neatvykdavo į Probacijos skyrių, nustatytu laiku nebuvo rastas namuose. Probacijos tarnyba du kartus kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama panaikinti lygtinio paleidimo taikymą. Pirmąjį kartą teikimas buvo atmestas, antrąjį kartą patenkintas, tačiau apygardos teismas dar kartą parodė pasitikėjimą nuteistuoju ir apylinkės teismo sprendimą naikinti lygtinio paleidimo taikymą panaikino. Vis dėlto, I. J. sugrįžo prie savo nusikalstamų sumanymų vykdymo ir, turėdamas neišnykusį teistumą, įvykdė nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kas patvirtina, jog iš ankstesnių teistumų I. J. išvadų nepadarė.
13. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis iki šiol minimizuoja savo nusikaltimų rimtumą ir savo vaidmenį juose, kaltina kitus, teigia, jog jam įtaką darė bendrininkai. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Nekritiškas požiūris į įvykdytus nusikaltimus, teisėjų kolegijos vertinimu, gali skatinti nuteistąjį I. J. ir toliau elgtis priešingai įstatymų imperatyvams.
14. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad I. J. turi draugų, kurie turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei privedė prie psichotropinių medžiagų vartojimo. Duomenų, ar šiuo metu skundo autorius yra pasiryžęs nutraukti ryšius su netinkamais kompanionais, pateiktoje medžiagoje nėra, to nenurodo ir pats nuteistasis savo skunde. Vis dėlto, I. J. po galimo lygtinio paleidimo grįžtų gyventi į tą pačią vietą, kurioje gyveno iki sulaikymo, vadinasi, jo socialinė aplinka iš esmės nepasikeistų. Pastovios gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju nėra aktualus, kadangi I. J. visada ją turėjo, tačiau vis tiek nusikalsdavo.
15. Nors nuteistasis lankosi pas psichologus, siekdamas koreguoti savo elgesį, tačiau akivaizdžių teigiamų pokyčių nenustatyta. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad I. J. ne visada sprendimus priima atsakingai, kartais pasielgia impulsyviai ir neapgalvotai. Jis siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų (disponavimo narkotinėmis medžiagomis), kartais nuteistąjį užklumpa nekontroliuojami pykčio protrūkiai. I. J. supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. I. J. savo problemų nespręsdavo tiesiogiai, stengdavosi nuo jų atsiriboti vartodamas narkotines medžiagas, be to, yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. Nuteistasis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių ir pernelyg optimistiškai vertina sėkmės galimybes. Nors asmuo priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį, tačiau akivaizdu, jog tam reikia daugiau laiko bei darbo su specialistais.
16. Skunde nuteistasis pažymi, kad nėra baustas drausmine tvarka, jam yra suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis sėkmingai dirba VĮ „Mūsų amatai“ kepykloje pagalbiniu darbininku. Teisėjų kolegija sutinka, kad šios aplinkybės I. J. apibūdina kaip drausmingai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį, tačiau pažymėtina, jog teisė išvykti be sargybos jam suteikta tik 2018 m. spalio 16 d., todėl dar per anksti spręsti, ar nuteistasis iš tiesų sugeba pateisinti jam parodytą pasitikėjimą. Darbinis užimtumas nuteistajam nėra probleminė sritis. Jis dirbo ir iki suėmimo, tačiau darbiniai santykiai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų vykdymo. Todėl darbas pataisos įstaigoje nelaikytinas itin reikšmingu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. I. J. kur kas aktualesnė sritis yra narkotinių medžiagų vartojimas. Jis pats pripažįsta, jog retkarčiais vartodavo heroiną, yra gydėsi reabilitacijos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo Tarptautinės kovos su narkomanija dienai paminėti skirtoje viktorinoje, sveiko gyvenimo būdo ir priklausomybių prevenciniuose užsiėmimuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam būtina toliau aktyviai spręsti narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo problemą ir neapsiriboti vien dalyvavimu viktorinose ar vienkartinėse paskaitose apie narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Tik nuolatinis, sistemingas dalyvavimas narkotikų vartojimo prevencijai skirtuose užsiėmimuose gali patvirtinti, jog nuteistasis yra pasiryžęs atsisakyti šių žmogaus organizmui žalingų medžiagų. Šiuo metu I. J. daugiau laiko skiria laisvalaikio leidimui – televizijos žiūrėjimui, dalyvavimui įstaigoje organizuojamuose sporto ir kultūriniuose renginiuose, o ne turimų problemų sprendimui, kas nerodo didelių pastangų integruotis į visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu, gerbiančiu ne tik savo, bet ir kitų visuomenės narių teises bei teisėtus interesus.
17. Laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis I. J. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Apylinkės teismo nutartis nėra nei formali, nei deklaratyvi. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo I. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. J. (I. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.