- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e1-491-791/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04952-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį areštu 55 paroms, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti arešto bausmę, 2005 m. kovo 4 d. paleistas atlikus bausmę;
2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; Kauno apygardos 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu šis teismo nuosprendis pakeistas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams, 2016 m. rugpjūčio 12 d. bausmę atlikęs, teistumas išnykęs 2021 m. rugpjūčio 12 d.,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. 2022 m. vasario 11 d. apie 18.30 val. savo tėvo bute (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, smurtavo prieš savo šeimos narį - tėvą V. P., kurį ranka sugriebęs už kaklo du kartus rankomis pastūmęs trenkė jo galvą į durų staktą ir taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje.
Kaltinamasis D. P., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pradėjus ikiteisminį tyrimą kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, jog yra turėjęs galvos traumų, psichikos ir priklausomybių ligomis neserga, narkologinio ir psichiatrinio kabinetų įskaitose neįrašytas. 2022 m. vasario 11 d. apie 18.00 val. jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su tėvu V. P.. Grįžo neblaivus, kadangi pastaruoju metu dėl asmeninių priežasčių dažnai vartojo alkoholį, namuose ruošėsi eiti miegoti, tačiau užsimanė parūkyti, todėl išėjo į balkoną, į kurį jam reikia eiti pro tėvo kambarį. Tada tėvas V. P. pamatė, kad jis yra neblaivus ir pradėjo jį vadinti ,,kandžiūlnyku“. Jis jam su rankos delnu nestipriai trenkė per veidą, dėl ko jis susinervino ir suėmęs ranką jam už kaklo jį atstūmė nuo savęs ir pristūmė tėvą prie durų staktos. Tada pasakė, kad dingtų iš čia, ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Savo kaltę iš dalies pripažįsta, nes konfliktavo su tėvu, jį atstūmė nuo savęs, tačiau specialiai jo nesmaugė. Tarp jų dėl jo alkoholio vartojimo konfliktai kyla ne pirmą kartą. Dėl šio įvykio gailisi (b. l. 57-58). Apklaustas papildomai kaltinamasis D. P. parodė, kad savo kaltę prisipažįsta pilnai. Pripažino, kad supykęs ant tėvo sugriebė jam už kaklo ir jį du kartus pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė galva į durų staktą. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, tėvo atsiprašė ir jie susitaikė. Jis nenorėjo tėvo sužaloti ar kaip nors jam pakenkti (b. l. 64-67).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.
2022 m. vasario 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas V. P. nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), jam būnant bute, koridoriuje, jo sūnus D. P., priėjęs prie jo su ranka sugriebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti bei stūmė į durų staktą, į kurią atsitrenkė su galva. Dėl to dešinėje galvos pusėje atsirado kraujosruva. Jis jautė fizinį skausmą, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-3).
Nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2022 m. vasario 11 d. savo bute (duomenys neskelbtini), žiūrėjo televizorių. Apie 18 val. 25 min. į buto duris pradėjo belstis jo sūnus D. P., gyvenantis kartu su juo tame pačiame bute. Jis pradėjo judinti buto durų rankeną bei bandė jas atsidaryti, bet jam nepavyko, todėl pradėjo trankyti duris, stipriau belsti rankomis, nes buto durys buvo užrakintos. Žinojo, kad sūnus su savimi turi turėti buto durų raktą. Po kurio laiko duris jam atrakino ir įleido į butą, klausė, kodėl jis daužo duris. Sūnus atsakė, kad neturi durų rakto, ir priekaištavo, kad užrakino buto duris. Sūnus buvo stipriai neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis pradėjo eiti link jo, bet jis jį rankos delnu atstūmė, nes jo bijo, kadangi būdamas neblaivus sūnus yra labai agresyvus ir neprognozuojamas. Tada sūnus priėjo arti jo ir ranka sugriebęs jam už kaklo pradėjo smaugti, bet jis iš karto patraukė galvą atgal, tada jis priėjo dar arčiau jo ir su rankomis stūmė jį į durų staktą, dėl ko jis atsitrenkė į durų staktą su galva. Kai atsitrenkė su galva į durų staktą, sūnus iš karto nieko nelaukęs dar kartą priėjo jam iš nugaros dar kartą jį stūmė į durų staktą. Tada jis iš karto pasiėmė telefoną, paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Iškvietęs policiją, pastebėjo, kad jam ant galvos dešinės pusės atsirado kraujosruva. Kol kalbėjo telefonu, jo sūnus nuėjo į kitą kambarį. Tada sūnus pasakė jam, kad jis nekviestų policijos ir jie susitaikys. Papildomai paaiškino, kad jo sūnus D. P. ankščiau buvo smurtavęs prieš jį ir jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai pat paaiškino, kad jo sūnus niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholį. Jam medikų pagalbos nereikėjo. Įvykusio konflikto metu, kada jo sūnus D. P. prieš jį smurtavo, jis jautė fizinį skausmą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat pareigūnai išvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie atvyko, tačiau jų pagalbos atsisakė ir pasakė, kad jam viskas gerai. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 1-2, 12-14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus medicinos specialisto 2022 m. vasario 14 d. išvadoje Nr. G 83/2022 (06), nurodoma, kad V. P. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 41-44).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. P., būdamas neblaivus, tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį – tėvą V. P. – sukėlė jam fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose fiksuoti duomenys, o sukeltas pasekmes nukentėjusiajam ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada. Ši kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. D. P. nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nepilnamečių vaikų neturi, anksčiau buvęs teistas, tačiau abu teistumai išnykę. Kaltinamasis labai daug kartų baustas administracine tvarka, nei vienos iš jam skirtų baudų nesumokėjęs. Įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (b. l. 125), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2022 m. vasario 22 d. išvadoje Nr. 93TPK-164/2022 nurodyta, kad nėra duomenų, dėl kurių įtariamasis D. P. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl įtariamajam D. P. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 130). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 133-134, 137-139). Įvertinus visas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė bei jo prašomi įpareigojimai.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, taigi, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas D. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 11 d. 19.25 val. iki 2022 m. vasario 12 d. 12.34 val. (viena diena) (b. l. 50-51 ir 75-76), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Vaizdo įrašas, padarytas su policijos pareigūnų Body kamera, saugomas IBP sistemoje, paliktinas saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, D. P. paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 11 d. 19.25 val. iki 2022 m. vasario 12 d. 12.34 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Vaizdo įrašą, padarytą su policijos pareigūnų Body kamera, saugomą IBP sistemoje, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.