Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, nubaustas 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuoširdus gailėjimasis dėl pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, darbas, šeimyninės aplinkybės, vairavimo stažas nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų.

Pažymima, kad asmuo padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, sukėlė pavojų eismo saugumui ir eismo dalyviams. Be to, institucijos vertinimu, paskirta administracinė nuobauda neturėjo auklėjamo poveikio V. B., kadangi jis 2013 m. gegužės 31 d. vėl padarė teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. Už šio pažeidimo padarymą asmeniui, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, buvo skirta 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniu skundu neginčijama V. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau keliamas jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad pirmosios instancijos nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., asmuo padaręs šiame straipsnyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą, baudžiamas bauda nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administraciniu areštu nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. B., taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, atsižvelgė į tai, kad pastarasis dirba Šalčininkų autobusų parko vairuotoju, turi neįgalią motiną, kuria rūpinasi, tam reikalingas nuolatinis automobilio panaudojimas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam gali sukelti darbo netekimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nebuvo nustatyta V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir, pritaikęs Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, skyrė jam 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant V. B. švelnesnę, nei Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, sprendžia, kad šios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. prasme.

Pažymėtina, kad Administracinė nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos ATPK ir kitų aktų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.). Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d., taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Kartu akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

V. B. įvykdytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pastebėtina, kad V. B., automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo būklės, t.y. jam nustatytas 2.33 promilių girtumas, o tai daugiau nei penkis kartus viršija leistiną normą (0,4 promilės). Būtina pabrėžti ir tai, kad V. B. jau po pirmosios instancijos teismo nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., priėmimo, 2013 m. gegužės 31 d. vėl padarė analogiško pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, t.y. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.12 promilių girtumo laipsnis.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas švelnesnę nei V. B. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, kaip vieną iš motyvų nurodė jo darbo pobūdį – jis dirba Šalčininkų autobuso parko vairuotoju, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą pažeidėjui, Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas taikė nepagrįstai. Nutarimas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. keistinas, skiriant už šį pažeidimą sankcijoje numatyto dydžio nuobaudą.

Skirdamas administracinę nuobaudą V. B. apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes V. B. skirtina minimali, Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimą dalyje dėl V. B. paskirtos administracinės nuobaudos ir skirti jam: 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (dvejiems) metams.

Nutartis neskundžiama.