- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-11
- Bylos Nr.
- 2-837/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius (pirm.), Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis (pran.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SONEX SISTEMOS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Informacinės technologijos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistos taikomos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „SONEX SISTEMOS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Informacinės technologijos“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Furnitūra marketingas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ priešieškinius uždarajai akcinei bendrovei „Informacinės technologijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SONEX SISTEMOS“ dėl paslaugų kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Informacinės technologijos“ (toliau – UAB „Informacinės technologijos“) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ (toliau – UAB „Furnitūra marketingas“) 34 692 Lt dydžio skolą, 4 753,09 Lt dydžio palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo UAB „Informacinės technologijos“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo turto, o jo esant nepakankamai ar nesant – kilnojamojo turto, o nesant ir šio turto – piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą 39 445,09 Lt sumai.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi sujungė ieškovo UAB „Informacinės technologijos“ ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SONEX SISTEMOS“ (toliau – UAB „SONEX SISTEMOS“) ieškinių pagrindu atsakovui iškeltas civilines bylas į vieną ir, atsakovui pareiškus priešieškinį, perdavė ją nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Kauno apygardos teismui atsakovas pateikė prašymą pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: atsakovui nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies trijų žemės sklypų, esančių Kumpių k., Kauno r. sav., areštą pakečiant kitu atsakovui priklausančio kilnojamojo turto, o jo nesant, pastato, esančio A. Stulginskio g. 41, Kaune, areštu. Nurodė, kad antstolis, vykdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo du atsakovui priklausančius automobilius ir 1/2 minėtų trijų žemės sklypų dalį, tačiau šio turto neįvertino, nors ir buvo nurodęs, kad jo vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Kadangi vykdomoji byla užbaigta, todėl atsakovas su šiuo prašymu kreipiasi į teismą. Taip pat nurodė, kad balanso duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklausančių dviejų automobilių vertė yra 30 468,03 Lt, be to, atsakovo turimų gamybinių patalpų, esančių A. Stulginskio g. 41, Kaune, rinkos vertė yra 621 000 Lt. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos, nes pagal 2006 m. lapkričio 20 d. sutartį dėl žemės sklypo dalies pirkimo atsakovas su kitu bendraturčiu visą žemės sklypą įsigijo už 4 414 489 Lt. Pažymėjo, kad žemės sklypo areštas labai trukdo jo deryboms su bankais dėl turimų finansinių įsipareigojimų sprendimo. Taip pat nurodė, kad jam priklausančio pastato, esančio A. Stulginskio g. 41, Kaune, areštas nepakenktų ieškovo turtiniams interesams, nes tiek aptariami žemės sklypai, tiek ir pastatas yra įkeisti bankui, t. y. jų teisinis statusas šiuo metu yra vienodas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies: panaikino 1/2 dalies trijų žemės sklypų, esančių Kumpių k., Kauno r. sav., areštą, tačiau paliko automobilių areštą bei nurodė, kad paaiškėjus, jog kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė nei 39 445,09 Lt, ieškovo UAB „Informacinės technologijos“ reikalavimui užtikrinti turėtų būti areštuojamas kitas atsakovo kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, o jų nesant ar esant nepakankamai – gamybinės patalpos, esančios A. Stulginskio g. 41, Kaune. Teismas nurodė, kad iš atsakovo balanso matyti, jog jo turto vertę sudaro ne tik gamybinio pastato vertė, bet ir kitas atsakovo turtas, vertas 3 949 757 Lt. Nepaneigti atsakovo teiginiai, kad palyginti nedidelei 39 445,09 Lt ieškinio sumai užtikrinti yra areštuotos net trijų nekilnojamojo turto objektų dalys bei du automobiliai. Be to, atsakovo pastato, esančio A. Stulginskio g. 41, Kaune, rinkos vertė yra 621 000 Lt, o likvidacinė vertė – 372 000 Lt. Tokios aplinkybės leidžia abejoti, ar laikinųjų apsaugos priemonių mastas, lyginant su ieškinio suma, yra adekvatus, užtikrinantis tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pažymėjo, kad stabilus įmonės veikimas, pajamų gavimas sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Atsakovo pateikti dokumentai rodo, kad jis siekia vykdyti komercinę-ūkinę veiklą, todėl teismo draudimas ją vykdyti nepagrįstai ribotų atsakovo veiklą, galimai privestų prie bankroto. Taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nepažeis jomis siekiamų tikslų, tačiau, atsižvelgiant ir į teisėtus ieškovo interesus, keičiant laikinąsias apsaugos priemones, į atsakovo areštuotino turto sąrašą įtrauktinas ir galimas atsakovo piniginių lėšų areštas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Informacinės technologijos“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti, nes laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas sumažina galimybę ateityje įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Atskirajame skunde pateikiami šie motyvai:
1. Areštuotų automobilių vertė yra nepakankama ieškinio reikalavimams užtikrinti: jų balansinė vertė – 30 468,03 Lt – beveik 10 000 Lt yra mažesnė už ieškinio sumą, be to, balansinė vertė neatitinka realios automobilių rinkos vertės, kuri šiuo atveju yra apie 22 596 Lt. Tai teismui turėjo būti akivaizdu jau priimant skundžiamą nutartį.
2. Atsakovo piniginių lėšų areštas yra visiškai nesuprantamas ir keliantis realų pavojų jo veiklai.
3. Atsakovui nuosavybės teise priklausanti 1/2 trijų žemės sklypų dalis yra įkeista užtikrinant bankui atsakovo 1 697 000 Lt dydžio įsipareigojimą, kai tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendra šių žemės sklypų vertė tesudaro 125 550 Lt. Be to, nurodyti atsakovui ir kitam bendraturčiui priklausantys žemės sklypai yra įkeisti ir 1 800 000 Lt dydžio įsipareigojimui kitam bankui užtikrinti. Pažymėtina, kad hipotekos registre įregistruotas aptariamų sklypų areštas, kas reiškia, jog atsakovas bankui nevykdo įsipareigojimų ir todėl yra galimas išieškojimo nukreipimas į šį turtą. Nors atsakovas nurodė, kad viso žemės sklypo vertė yra 4 414 489 Lt, tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovo turto vertė nepadengs visų kreditorių, tame tarpe ir ieškovo, reikalavimų, todėl turto arešto šiems žemės sklypams panaikinimas yra nepagrįstas.
4. Atsakovui priklausančios gamybinės patalpos, esančios A. Stulginskio g. 41, Kaune, taip pat yra įkeistos bankui 988 920 Lt įsipareigojimui užtikrinti, be to, šio turto vertė Nekilnojamojo turo registro duomenimis tesudaro 179 000 Lt.
5. Iš atsakovo balanso matyti, kad per vienerius metus gautinos sumos sudaro 132 865 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 131 884 Lt, be to, įsipareigojimai 1,1 mln. Lt viršija nuosavą kapitalą. Esant tokiai finansinei būklei, atsakovo vadovas jau turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundu atsakovas UAB „Furnitūra marketingas“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jeigu, ieškovo nuomone, areštuotų automobilių vertė nėra pakankama ieškinio reikalavimui užtikrinti, ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį, kad šis aprašytų kitą atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 75 185 Lt. Panaikinus areštą žemės sklypui, ieškovo interesai nenukentėjo, nes ir iki arešto taikymo jie buvo įkeisti bankams, kurie turi pirmumo teisę dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis). Be to, žemės sklypo realią vertę patvirtina ir esamas įkeitimas 3 497 000 Lt sumai. Pažymi, kad ieškovas, nesutikdamas su gamybinių patalpų įkeitimu, prieštarauja pats sau: anot jo, 3 497 000 Lt dydžio įsipareigojimams užtikrinti įkeistas žemės sklypas, kurio vertė ieškovo teigimu tėra 125 550 Lt, užtikrintų ieškinio reikalavimą, o gamybinės patalpos, įkeistos 988 920 Lt dydžio įsipareigojimui užtikrinti, ieškinio neužtikrintų. Ieškovas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia ne užsitikrinti savo reikalavimus, o iš esmės apsunkinti atsakovo padėtį.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas UAB „SONEX SISTEMOS“ nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi šių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises. Šiuo atveju asmens teisių varžymo laipsnis iš esmės priklauso nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir masto, taip pat nuo su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių. Dėl šios priežasties, minėta, laikinosios apsaugos priemonės ne tik turi būti taikomos tik esant pagrįstoms prielaidoms dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, tačiau turi būti parenkamos tokios konkrečios priemonės, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi iškreipti proceso šalių teisių ir interesų pusiausvyros.
Šioje byloje ieškovo UAB „Informacinės konsultacijos“ pareikštų reikalavimų vertė sudaro 39 445,09 Lt. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paliko areštuotas dvi atsakovui priklausančias transporto priemones, taip pat nurodė, kad paaiškėjus, jog jų vertė yra mažesnė nei 39 445,09 Lt, turi būti areštuotas kitas atsakovo kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, o jų nesant ar esant nepakankamai – gamybinės patalpos. Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės ginčija žemės sklypų arešto panaikinimą, kuris, jo nuomone, sumažina galimybę ateityje įvykdyti galimai jam palankų teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvais. Visų pirma pažymėtina, kad apelianto argumentai nėra nuoseklūs. Viena vertus, apeliantas teigia, kad atsakovui tenkančios žemės sklypų dalies vertė tesudaro 125 550 Lt, o jos įkeitimu užtikrintos prievolės siekia 3 497 000 Lt, t. y. išieškojimas hipotekos kreditorių naudai nepadengtų atsakovo įsiskolinimo jiems, o tuo pačiu ir apeliantui. Kita vertus, apeliantas ginčija arešto atsakovui priklausančiai žemės sklypų daliai panaikinimą, nes, minėta, tai sumažina galimybę ateityje įvykdyti galimai apeliantui palankų teismo sprendimą. Taigi, atsižvelgiant į šiuos apelianto teiginius, lieka neaišku, kokiu būdu dalies žemės sklypų areštas užtikrintų jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą, jei, paties apelianto teigimu, priverstinio išieškojimo iš šio turto atveju jo nepakaktų ir hipotekos kreditorių reikalavimams užtikrinti. Antra, apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į antstolį dėl skundžiamos nutarties vykdymo, t. y. kito turto aprašo, jei mano, kad areštuotų transporto priemonių vertė neatitinka tikrosios vertės. Trečia, minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros. Apeliantas neneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad atsakovas siekia tęsti savo tiesioginę veiklą, taip pat sutiktina, kad stabilus įmonės veikimas sudaro geresnes galimybes įvykdyti galimai apeliantui palankų teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu skundžiama nutartis neleidžia iškreipti proceso šalių teisių ir interesų pusiausvyros.
Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.