Vilniaus apygardos teismo nutartis

Adm. byla Nr. ATP-383-562/2015 Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00035-2015-5

2015 m. balandžio 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo patenkintas N. V. skundas ir panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimas, kuriuo N. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d., ir administracinio teisės pažeidimo byla N. V. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. 2014 m. spalio 23 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 133¹ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas automobilio „Skoda Octavia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), savininku, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, 2014-10-22 nepateikė duomenų, kas 2014-06-09 13.08 val. Kauno r., kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda 96,00 km vairavo jo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. įtvirtintą pareigą teikti policijos pareigūnui informaciją. Dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu N. V. pripažintas kaltu padaręs ATPK 133¹ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą ir jam skirta 300 Lt (86 Eur) bauda.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas N. V. padavė skundą apylinkės teismui. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutarimu patenkino N. V. skundą ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą N. V. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog N. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d., kur nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja, o 2013 m. balandžio 12 d. nutarime pažymėjo, kad, transporto priemonės kelia didesnį pavojų aplinkiniams, todėl jos savininkas (valdytojas), turėdamas teisę valdyti savo transporto priemonę, ja naudotis, disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Taigi, įstatymų leidėjas, reguliuodamas transporto priemonių nuosavybės ir saugaus eismo keliuose santykius, gali, atsižvelgdamas į transporto priemonių kaip nuosavybės objektų specifiką, nustatyti tam tikras jų savininkų (valdytojų) pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą. Aiškindamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su nustatytuoju šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 15 dalyje, 4 straipsnio 3 punkte, CK 6.270 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, konstatavo, kad transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, nustatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. birželio 9 d., 13.08 val., Kauno r., kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda 96,00 km buvo užfiksuotas N. V. priklausantis automobilis „Skoda Octavia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), kuris buvo vairuojamas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tai yra vairuojamas viršijant leistiną greitį. Policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išsiaiškinimo tikslu nurodyti, kas naudojosi automobiliu pažeidimo padarymo metu, 2014 m. liepos 7 d. N. V. paaiškinime nurodė, jog pažeidimo padarymo dieną jo automobiliu „Skoda Octavia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), naudojosi jo pažįstamas Č. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublika, kuris paėmęs jo automobilį lankė Palangos miestą. 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Šalčininkų rajono PK įpareigojo N. V. 2014 m. rugpjūčio 14 d. 09.00 val. atvykti į Šalčininkų rajono PK bei pateikti tikslius 2014-06-09 jo automobilį vairavusio asmens duomenis, t. y. vardą ir pavardę originalo kalba, tikslią gimimo datą, gyvenamąją vietą originalo kalba (b. l. 9). N. V. nustatytu laiku neatvyko, nurodė, kad policijos siųstą raštą gavo pavėluotai. 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Šalčininkų rajono PK įpareigojo N. V. pakartotinai 2014 m. spalio 6 d. 09.00 val. atvykti į komisariatą ir pateikti anksčiau nurodytą informaciją (b. l. 11). Šią informaciją N. V. pateikė 2014 m. spalio 20 d. raštu, tai yra originalia kalba policijos pareigūnui nurodė du asmenis Č. Š. ir H. Š., galėjusius pažeidimo padarymo metu vairuoti jo automobilį, taip pat nurodė jų tikslias gimimo datas, gyvenamąsias vietas originalia kalba. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, iš N. V. apylinkės teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad 2014 m. lapkričio 27 d. surašant ginčijamą nutarimą, N. V. policijos pareigūnui paaiškino, kad nevengė vykdyti įstatymo nustatytos pareigos, pateikė policijos pareigūnui pirminę informaciją, jog jo automobilį teisės pažeidimo padarymo metu vairavo Č. Š., vėliau pateikė papildomą rašytinę informaciją, nurodydamas, kad automobilį galėjo vairuoti dar vienas asmuo (H. Š.), tačiau kadangi jo automobilis buvo perduotas Č. Š., nurodė, kad jo automobilį teisės pažeidimo padarymo metu vairavo būtent Č. Š. (b. l. 13). Apklaustas pirmosios instancijos teisme N. V. paaiškino, kad pažeidimo dieną jo automobilį vairavo du asmenys, o tuo metu, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, jį vairavo Č. Š., nes būtent jam N. V. leido naudotis savo automobiliu. N. V. taip pat paaiškino, kad įvykio dieną pas jį į svečius buvo atvykę du asmenys iš Lenkijos. Būtent Č. Š. jis davė automobilio raktelius ir dokumentus, jam patikėjo savo automobilį. Pažymėjo, kad minėti asmenys važiavo į Palangą pasikeisdami. N. V. su minėtais asmenimis kalbėjosi telefonu ir jie tvirtina, kad vairuoti pasikeitė Kryžkalnyje, todėl pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo Č. Š. (b. l. 15). Atkreiptinas dėmesys, kad N. V. pirminiame savo paaiškinime aiškiai nurodė, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo Č. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublika, kuris paėmęs jo automobilį lankė Palangos miestą. Ši informacija privalėjo būti tinkamai įvertinta. Nors 2014 m. spalio 20 d. paaiškinime N. V. nurodė ir H. Š., kaip asmenį, galėjusį pažeidimo padarymo metu vairuoti jo automobilį, tačiau tai jis padarė tik gavęs informacijos, kad broliai Č. Š. ir H. Š. važiavo į Palangą vairuodami automobilį pasikeisdami. Vėliau N. V. policijos pareigūnui patikslino, kad pažeidimo dieną jo automobilį vairavo du asmenys, o tuo metu, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, jį vairavo Č. Š., nes būtent jam N. V. leido naudotis savo automobiliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad N. V. nesiekė suklaidinti policijos pareigūnų ir nevengė pareigos teikti jiems Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. numatytos informacijos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad N. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimas, kuriuo patenkintas N. V. skundas ir panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimas, kuriuo N. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d., ir administracinio teisės pažeidimo byla N. V. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.