Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2008-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-150-278/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-06-10
Bylos Nr.
2-150-278/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
S. T.
Trečiasis asmuo
R. M.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-150-278/2008m.Procesinio sprendimo kategorija: 44.2, 44.5.2, 44.6; 116.4
NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008m. birželio 10d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovei S. T., jos atstovui adv. A.Kolpertui ,atsakovo atstovams I. Ž., adv. E.Kveragai,trečiajam asmeniui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai (toliau VšĮ) Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, trečiajam asmeniui R. M. dėl 160 899Lt žalos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė S. T. nurodė, kad siekdama gauti paramą iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo pagal Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumentą, 2005 03 31 su VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė paruošė verslo planą (paraišką) „Stručių ūkio kūrimas“. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2005 12 21 raštu ją informavo, kad projektas yra netinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Nurodo, jog atsakovė parengė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, o jos projektas galėjo būti remiamas, jeigu būtų pateiktas pagal Bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonės „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvertinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ sektorių „Netradicinių žemės ūkio produktų gamyba“. S. T. nurodė, jog atsakovė turėjo parengti tokį dokumentą, kuris suteiktų galimybę jai gauti paramą, todėl atmetus verslo planą-paraišką, ji negavo 150 587Lt pajamų bei turėjo 10 312Lt papildomų išlaidų, kurias sudaro 6962Lt atsakovui už paruoštą paraišką-verslo planą, 3350Lt išlaidas advokatams už teisinių dokumentų rengimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį prašo tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovo 160899Lt žalos atlyginimą, nes ieškovė patyrė žalą atsakovui suteikus netinkamos kokybės paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad 2005 03 24 ieškovė kreipėsi į atsakovę užsakydama parengti verslo planą pagal ieškovės pateiktus dokumentus bei duomenis. S. T. užpildė Kliento registravimo anketą, kurioje nurodė būtinus duomenis, pasirinktą veiklos sektorių į kurį nusprendė vykdyti investicijas, pateikė kitus duomenis, reikalingus verslo plano rengimui. Teigia, kad ieškovei jokių konsultacijų šiais klausimais nereikėjo, ji buvo galutinai apsisprendusi kaip vystys stručių auginimo verslą, kur investuos paramą bei nurodė pasirinktą veiklos sektorių, motyvuodama, kad pagal jį galima gauti didesnę paramą. Atsakovės atstovai teigia, kad atsižvelgiant į ieškovės reikalavimus, tarnyba negalėjo rengti kitos srities verslo plano, be to, ieškovė derybas su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos bei kitomis įstaigomis vedė asmeniškai ir nepageidavo, kad derybose dalyvautų atsakovės atstovas. Teigia, kad parengtas ir su ieškove suderintas verslo planas buvo peržiūrėtas atsakovės specialistų ir 2005 04 11 perduotas ieškovei, kuri parengtą verslo planą priėmė, pretenzijų neturėjo ir jų nereiškė iki 2007 06 08. Nurodo, jog VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba tik vėliau sužinojo, kad verslo plano rengimo metu, 2005 04 08 ieškovė asmeniškai kreipėsi į tretįjį asmenį R. M., prašydama padėti užpildyti paraiškos paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas" formą, tačiau mano, kad ši aplinkybė neturi nieko bendro su 2005 03 31 paslaugų sutartimi. Nurodo, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei parengti verslo planą, tačiau neįsipareigojo paruošti S. T. paraiškos, nes ji pati buvo susipažinusi su įvairiais dokumentais, todėl šios paslaugos jai nereikėjo ir į sutartį bei sąskaitą-faktūrą paslauga nebuvo įtraukta, už šią paslaugą atsakovei nebuvo sumokėta. Teigia, kad verslo planas paruoštas tinkamai ir ieškovei perduotas 2005 04 11, todėl ieškovei pareiškus pretenzijas dėl jo trūkumų, atsakovė būtų pataisiusi verslo planą taip, kad šis atitiktų visus ieškovės reikalavimus.

Tretysis asmuo R. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė siekė gauti paramą pagal Lietuvos 2004-2006m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtos ir žuvininkystės prioriteto priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Nurodo, kad ji informavusi S. T., kad stručių auginimas yra netradicinė veikla ir paramą tikslinga siekti gauti pagal kitą BPD priemonę, tačiau S. T. nesutiko, kadangi pagal siūlomą priemonę yra mažesnė parama ir negalima kartu teikti paraiškos pagal BPD priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bei gauti pradinio įnašo avansu. Be to, ieškovė buvo įspėta, jog parama gali būti nesuteikta. R. M. nurodė, kad ji į verslo plano kompensuotinas išlaidas nenorėjo įtraukti krovininės automašinos, nes ji nėra speciali galvijų transportavimo įranga, tačiau S. T. buvo įsitikinusi, kad galės pagrįsti, jog automobilis Nissan Double-Cab Navara“ yra tinkamiausia stručių bei pašarų pervežimui. Nurodė, kad ieškovės prašymu ji padėjusi užpildyti paraiškos paramai gauti formą. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovė S. T. ir atsakovė VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba 2005 03 31 sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovė užsakė konsultacijas dėl verslo (veiklos) plano parengimo ir verslo (veiklos) planą bei įsipareigojo sumokėti už atliktą paslaugą, o atsakovė įsipareigojo konsultuoti S. T. ir iki 2005 04 15 parengti verslo (veiklos) planą „Stručių ūkio įkūrimas“ pagal ieškovė pateiktus dokumentus (b.l.10-12, sutarties 1.1p., 3.1p.). Šios sutarties 2.6p. atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas ir vykdyti savo pareigas rūpestingai, efektyviai, vadovaujantis patvirtintais paslaugos teikimo standartais, nusistovėjusios profesinės veiklos, etikos taisyklėmis, o 2.10p. - savo jėgomis ir lėšomis pašalinti dėl savo kaltės padarytus verslo plane trūkumus, pažeidžiančius sutarties ar teiktų dokumentų sąlygas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė savalaikiai paruošė ir perdavė S. T. verslo planą, o ieškovė pastabų dėl netinkamo jo parengimo nepateikė (sutarties 4.2p.). Šią aplinkybę patvirtina šalių paaiškinimai bei duomenys apie atsiskaitymą už suteiktas paslaugas (b.l.146-148). Iš bylos dokumentų matyti, kad verslo planą ir paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones “Investicijos į žemės ūkio valdas” gyvulininkystės veiklos sektorių bei “Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” S. T. 2005 05 12 pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (b.13-39). Iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2005 12 21 informacinio laiško matyti, kad ieškovė buvo informuota, jog jos pateiktas projektas “Stručių ūkio kūrimas” yra netinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų (b.l.67). S. T. nurodyta, kad projektas neatitinka Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004 -2006 metų bendrojo programavimo Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę “Investicijos į žemės ūkio valdas” 29.8p. nurodyto tinkamumo kriterijaus, kuris nustato, kad pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, jog ūkio subjektas atitinka (atitiks) ekonominio gyvybingumo rodiklius. Informacijoje konstatuota, kad verslo plane nurodoma krovininė mašina nepriskiriama specialios galvijų, mėsos, jos produktų transportavimo įrangos įsigijimui, kaip tai numatyta 40.2.1.8p., todėl ši investicija nėra tinkama finansuoti, o perskaičiavus finansines ataskaitas su mažesne paramos suma, trūksta projekto finansavimo lėšų ir negalima paskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklių. Be to, konstatuota, kad verslo plane nurodžius, jog ūkio pajamos bus gaunamos tik iš stručių auginimo, projekte numatyta veikla gali būti remiama pagal priemonės “Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas” veiklos srities “Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių sektorių “Netradicinių žemės ūkio produktų gamyba”. Ieškovei nurodyta, kad parama pagal priemonę “Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” negali būti suteikta tokiu atveju, jei pareiškėjas pripažintas netinkamu gauti paramą pagal priemonę “Investicijos į žemės ūkio valdas”. Minėti duomenys patvirtina, kad S. T. verslo planas ir paraiška buvo netinkami gauti paramą iš ES struktūrinių fondų pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones “Investicijos į žemės ūkio valdas” gyvulininkystės veiklos sektorių bei “Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”. Atsakovės atstovai nurodo, jog verslo planas buvo paruoštas kokybiškai, pagal ieškovės pageidavimą, o ruošti paraišką, 2005 03 31 sutartimi tarnyba nebuvo neįsipareigojusi, nes ieškovė tokios paslaugos neužsakė ir už tokią paslaugą nemokėjo. Ieškovė teigia, kad į VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą ji kreipėsi kaip ūkininkė, prašydama parengti verslo planą, būtiną gauti paramą iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondų ir jai nebuvo svarbu pagal kokią bendrojo programavimo dokumento prioritetą šis planas bus rengiamas. Iš bylos dokumentų bei šalių paaiškinimų matyti, kad 2005 03 24 ieškovė S. T. kreipėsi į VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą dėl paslaugų jai suteikimo. Kliento registravimo anketa patvirtina, kad 2005 03 24 S. T. atsakovei nurodė esanti susipažinusi su Bendrojo Programavimo Dokumento 4 prioriteto "Kaimo Plėtra ir Žuvininkystė" 4.1. priemonės "Investicijos į žemės ūkio valdas" ir 4.2. priemonės "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas", tinkamumo reikalavimais, paraiška bei priedais (b.l.131-132). Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad priemones, pagal kurias norėjo gauti paramą iš ES fondų, pasirinko pati ieškovė. Iš verslo plano matyti, kad ieškovės planuojama veikla buvo susijusi tik su stručių auginimu (b.l.41-56). Tačiau šie paukščiai nėra įtraukti į tradicinių žemės ūkio produktų sąrašą, todėl ieškovės nurodyta veikla negalėjo būti finansuojama pagal BPD priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ gyvulininkystės veiklos sektorių. Netradicinių žemės ūkio paukščių auginimo veikla galėjo būti remiama pagal BPD priemonės “Investicijos į žemės ūkio valdas” veiklos sektorių “Žemės ūkio produkcijos įvairinimas ir susijusi veikla”, tačiau pagal Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2005 02 23 įsakymu Nr. 3D-87, 33 p. tik tais atvejais, kai pareiškėjas planuoja investuoti į žemės ūkio produkcijos įvairinimą ir su žemės ūkiu susijusią veiklą. Tuo atveju, pareiškėjas turi pateikti verslo planą, kuriame mažiausiai 70 proc. numatomų investicijų bus skirta tradicinių žemės ūkio produktų gamybai, o žemės ūkio produkcijos įvairinimo veiklos sektoriui verslo plane numatyta ne daugiau kaip 30 proc. visos paramos sumos. Iš VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos įstatų matyti, kad pagal tarnybos tikslus bei veiklos sritis atsakovas konsultuodamas šalies gyventojus žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimais, vykdydamas konsultacinę verslo ir valdymo ir kt. veiklą, kaip šios srities specialistas, privalėjo žinoti ir patarti S. T. kokią prioriteto priemonę jai yra naudingiau ir patikimiau pasirinkti paramai gauti pagal jos vystomą veiklą. Civilinio kodekso (toliau CK) 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Atsakovė yra LR Žemės ūkio ministro 2004 03 12 įsakymu Nr. 3D-109 17 punktu Žemės ūkio ministerijos sudarytos Konsultavimo įstaigų akreditavimo komisijos sprendimu akredituota kaip konsultavimo įstaiga veiklai „Konsultavimo paslaugos ūkiams", todėl yra profesionali paslaugų teikėja. Nors atsakovės atstovai nurodo, kad ieškovei konsultacijos nebuvo reikalingos ir ji buvo galutinai apsisprendusi kaip vystys stručių auginimo verslą, kur investuos paramą, tačiau iš šalių sutarties matyti, kad ieškovė užsakė ne tik verslo planą, bet ir konsultacijas dėl verslo plano parengimo, o atsakovė įsipareigojo S. T. konsultuoti šiais klausimais (sutarties 1.1p.). CK 6.719 straipsnio nuostatos numato, kad prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Trečiojo asmens R. M. nurodyta aplinkybė, kurios neneigia ir S. T., jog ieškovei išaiškinus galimas neigiamas pasekmes, ji neatsisakė ketinimo į verslo planą įtraukti prašymą dėl krovininio automobilio, kuris nėra speciali galvijų, mėsos ir jos produktų transportavimo įranga ir ši investicija yra netinkama finansuoti, suteikė atsakovei teisę svarstyti klausimą dėl sutarties nutraukimo su ieškove (sutarties 5.6p., 6.721str.2d.). Teisę nutraukti sutartį paslaugų teikėjui suteikia ir CK 6.718str.3d. nuostatos jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusios profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms. Iš atsakovės pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad tuo atveju jeigu rengiant verslo planus ūkio ekonominio gyvybingumo rodikliai neatitinka nustatytų reikalavimų arba klientas nepateikia visų reikalaujamų dokumentų, klientą užregistravęs biuras per 2 darbo dienas turi pranešti klientui, kad paslauga nebus teikiama (b.l.169-170, 172-173). Byloje nepaneigta, jog prioriteto priemonę paramai gauti pasirinko ieškovė, tačiau CK 6.718str.1d. nustato, kad atsakovas, kaip paslaugos teikėjas, privalėjo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Kadangi S. T. tikslas buvo pagal atsakovo paruoštą verslo planą gauti finansinę paramą verslui vystyti, o ieškovė pasirinko netinkamą jos verslui prioritetinę priemonę, darytina išvada, kad atsakovė S. T. nesuteikė tinkamos konsultacijos (CK 6.718str.1d., CPK 178str.). Šio kodekso 6.718str.4d. numato, jog paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti. Šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti. Parengtame verslo plane atsakovė konstatavo, jog ieškovės ūkis atitinka Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės" prioriteto priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas" kriterijus (b.l. 41-56). Kadangi atsakovas, žinodamas ieškovės vykdomos veiklos pobūdį, paruošė verslo planą bei paraišką pagal S. T. pateiktus duomenis ir pageidavimus, kurie neatitiko remiamų bei kvietime teikti paraiškas nurodytų veiklos sektorių tinkamumo kriterijų, todėl kaip profesionali paslaugų teikėja, teikianti konsultacines paslaugas ir turinti žinoti, kuriai Bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės" prioriteto priemonei turi rengti verslo planą bei paraišką, prisiėmė atsakomybę už netinkamai įvykdytą sutartį (CK 6.717str.3d.). Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad verslo planas buvo ruošiamas pagal ieškovės pageidavimus, neatleidžia atsakovo nuo CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 3 d.). Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė S. T. nesudarė sutarties dėl paraiškos ruošimo, už šią paslaugą ieškovė nemokėjo, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad paraišką ieškovei padėjo užpildyti ieškovės darbuotoja R. M. (b.l.40). Tai patvirtina paraiškose esančios nuorodos, jog projektą parengė ir paraišką padėjo užpildyti tretysis asmuo R. M. bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l.13-39,40). Ta aplinkybė, kad atsakovė yra nustačiusi paslaugų įkainius ir už paraiškų pildymą, nėra neginčijamas įrodymas, jog tokia paslauga ieškovei nebuvo suteikta, nes S. T. aiškinimas, kad paraiškas dėl paramos gavimo atsakovė ūkininkams pildydavo be atskiro apmokėjimo, nepaneigtas (b.l.149, CPK 178str.).

CK 6.256str.2d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Iš šalių sutarties 3.5p. matyti, jog šalys susitarė, kad tuo atveju jeigu paslaugos teikėjas parengia verslo planą, kuris neatitinka kliento pateiktų dokumentų reikalavimams bei pažeidžia paslaugos atlikimo standartus, t.y., esant nustatytai paslaugos teikėjo kaltei, paslaugos teikėjas įsipareigoja klientui grąžinti 2950Lt paslaugos kainos. Įvertinus, jog dėl pasirinktų prioriteto priemonių iš dalies yra atsakinga ir ieškovė S. T. bei tą aplinkybę, jo atsakovė paruošė verslo planą bei paraišką paramai gauti pagal bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, neatitinkančias ieškovės vystomai veiklai, ko pasekoje projektas buvo netinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei nuostolius, kurių dydį šalys sutarė 2005 03 31 paslaugų teikimo sutartimi. Nors S. T. nurodo, kad stengdamasi apsiginti savo teises už konsultacijas ir skundų institucijoms rengimą sumokėjo 3350Lt ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovės, tačiau šiems teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė tik 1500Lt išlaidų kvitą, todėl iš atsakovės priteistinos tik S. T. turėtos išlaido už pretenzijos parengimą (1500Lt, b.l. 69).

Ieškovė prašo teismą priteisti iš atsakovo ir 150587Lt negautas pajamas, kurias esą būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį. Tačiau ieškovė teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, kad ji neteko realių, o ne tikėtinų pajamų. Nors S. T. nurodo, kad buvo tinkama pareiškėja pagal priemones "Kaimo vietovių pritaikymo ir veiklos skatinimas" veiklos sritį "Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių" bei priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" ir todėl ji būtų galėjusi gauti finansinę paramą, jeigu jos pateiktas projektas (verslo planas) būtų atitikęs specialiuosius projekto tinkamumo kriterijus, nes šioms priemonėms buvo skirta pakankamai lėšų, tačiau šis teiginys nėra neginčijamas įrodymas, kad ir tinkamai paruošus verslo planą bei paraišką, ieškovei būtų buvusi suteikta finansinė parama (b.l.66). Patvirtinus planą, parama yra suteikiama kompensuojant pateisinamas faktines išlaidas, pagal pateiktus šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, neviršijant verslo plane nurodytos bendros sumos. Nesant faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų, faktinės išlaidos nėra kompensuojamos, todėl realiai suteikta parama gali būti ir minimali. Ieškovė duomenų apie jau turėtas išlaidas, nepateikė. Be to, priteisti šių pajamų nėra pagrindo, nes užsakydama paslaugą ieškovė dėl galutinio rezultato su atsakove nesitarė, veikė savo rizika ir dėl negautų pajamų atlyginimo nesusitarė. Kadangi negautos pajamos turi būti realios o ne tikėtinos, patenkinus ieškinį šioje dalyje, civilinė atsakomybė leistų ieškovei be įrodymais patvirtinto pagrindo praturtėti kitos šalies sąskaita.

Dėl paminėtų motyvų ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistina 2950Lt nuostolių, patirtų sumokėjus atsakovui už paslaugas bei 1500Lt išlaidų už konsultacijas ir skundų institucijoms rengimą.

Žyminis mokestis, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiu, nuo kurio dalies ieškovė buvo atleista ir bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai bei ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos, kurios atitinka LR Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ reikalavimus, priteistinos iš atsakovės (CPK 80str.1d.1p., 88str.1d.3p., 8p., 96, 98str.str., b.l.1, 86, 116).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270str.str. teismas

Nusprendė:

S. T. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) 4450Lt nuostolių bei 1000Lt atstovavimo išlaidų, viso 5450Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt Lt) ieškovės S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 133,50Lt žyminio mokesčio ir 71,50Lt pašto išlaidų, viso 205Lt (du šimtus penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja (parašas)Tikra:Teisėja: Birutė Valiulienė