Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Šilutės miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VĮ Šilutės miškų urėdijos ieškinį atsakovui S. V. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Ginčas byloje yra kilęs dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo, nes ieškovė VĮ Šilutės miškų urėdija prašo panaikinti minėtą Darbo ginčų komisijos 2016-01-04 sprendimą Nr. DGKS-16, kuriuo buvo patenkintas atsakovo S. V. prašymas ir panaikintas ieškovės 2015-06-11 įsakymas Nr. A4-65 dėl atsakovui paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos už nerūpestingą darbo funkcijų atlikimą, netinkamai pildytus jam priskirto automobilio kelionės lapus, netinkamai suvestus transporto kortelės sistemoje duomenis, dėl ko kelionės lapuose neteisingai nurodytas kuro kiekis.Pažymoje dėl Generalinės miškų urėdijos atlikto 2015-04-28 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pavedime Nr. 4-01-3275 nurodytų aplinkybių tyrimo VĮ Šilutės miškų urėdijoje nurodyta, kad Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkui S. V. priskirto automobilio „Toyota Hillux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-12-23 techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. 402-0120207 užfiksuoti odometro rodmenys nesutampa su 2014-12-23 kelionės lape nurodytais odometro rodmenimis – klaidingai nurodytas atstumas – 224 km. Taip pat klaidingai 2015-05-14 kelionės lape nurodytas sunaudoto kuro kiekis. Pažymoje nurodoma, kad 2014-12-22 automobiliui išvažiuojant iš garažo odometro rodmenys buvo 169121 km (tokie duomenys nurodyti kelionės lape Nr. 0005492), o 2014-12-23 automobiliui grįžus į garažą odometras rodė 169336 km. Tačiau tą pačią dieną, t. y. 2014-12-23, atliekant automobilio techninę apžiūrą techninės apžiūros stotyje UAB „Transkona“ techninių apžiūrų rezultatų kortelėje Nr. 402-0120207 techninę apžiūrą atlikęs asmuo įrašė, kad odometras rodo 168975 km. Pažymoje nurodoma, kad klaidingai nurodytas nuvažiuotas atstumas – 224 km. Ieškovė 2015-05-28 raštu Nr. R3(4.10)-642 pareikalavo atsakovo pateikti paaiškinimą dėl paminėtų nesutapimų. Atsakovas 2015-06-10 pateiktame paaiškinime nurodė, kad atlikdamas techninę apžiūrą UAB „Transkona“ atsakingas darbuotojas galėjo suklysti įrašydamas duomenis į techninės apžiūros kortelę. Važiuojant iš Šilutės į Saugas, odometro ir BCE stebėjimo programos duomenys pasikeitė, faktiškai yra neatitikimas, kuris neviršija 4 proc. ribos, todėl išėjo taip, kad kelionės lape ir nuvažiavus 10 km duomenys nepasikeitė. Tikrintojams nustatant automobilio kuro likutį niekas nematavo, kiek tiksliai kuro yra bake. Atsakovas teigia, kad patikros aktas nebuvo surašytas jam dalyvaujant. VĮ Šilutės miškų urėdijos 2015-06-11 įsakymu Nr. A4-65 atsakovui skirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad jis aplaidžiai bei nerūpestingai atliko savo darbo funkcijas ir netinkamai pildė jam priskirto automobilio „Toyota Hillux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapus, netinkamai suvedė transporto kontrolės sistemoje duomenis. Įsakyme nurodyta, kad klaidingai nurodytas atsakovui priskirto automobilio nuvažiuotas atstumas, lyginant kelionės lapo Nr. 0005492 odometro rodmenis grįžus į garažą 2014-12-23 ir 2014-12-23 odometro rodmenis techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. 402-0120207 nustatytas 224 km skirtumas. Be to, 2015-05-14 kelionės lape sunaudoto kuro kiekis nurodytas neteisingai. Teigiama, kad savo veiksmais atsakovas pažeidė: VĮ Šilutės miškų urėdijos miškų urėdo 2013-05-17 įsakymu Nr. Al-79 „Dėl tarnybinių ir kitų lengvųjų automobilių, naudojamų tarnybos reikmėms, įsigijimo, nuomos ir naudojimo miškų urėdijoje“ patvirtintų Kitų darbuotojų, turinčių teisę naudotis VĮ Šilutės miškų urėdijos lengvaisiais automobiliais, naudojimosi lengvaisiais automobiliais taisyklių 14 p., 40 p., VĮ Šilutės miškų urėdijos miškų urėdo 2015-03-12 įsakymu Nr. Al-44 „Dėl automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo VĮ Šilutės miškų urėdijoje“ patvirtintų VĮ Šilutės miškų urėdijos automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo taisyklių 17 p., 18 p., 19 p., 21 p., VĮ Šilutės miškų urėdijos 2005 m. lapkričio 25 d. (įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo dėl techninės spausdinimo klaidos nurodyta 2015-11-25) darbo tvarkos taisyklių 9.1.6 p., Visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 154 1 d. c) p.Nesutikdamas su skirta drausmine nuobauda, S. V. 2015-09-30 su prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas panaikinti jam skirtą drausminę nuobaudą. Darbo ginčo komisija ginčijamu 2016-01-04 sprendimu Nr. DGKS-16 tenkino atsakovo prašymą ir panaikino jam skirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Darbo ginčų komisija skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė atsakovo pažeidimo faktus grindžia, remdamasi 2015-05-25 Pažyma, kurioje remiamasi prielaida, jog 2014-12-22 atsakovo automobiliui išvažiuojant iš garažo jo odometras rodė ne 169 121 km, o mažiau. Pagal tuo laiku galiojusią atsakovo automobilių naudojimo tvarką (2013-05-17 įsakymas Nr. A1-79) automobilių naudojimo ir kuro apskaitai bei kontrolei išduodami kelionės lapai, kurie automobiliams išrašomi savaitei, bet ne ilgiau kaip iki einamojo mėnesio pabaigos (14 p). Automobilių ridos ir degalų apskaita vedama pagal urėdijos nustatytą tvarką (16 p.) – pagal kelionės lapus. Automobilių spidometrų parodymus ir degalų likučius automobilių kuro talpose kiekvieno mėnesio pradžiai padaliniuose patikrina komisijos: medienos ruošos, prekybos ir techniniame padalinyje - padalinio viršininkas S. V. ir medienos ruošos meistras A. S. (45 p.) Jei patikrinimo duomenys neatitinka buhalterinių duomenų - apie tai informuojamas miškų urėdas (45 p.). Šiuo atveju, jokio pranešimo urėdui apie 2014 m. gruodžio mėn. kelionės lapų ir komisijos surašyto akto neatitikimą nebuvo. Darbo ginčų komisija konstatavo kontrolės stoką iš įstaigos vadovybės pusės, nes automobilio naudotojas ir tikrintojas buvo tas pats atsakovas. VĮ Šilutės miškų urėdija darbo drausmės pažeidimą įrodinėjo vienu faktu, jog techninių apžiūrų rezultatų kortelėje įrašyti odometro duomenys kitokie nei įrašyti į kelionės lapą, tačiau komisijos nuomone vien ši aplinkybė neįrodo buvus neteisėtus veiksmus iš atsakovo pusės. Tam įrodyti neatliktas tarnybinis patikrinimas, nesurinkta medžiaga, įrodanti dėsningą odometro parodymų klastojimą, o ne atsitiktinumą. Ieškovė privalėjo atlikti 2015-05-25 Pažymos išvados nurodymą atlikti tarnybinį patikrinimą. Atsakovo negalima kaltinti tuo, kad jis netinkamai pildė duomenis transporto kontrolės sistemoje. Nesiaiškinti atsakovo teiginiai, kad šios sistemos veikimas stringa, kai važinėjama pasienio ruožais, kiek tai turi įtakos duomenų pasikeitimui, ar užtenka 4 proc. paklaidos. Darbo ginčų komisijos nuomone ieškovės įsakyme nurodytos aplinkybės automobilio kuro likučio neatitikimo yra nedetalizuotas, nenurodyta kaip, kokiu būdu, kokie kiekiai ir pan. buvo neteisingai apskaityti. Komisijos nuomone VĮ Šilutės miškų urėdija neįrodė, kad atsakovas nerūpestingai ir aplaidžiai pildė kelionės lapus. Įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra su dideliais trūkumais, o medžiaga, kuri turėtų įrodyti buvus darbuotojo atsakovo netinkamo darbo pareigų vykdymo ar nevykdymo atvejų, nesurinkta, todėl atsakovas negali būti laikomas padaręs darbo drausmės pažeidimus, nes jo kaltė neįrodyta.

Dėl 2014-12-23 nustatyto pažeidimo, susijusio su odometro apskaita

Apeliantas nurodo, kad darbuotojai buvo mokomi dirbti su programa iki BCE sistemos įdiegimo, todėl atsakovas turėjo pareigą tinkamai vesti į sistemą odometro ir kuro duomenis, o tai, kad patvirtinto sistemos naudojimo aprašo nebuvo, neeliminuoja aplinkybės, kad atsakovas žinojo ir buvo apmokytas, kaip reikia dirbti su sistema. Taip pat atsakovo argumentas, kad ne jis pristatė automobilį techninei priežiūrai, o pavedė atlikti tai kitam darbuotojui, neatleidžia jo nuo atsakomybės, kadangi padalinio vairuotojas yra pavaldus atsakovui. Atsakovo argumentas, kad automobilio rodomi duomenys yra nepastovūs dėl automobilio amžiaus, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas, pastebėjęs tokius trūkumus, nepranešė apie juos atsakingiems asmenims, kad kilę nesklandumai būtų pašalinti. Pažymoje, kuria rėmėsi apeliantė, skirdama drausminę nuobauda, nustatyta, kad 2014-12-23 techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. 402-0120207 užfiksuoti odometro rodmenys – 168 975 km, 2014-12-22 kelionės lape Nr. 0005492 odometro rodmenys, išvažiuojant iš garažo, – 169 121 km, o 2014-12-23 grįžus į garažą – 169 336 km. Taigi nurodytas klaidingas nuvažiuotas atstumas – 224 km. Pagal tuo laiku galiojusią atsakovo automobilių naudojimo tvarką (2013-05-17 įsakymas Nr. A1-79) dėl automobilių naudojimo ir kuro apskaitos bei kontrolės išduodami kelionės lapai, kurie automobiliams išrašomi savaitei, bet ne ilgiau kaip iki einamojo mėnesio pabaigos (14 p.). Automobilių ridos ir degalų apskaita tvarkoma pagal urėdijos nustatytą tvarką (16 p.) – pagal kelionės lapus. Automobilių odometrų rodmenis ir degalų likučius automobilių kuro talpose kiekvieno mėnesio pradžioje padaliniuose patikrina komisijos: medienos ruošos, prekybos ir techniniame padalinyje – padalinio viršininkas S. V. ir medienos ruošos meistras A. S. (45 p.) Jei patikrinimo duomenys neatitinka buhalterinių duomenų, apie tai informuojamas miškų urėdas (45 p.). 2013-05-03 VĮ Šilutės miškų urėdo patvirtintuose Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininko pareiginiuose nuostatuose taip pat numatyta, kad viršininkas patikrina kelionės lapuose padarytus įrašus bei paskaičiuoja reikiamus skaičiavimus ir juose pasirašo (2.17 p.), taip pat atsako už patikėtinų materialinių vertybių apsaugą ir apskaitą medienos ruošos, prekybos ir techniniame padalinyje. Pažymos išvadose taip pat nurodyta, kad odometro rodmenys nedaug skiriasi nuo esančiųjų miškų urėdijos apskaitos dokumentuose. Taip pat pažymoje yra pateikiami pasiūlymai urėdui griežtinti Saugų padalinio transporto priemonių naudojimo ir kuro apskaitos kontrolę organizacinėmis (išsamiau detalizuojant darbuotojų, atsakingų už šią sritį, pareigas ir atsakomybę, sudarant visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir pan.) ir techninėmis priemonėmis (diegiant transporto priemonės kuro srauto matuoklius ir palydovines transporto priemonių kontrolės sistemas). Be to, siūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tyrimo metu nustatytų neatitikimų siekiant pagrįstai patraukti asmenis atsakomybėn. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234 str.) arba kita pražanga, jeigu įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas pražangas (DK 227 str. 2 d., 236str.). Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Darbuotojo kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek nerūpestingu, neatsargiu, aplaidžiu pareigų atlikimu. DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 str.). Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai (DK 240 str. 1 d., 3 d.).Sutiktina su apeliantės argumentu, kad atsakovas, vadovaujantis vidaus tvarkos taisyklėmis – 2013-05-17 įsakymu Nr. A1-79, turėjo pareigą tinkamai vesti tiek jam, tiek padalinio darbuotojams priskirtų automobilių techninius duomenis. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą dėl teisingų odometro duomenų svarbi aplinkybė yra ta, kad iš esmės neatitikimas yra grindžiamas tuo, kad kelionės lapuose nurodyti duomenys nesutampa su automobilio techninėje kortelėje nurodytais duomenimis, kuriuos įrašė automobilių techninės priežiūros centro UAB „Transkona“ darbuotojas. Svarbu tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad techninėje automobilio apžiūros kortelėje esančius duomenis galėjo neteisingai įrašyti techninės apžiūros stoties UAB „Transkona“ darbuotojas. Papildomai nurodė, kad jis kito vairuotojo paprašė nuvaryti automobilį, kad būtų atlikta techninė apžiūra, tačiau urėdijos mechanikas apie galimus odometro rodmenų nesutapimus jam nepranešė. Šių galbūt susiklosčiusių aplinkybių apeliantė nepaneigė. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog odometro duomenis įrašydamas į techninės apžiūros kortelę galbūt suklydo UAB „Transkona“ darbuotojas, atsakovas nurodė ir 2015-05-29 savo pateiktame pasiaiškinime, tačiau šios aplinkybės ieškovė netyrė, nors 2015-05-25 pažymoje buvo siūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su odometro duomenų tikslumu, todėl nesurinkta medžiaga, įrodanti dėsningą odometro rodmenų klastojimą, o ne atsitiktinumą. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad iš byloje esančių duomenų, taip pat nėra aišku, kada tiksliai automobilis buvo perduotas nuvežti techninei patikrai ir kokiu metu buvo įrašyti duomenys į minėta techninę automobilio apžiūros kortelę. Be to, papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis tuo metu galiojusiu 2013-05-15 įsakymu patvirtinta automobilių naudojimosi tvarka, nustačius, kad yra neatitikimų apskaitos duomenyse, apie tai yra informuojamas miškų urėdas. Tačiau nagrinėjamu atveju pranešimo urėdui apie 2014 metų gruodžio mėnesio kelionės lapuose esančių duomenų nesutapimus su kitų apskaitos dokumentų duomenimis nebuvo, todėl preziumuojama, kad duomenys sutapo. Taigi vien aplinkybė, kad atsakovui priskirto automobilio techninėje kortelėje nurodyti duomenys neatitinka (nedaug) atsakovo pildomuose kelionės lapuose esančių duomenų, nėra nenuginčijamas įrodymas spręsti, kad atsakovas netinkamai pildė kelionės lapus ir tvarkė automobilio techninę apskaitą ir dėl to pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei pareiginius nuostatus – taip pažeisdamas darbo drausmę, įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas nėra atsakingas už techninės apžiūros darbuotojo rezultatų kortelėje įrašytų duomenų teisingumą, kurių teisingumas net nebuvo tikrintas tarnybinio tyrimo metu. Taigi sutiktina su Darbo ginčo komisijos sprendimo išvada šioje dalyje, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, kadangi trūksta įrodymų, kurie byloje nėra pateikti, kadangi nebuvo atliktas tarnybinis tyrimas.Kiti apelianto argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje nustačius, kad automobilio techninių duomenų tikslumas kelionės lapuose buvo tiesiogiai siejamas su automobilio techninėje kortelėje nurodytais duomenimis, kuriuos įrašė asmuo, nepavaldus nei apeliantei, nei atsakovui ir kurių tikslumas nebuvo patikrintas tarnybinio tyrimo metu.

Dėl 2015-05-14 nustatyto pažeidimo dėl kuro apskaitos

Nagrinėjamu atveju pažymoje, kuria apeliantė rėmėsi, priimdama 2015-06-11 įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nustatyta, kad atsakovui priskirto automobilio kuro lygio matuoklis 2015-05-14 patikrinimo metu 11,27 val. rodė likutį bake (kuro bako talpa 80 l) apie 30 l. Kelionės lape, grįžus į garažą, kuro likutis – 7 l. Kuro limitas – 10,50 l/ 100 km, todėl kelionės lape sunaudoto kuro kiekis nurodytas neteisingai. 2015-04-02 įsakymu „Dėl transporto priemonės kelionės lapo pildymo ir naudojimo tvarkos“ Nr. A1-58 Saugų padalinio viršininkas paskirtas atsakingu už transporto priemonių kelionės lapų išdavimą ir priėmimą, transporto priemonės kuro apskaitą pagal transporto priemones, transporto priemonės kelionės lapų registravimą transporto priemonės kelionės lapų registracijos žurnale, už teisingą automobilio darbo apskaitos žiniaraščio pildymą. 2015-03-12 įsakymu „Dėl automobilių, naudojamų pagal specialistų pobūdį, įsigaliojimo ir naudojimo Vį Šilutės miškų urėdijoje“ Nr. A1-44 mechanikui pavesta kontroliuoti automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, odometro ir kuro lygio bake daviklio rodmenis ir tvirtinti degalų nurašymą. Pažymos išvadose nurodė, kad padalinio transporto priemonėse nėra įdiegtos kuro stebėjimo sistemos, todėl egzistuoja rizika dėl galimo neteisėto kuro nurašinėjimo. Tą rodo atlikto pasirinktų transporto priemonių tyrimo metu užfiksuoti odometrų rodmenys ir kuro sunaudojimo dokumentų patikrinimo rezultatai. Saugų padalinyje faktiniai kuro likučiai nedaug skiriasi nuo esančiųjų miškų urėdijos apskaitos dokumentuose. Pasiūlyta griežtinti kuro apskaitos kontrolę organizacinėmis (išsamiau detalizuojant darbuotojų, atsakingų už šią sritį, pareigas ir atsakomybę, sudarant visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir pan.) ir techninėmis priemonėmis (diegiant transporto priemonės kuro srauto matuoklius ir palydovines transporto priemonių kontrolės sistemas). Be to, siūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tyrimo metu nustatytų neatitikimų siekiant pagrįstai patraukti asmenis atsakomybėn. VĮ Šilutės miškų urėdijos miškų urėdas 2015-04-02 išleido įsakymą „Dėl transporto priemonės kelionės lapo pildymo ir naudojimo tvarkos“. Įsakyme nurodyta Saugų medienos ruošos prekybos ir techninio padalinio viršininką skirti atsakingu už transporto priemonės kelionės lapų išdavimą ir priėmimą (3.1 p.), už teisingą transporto priemonės kuro apskaitą pagal transporto priemones (3.2 p.), už transporto priemonių kelionės lapų registravimą transporto priemonės kelionės lapų registracijos žurnale (3.3 p.), už transporto priemonės kelionės lapų pateikimą urėdijos buhalterijai (3.6 p.). 2013-05-03 VĮ Šilutės miškų urėdo patvirtintuose Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininko pareiginiuose nuostatuose taip pat numatyta, kad viršininkas patikrina kelionės lapuose padarytus įrašus bei paskaičiuoja reikiamus skaičiavimus ir juose pasirašo (2.17 p.), taip pat atsako už patikėtinų materialinių vertybių apsaugą ir apskaitą medienos ruošos, prekybos ir techniniame padalinyje. 2015-03-12 Šilutės miškų urėdijos automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo VĮ miškų urėdijoje taisyklėse nurodyta, kad automobilio ridos ir kuro apskaitai bei kontrolei privalomi kelionės lapai (18 p.), kelionės lape informacija apie maršrutus formuojama duomenis perkeliant iš transporto kontrolės sistemos (19 p.). Kelionės lape, be Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, nurodyti ir odometro duomenys periodo pradžiai ir pabaigai; degalų likučiai pagal kurio lygio bake daviklio parodymus periodo pradžiai ir pabaigai, įpiltų ir faktiškai sunaudotų degalų kiekiai (20 p.). Taip pat byloje pateikti duomenys, jog kelionės lapo formavimo programos naudojimosi instrukcija buvo siųsta atsakovui 2015-04-29.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad buvo atliktas tyrimas dėl atsakovui priskirto automobilio kurio kieko apskaitos ir kelionės lapo, pildyto 2015-05-14. Jame užfiksuota, kad degalų likučio ir kelionės lapo grįžus į garažą rodmenų skirtumas yra 23 l, t. y. 23 litrais daugiau faktinio degalų likučio bake, nei nurodyta kelionės lape (7 l). Taigi įvertinus atsakovo darbovietėje esančias vidaus tvarkos taisykles, numatančias atsakovo pareigą tinkamai įvesti kuro duomenis kelionės lapuose per elektroninę sistemą, apie kurią buvo informuotas dar prieš 2015-04-14 kelionės lapo patikrinimą, taip pat buvo instruktuotas apie naudojimąsi sistema, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė vidaus darbo tvarką. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme liudytoja B. K. taip pat parodė, kad atsakovas, pateikęs kelionės lapą su duomenimis, jų nebuvo įvedęs į elektroninę sistemą ir ji apie tai informavo atsakovą, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino kitų aplinkybių kontekste, t. y. kad buvo ne kartą gauta nusiskundimų dėl BCE (sistemos) programos duomenų nesutapimo su automobilių duomenimis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina ir tą aplinkybę, kad atsakovas, kaip atsakingas ne tik už savo, bet ir už visų padalinio darbuotojų automobilių kuro apskaitą, informuotas apie automobilio ir sistemoje esančių duomenų neatitikimą, turėjo informuoti už tai atsakingus asmenis, užfiksuoti techninius nesklandumus ir tokiu būdu išvengti galimų ginčų dėl darbo pareigų netinkamo atlikimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir liudytojo V. G. parodymus dėl galimybės patikrinti faktinį bake esančio kuro kiekį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nuobauda iš esmės yra taikyta už tai, kad atsakovas netinkamai vykdė vidaus tvarkos taisyklėse nurodytas pareigas tinkamai pildyti kelionės lapus bei įvesti transporto kontrolės sistemoje būtinus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-06-11 įsakyme skirti drausminę nuobaudą apeliantė pabrėžė, kad atsižvelgdama į tai, kad nebuvo užfiksuotas kuro pasisavinimo faktas, siekdama užtikrinti darbo drausmę bei tinkamą kelionės lapų pildymą, kuro apskaitą ir jo nurašymą urėdijoje, skiria švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą. Atsakovo argumentas, kad byloje nėra nustatytas žalos faktas – nėra nustatyta, kad atsakovas nelegaliai pasisavino kurą, yra atmestinas, kadangi LR DK 234 straipsnis numato, kad darbo drausmės pažeidimu laikomas darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, o 237 straipsnis numato pagrindą skirti drausminę nuobaudą – pastabą už darbo drausmės pažeidimą – šiuo atveju už VĮ Šilutės miškų urėdijos miškų urėdo 2015-04-02 įsakymo „Dėl transporto priemonės kelionės lapo pildymo ir naudojimo tvarkos“, 2013-05-03 VĮ Šilutės miškų urėdo patvirtintų Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininko pareiginių nuostatų, 2015-03-12 Šilutės miškų urėdijos automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo VĮ miškų urėdijoje taisyklių netinkamą vykdymą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2015-05-14 pažeidimo dėl kuro apskaitos naikintina, konstatuojant, kad atsakovas, pažeisdamas vidaus tvarkos taisykles, padarė drausminį pažeidimą, todėl drausminė nuobauda – pastaba buvo taikyta pagrįstai.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, tai lėmė netinkamą materialinės teisės taikymą byloje, todėl priimtas sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas byloje – ieškinį tenkinti. (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą tenkinus, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.Ieškovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį už ieškinio pateikimą teismui. Tenkinus ieškinį visiškai, yra pagrindas priteisti 31 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikė banko išrašą, įrodantį, kad sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą teismui. Tenkinus apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti 31 Eur žyminio mokesčio ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. DGKS-16.

Priteisti ieškovei VĮ Šilutės miškų urėdija, į.k. (duomenys neskelbtini), 31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio pateikimą pirmosios instancijos teismui, iš atsakovo S. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei VĮ Šilutės miškų urėdija, į.k. (duomenys neskelbtini), 31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą apeliacinės instancijos teismui, iš atsakovo S. V., a.k. (duomenys neskelbtini)