- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- 1-7-154/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Raimundas Jurgaitis
- Civilinis ieškovas
- E. P.
- Nukentėjusysis
- D. K., I. K.
- Kaltinamasis
- R. B., A. P.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Vaclovas Algimantas Birbilas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Raimundo Jurgaičio,
civilinei ieškovei ir nukentėjusiųjų D. K., I. K., K. K. atstovei pagal įstatymą V. K. ir jos atstovui advokatui P. O.,
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Eglei Lazdauskienei, Birutei Žymantienei,
kaltinamųjų gynėjams advokatams Vaclovui Algimantui Birbilui, Algirdui Zakrasui, Arūnui Justeikui ir Vytautui Blažaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas (buvo teistas Raseinių rajono apylinkės teismo 1999-10-15 nuosprendžiu pagal LR BK 234 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2001-10-15 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi nuo bausmės atleistas, teistumas išnykęs), kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 129 str. 1 d., 146 str. 2 d.,159 str., padarymu;
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), ūkininkas, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 129 str. 1 d., 146 str. 2 d.,159 str., padarymu.
R. B. ir A. P. 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 14 val., atvažiavę į A. K. namus, po to apie 16 valandą, pakartotinai atvažiavę į A. K. namus, A. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o vėliau, tos pačios dienos, apie 16 val., nuvežę A. K. į (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esantį miškelį, lauke prie miškelio, būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. B. keršydamas A. K. už jo mobiliojo ryšio telefono bei pinigų vagystę, o A. P. keršydamas A. K. už R. B. mobilaus ryšio telefono bei pinigų vagystę, dėl minėtos vagystės kilusio konflikto su A. K. metu, sumušė A. K., iš viso suduodami jam mažiausiai 12 smūgių į galvą ir mažiausiai 31 smūgį į kitas kūno vietas ir iš viso padarydami šiuos sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniajame antakyje – akies voke, kairės akies vokuose-skruoste-žande, nosyje, lūpose, ausyse, smilkiniuose, kakle, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, smilkinyje, smakre, kakle, dešiniajame žande, kraujosruvas smilkinių, veido, viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, kairės akies obuolyje, kraujo išsiliejimą po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdijimus krūtinėje, rankose, pilve, kojose, nugaroje, sėdmenyse, juosmenyje, kraujosruvas krūtinės, juosmens raumenyse, apie inkstus, žarnų pasaituose su įtrūkimais, po pasienine krūtinplėve, kepenyse, širdyje su plyšimu priekiniame paviršiuje, kepenų, blužnies, kairiojo inksto plyšimus, per kremzlinę dalį dešinės pusės 3, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 7-8-9, menčių linijose abipus 11-12 šonkaulių, stuburo juosmeninės dalies 1-2-3-4 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžimus, kraujo išsiliejimą krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje ir pilvaplėvės ertmėje.
Taip sumušdami A. K. 2005 m. rugsėjo 24 d., tarp 14 val. ir 16 valandos, kaltinamieji A. P. ir R. B. padarė šias nusikalstamas veikas:
A. P. 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 14 val., A. K. name, atvažiavęs pirmą kartą ir sudavęs A. K. 2-3 smūgius kumščiu į galvą, ne mažiau kaip 3 smūgius mediniu pagaliu per kojas, po to, tos pačios dienos apie 16 val., atvažiavęs antrą kartą ir kumščiu sudavęs kelis kartus A. K. į galvą, vėliau, tos pačios dienos apie 16 val., nuvežus A. K. miškelį ir lauke prie miškelio sudavęs grumstu ne mažiau 1 karto A. K. į galvą, dėl kūno sumušimo, lydimo daugybinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų kūne, kraujo išsiliejimo, po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, padarė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.;
R. B. 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 14 val., A. K. name, atvažiavęs pirmą kartą ir vieną kartą keliu smogęs A. K. į pilvą, sudavęs ne mažiau kaip du smūgius į galvą, keletą kartų smogęs delno briauna per pilvą, šonus ir kitas kūno vietas, po to tos pačios dienos apie 16 val., atvažiavęs antrą kartą vėl kumščiu sudavęs A. K. nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei kitas kūno vietas, kulnu ne mažiau kaip tris kartus smogęs į šoną bei kitas kūno vietas, vėliau, tos pačios dienos apie 16 val., nuvežus A. K. miškelį ir lauke prie miškelio ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogęs A. K. į galvą bei ne mažiau kaip du kartus delno briauna sudavęs į šonus bei pargriuvusiam A. K. keletą kartų įspyręs į šonus, padarė A. K. daugybines kraujosruvas, odos nubrozdinimus kūne, kraujo išsiliejimą, po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau tais pačiais veiksmais, suduodamas A. K. smūgius keliu į pilvą, delno briauna, kojos kulnu ir kojomis į A. K. liemens sritį, dėl liemens kaulų (šonkaulių, stuburo slankstelių) lūžių ir juos lydinčio daugybinio vidaus organų sužalojimo - įtrūkimų žarnų pasaituose, kairio inksto plyšimo, blužnies plyšimo, kepenų plyšimo, širdies raumens priekinės sienelės dalinio plyšimo bei vidinio nukraujavimo (400 ml į krūtinplėvės ertmę ir 900 ml į pilvaplėvės ertmę, masyvios kraujosrūvos nugaros minkštuosiuose audiniuose), dėl ko įvyko trauminis šokas, R. B. padarė sunkų, pavojingą gyvybei, sveikatos sutrikdymą, nuo kurio, paliktas mušimo vietoje, A. K. mirė, taip tyčia nužudė žmogų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d.
Be to, R. B. ir A. P., 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 16 val., Raseinių r. (duomenys neskelbtini) esančiame A. K. gyvenamajame name Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę A. K., t.y. jėga ištempė jį iš jo gyvenamojo namo į kiemą, įkišo į ten stovėjusio A. P. priklausančio automobilio „Audi 80“ bagažinę ir nuvežė jį į Raseinių r. (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, kur miškelyje ant suartos dirvos išmetė iš automobilio bagažinės, ir sužalotą nukentėjusįjį paliko, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 146 str.1 d..
Be to, R. B. ir A. P., 2005m. rugsėjo 24 d., apie 16 val., Raseinių r. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame gyvenamajame name Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, jėga įkišę A. K. į automobilio bagažinę, žinodami ir suprasdami, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, nurodydami nuvežti A. K. automobiliu „Audi 80“ į mišką, ką A. P. ir padarė nuveždamas A. K. į Raseinių r. (duomenys neskelbtini) kaime esantį mišką, įtraukė vaiką – A. P. į nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 str. 2 d. (neteisėtas laisvės atėmimas), t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 159 str.
Katinamasis R. B. apklausiamas teisme nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 24 d. ryte jis Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje sutiko A. K., kuris paprašė nupirkti alaus. Jis nupirko alaus, kurį išgėrė kartu su A. K.. Po to davė A. K. pinigų ir pastarasis nupirko butelį degtinės. Jis (R. B.), išgėręs dvi taureles užmigo, kadangi buvo pagiringas. Pabudęs apie 13 val. pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono „NOKIA“ ir pinigų. Kokios pinigų sumos pasigedo, dabar tiksliai neprisimena. Kažkas jam pasakė, kad pinigus galėjo paimti tas, su kuo jis girtavo. Tuomet jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur sutiko A. P. ir pastarajam papasakojo, kad A. K. pavogė jo (R. B.) telefoną ir pinigus. Jie su A. P. nuvažiavo pas A. K. į namus atsiimti pavogtų daiktų. Prieš važiuodami pas A. K., jie su A. P. dar išgėrė sidro ar kokteilio. Pas A. K. važiavo A. P. automobiliu, kas jį vairavo, dabar nepamena. Kartu su jais važiavo A. P. sūnus A., kuris jam atrodė suaugęs, jį tuomet matė gal antrą kartą. Kur gyvena A. K., jis žinojo. Jam (R. B.) pabeldus į A. K. namo duris, pastarasis pasakė, kad neįleis. Tuomet jis (R. B.) stipriai patempė duris ir jie abu su A. P. įėjo į namą. Jie mušė A. K.. Jis (R. B.) sudavė A. K. į galvą, tačiau kiek kartų, dabar neprisimena. Gali būti, jog ranka sudavė 2 ar 3 kartus. A. K. „švaistėsi“ rankomis, tačiau jam (R. B.) nesudavė, gal kiek ir kliuvo, tačiau pėdsakų neliko. Jis (R. B.) klausė A. K., kur jo pinigai, telefonas ir reikalavo juos grąžinti. Iš pradžių A. K. sakė, kad neatiduos. Tuomet dar kelis kartus jis ranka sudavė A. K. į krūtinę. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali. Į šonus A. K. jis sudavė apie 2-3 smūgius. Kai jis sudavė A. K. į krūtinę, pastarasis nugriuvo. Pamena, kad A. K. vieną kartą spyrė koja į pilvą jiems būnant A. K. kambaryje, kuriame buvo lova. A. K. buvo nugriuvęs į lovą. Jis (R. B.) A. K. mušė gulintį lovoje, sudavė jam į krūtinę, šonus, veidą. Kiek smūgių sudavė, tiksliai nepamena, mano, kad galėjo suduoti apie 4 smūgius. Tuo metu A. K. nieko rankose neturėjo, o iš pat pradžių A. K. rankose turėjo peilį. Jis (R. B.) koja išmušė peilį iš A. K. rankų ir jį išmetė į lauką. A. K. jis mušė rankomis ir kojomis. Į kurias kūno vietas A. K. sudavė A. P., jis neatsimena. Pamena, kad A. P. rankose turėjo pagalį, kuris mėtėsi kambaryje ir pagaliu 2-3 kartus sudavė A. K. per kojas. Kol jie buvo kambaryje, A. P. rankomis kelis kartus sudavė A. K.. A. K. gulint lovoje, pastarąjį mušė jis (R. B.). Jam nustojus mušti, A. K., mušė A. P. pagaliu per kojas. Stovintį A. K. A. P. rankomis mušė 2-3 kartus. Gulintį A. K. A. P. kumščiais nemušė. A. P. sudavė stovinčiam A. K. kelis kartus į veidą, krūtinę, Viskas buvo labai greitai, gerai neprisimena. A. P. kojomis A. K. nespardė. Negirdėjo, kad A. P. būtų sakęs, jog jaučia malonumą mušdamas A. K.. Tuomet A. K. ištraukė iš palovio telefoną ir grąžino jam (R. B.). Jam paklausus A. K., kur pinigai, A. K. atsakė, kad jų nėra ir jis jų negaus. Tuomet jie abu su A. P. išvažiavo. A. K. paliko vaikštantį, sąmoningą, jis kalbėjo, jam iš nosies truputį bėgo kraujas. Po to jie su A. P. dar išgėrė 1,5 l sidro ir nutarė vėl nuvažiuoti pas A. K. atsiimti pinigų. Vėl važiavo A. P. automobiliu, kurį vairavo A. P. sūnus A. A. P. A. K. nemušė. Nuvažiavus pas A. K., jis (R. B.) pirmas nuėjo į A. K. kambarį. Durys buvo atviros. A. K. buvo virtuvėje prie stalo ir vienas gėrė. Nepamena, ar jie ką nors darė A. K. kambaryje. Galbūt jis (R. B.) sudavė A. K. 1-2 kartus į veidą, gali būti, kad jam spyrė, tačiau tiksliai neprisimena Po to jis pasakė A. K.: “einame pasivažinėti”, nes norėjo jį pagąsdinti dėl negrąžintų pinigų. Norėjo jį nuvežti kur nors toliau ir paleisti, kad jam reikėtų pėsčiomis iš toli pareiti. Jie su A. P. A. K. įlaipino į automobilio bagažinę. Tvirtina savo ankstesnius parodymus (t.1,b.l. 98). Jis (R. B.) kambaryje spyrė A. K. apie 3 smūgius kulnu. A. P. tuo metu galėjo būti lauke. Lauke A. P. sudavė A. K.. Į lauką A. K. išėjo pats, jis tik laikė pastarąjį už parankės. Kas atidarė bagažinę, jis nepamena, A. K. pats į ją įlipo. Tuo metu A. P. buvo šalia automobilio, jis (R. B.) jokių veiksmų A. K. atžvilgiu lauke neatliko. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten atidarė bagažinę ir A. K. išlipo. Jis (R. B.) sudavė stovinčiam A. K. kelis kartus rankomis į veidą, šonus. A. K. nugriuvus, kelis kartus įspyrė pastarajam kulnu į šonus, apie pilvo sritį. A. P. ranka sudavė kelis kartus gulinčiam A. K. į veidą, vėliau paleido į jį grumstą. Jis (R. B.) matė, kad A. P. paėmė nuo žemės grumstą ir iš 5-6 m atstumo metė jį į gulintį A. K.. Grumstas pataikė į A. K. petį ar galvą. Grumstas buvo dviejų kumščių dydžio. Tvirtina savo parodymus, duotus t.1, b.l. 96-99, 105. Vėliau, jis (R. B.) paėmęs peilį perpjovė A. K. rūbus, kad šis turėtų nuogas grįžti į namus. Nuo A. K. piršto jis nuėmė pastarojo žiedą. Nurodė, kad A. K. jie paliko ne toje vietoje, kur jis buvo rastas miręs, t.y. jį paliko prie keliuko ant išartos dirvos, o rastas buvo kitoje keliuko pusėje, miškelyje, maždaug 50 metrų nuo palikimo vietos. Taip pat nurodė, kad rūbų nuo A. K. jis nenuvilko, juos supjaustė ant A. K. kūno.
Iki šiol duotuose savo parodymuose jis pasakė tiek, kiek atsiminė. Dėl to, kokius duoti parodymus, su A. P. jie nesitarė. A. P. buvo atvažiavęs į jo darbovietę ir jo prašė sakyti, kad jis, t.y. A. P., nusikaltimo padaryme nedalyvavo. Tačiau jis su A. P. prašymu nesutiko. Jis (R. B.) nesitikėjo, kad A. K. numirs. Tokiems jo veiksmams įtakos turėjo girtumas. Sutinka atlyginti ieškinius. Būdamas blaivus jis nebūtų taip pasielgęs. Gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašo nukentėjusiųjų, labai apgailestauja dėl padaryto nusikaltimo. A. K. nesiekė nužudyti, tik norėjo jam sukelti skausmą. Prašo skirti švelnesnę bausmę.
Iš R. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad, dalyvaujant gynėjui, 2006-03-31 R. B. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) gatvėje nurodė namą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškindamas, kad šis namas priklausė A. K. ir kad šiame name 2005-09-24 jis bei A. P. mušė A. K. už tai, kad pastarasis pavogė jo (R. B.) telefoną ir pinigus. R. B. parodė sodybos vartus, paaiškindamas, jog pro juos su A. P. pastarojo sūnaus vairuojamu automobiliu 2005-09-24 du kartus buvo atvykę į A. K. kiemą, taip pat parodė namo duris, paaiškindamas, kad pro jas su A. P. patekę į gyvenamąjį namą, sumušė A. K., o po to per jas sumuštą A. K. išvedė į kiemą ir įlaipino į A. P. priklausančio automobilio bagažinę. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje R. B. nurodė vietą, kur iš automobilio „Audi 80“ bagažinės buvo iškeltas, mušamas ir paliktas A. K. (t.1, b.l. 100-103).
Kaltinamasis A. P. apklausiamas teisme nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 24 d. jie su sūnumi atvažiavę į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės sutiko R. B., kuris pasiguodė, kad iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus. R. B. nupirko sidro, kurį jie kartu išgėrė, po ko R. B. paprašė pavežti jį pas A. K., kad galėjų atsiimti telefoną ir pinigus. R. B. jis pažinojo, todėl sutiko jį nuvežti pas A. K.. Važiavo jo (A. P.) automobiliu, o kadangi jis buvo išgėręs, automobilį vairavo jo sūnus A. Jiems nuvykus pas A. K., R. B. stipriai patampė duris ir įėjo į A. K. namą. Jis (A. P.) įėjo vėliau, maždaug po 1,5 minutės. R. B. ir A. K. pradėjo šūkauti, ritosi, mušėsi. R. B. sakė A. K. atiduoti jo telefoną ir pinigus, o pastarasis šaukė, kad nepaėmė nei telefono, nei pinigų. Po to R. B. rankomis smogė kelis kartus A. K., kiek kartų, jis (A. P.) nepastebėjo. Jis liepė R. B. ir A. K. ramintis, sakė A. K. atiduoti R. B. telefoną ir pinigus, jei juos pavogė. R. B. smogė A. K. keliu, delnu į veidą apie 5 kartus, gal daugiau. Sudavė lovoje gulinčiam A. K.. Jis bandė juos skirti ir delnu, pirštų galais, sudavė A. K. į veidą. R. B. trenkė A. K. į krūtinę, šis nugriuvo ant lovos. Tuomet R. B. apie 2 kartus spyrė pastarajam į šoną. A. K., iš kažkur išsitraukęs peilį, juo grasino, sakė, kad papjaus. Jis (A. P.) griebė pagaliuką ir ėmė gintis nuo A. K.. Besigindamas kliudė A. K. maždaug 2 kartus per kojas. Po to jie su R. B. išėjo iš A. K. namų. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus (t.2, b.l. 10-14). Pamena, kad R. B. spyrė A. K.. A. K. šaukė „išpjausiu“, todėl R. B. išmušė peilį iš A. K. rankų. Jis, t.y. A. P., tada griebė pagaliuką. R. B. ir A. K. vėl pradėjus muštis, jis stojo į jų tarpą, kad pastaruosius išskirtų. Nenorėjo, kad R. B. muštų A. K.. Gulinčiam A. K. jis (A. P.) nesudavė. Išvažiavę iš A. K., jie su R. B. dar išgėrė 1 butelį sidro. Po to jie grįžo atgal pas A. K., tikėdamiesi, jog A. K. atiduos pinigus. Pas A. K. jie vėl važiavo jam, t.y. A. P. priklausančiu automobiliu, kurį vairavo jo sūnus A. Jiems atvykus, R. B. stipriai patempė duris, galėjo būti, jog ten buvo kablys, ir atidarė duris. A. K. gulėjo lovoje. R. B. užšoko ant lovos ir A. K. mušė kojomis ir rankomis. Per veidą mušė rankomis, per šonus – kojomis. Jis (A. P.) sakė jam baigti. A. K. buvo nuo lovos pakilęs, buvo stipriai sumuštas. Jis (A. P.) iš A. K. buto išėjo pirmas. Vėliau R. B. už parankės į lauką išsivedė A. K.. R. B. paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis, pagalvojęs, kad ten A. K. pasiskolins pinigų ir juos atiduos R. B., sutiko juos nuvežti. Galvojo, kad R. B. ir A. K. susitarė. Jis tik nesutiko, kad A. K. sėdėtų mašinoje, nes pastarasis buvo nešvarus. Kuris iš jų pasiūlė vežti A. K. automobilio bagažinėje, jis nepamena – gal A. K., gal R. B.. Jis atidarė bagažinę ir A. K. ten įlipo, tuomet jis bagažinę uždarė. A. K. buvo su kelnėmis. Ar pastarasis buvo su batais, jis nepastebėjo. R. B. neaiškino, iš kur A. K. paims pinigų, nieko jam nesakė. Kur važiuoti, jam nurodė R. B.. Sustojo jie prie miškelio. Jis atidarė bagažinę ir A. K. išlipo. Uždarius bagažinę jie su sūnumi nuvažiavo apsisukti. Tuo metu jis persėdo prie automobilio vairo. Apsukęs automobilį, pastebėjo, kad R. B. ir A. K. vėl mušėsi. Jis (A. P.) šaukė R. B., kad paliks jį, jei pastarasis negrįš į automobilį, sakė jam palikti A. K.. R. B. atsakė, kad tuoj važiuos. Jis (A. P.) matė, kaip R. B. spardė A. K. ir mušė jį delnu, sudavė apie 7-10 smūgių kojomis ir rankomis. A. K. šaukė: “nemušk, nemušk”. Tuo metu jis, t.y. A. P. apsukinėjo automobilį ir buvo nuo jų apie 7-10 m atstumu. A. K. jis grumstu nesudavė, nežino, kodėl R. B. jį apkalba. Su R. B. jie nei geruoju, nei bloguoju. Kada R. B. pjaustė A. K. rūbus, jis nematė. Pats R. B. jam pasakė, kad supjaustė A. K. rūbus, sakė, kad nuo to jam skauda ranką. R. B. įlipus į automobilį, jie nuvažiavo, o A. K. paliko. Galvojo, kad R. B. ir A. K. gražiuoju susitars, A. K. blogai neatrodė. Jis (A. P.) galvojo, kad R. B. nori nuvežti A. K. kur nors toliau, kad jam tektų pėsčiam iš toli pareiti. Taip R. B. norėjo pamokyti A. K., kad jis nevogtų. Jie nieko blogo A. K. nenorėjo. Nurodė, kad A. K. paliko ne toje vietoje, kur jis buvo rastas miręs, t.y. jį paliko ant lauko, o ne miškelyje, kur buvo rastas lavonas. A. K. galimai perėjo į kitą keliuko pusę, į miškelį. Dėl parodymų davimo jis R. B. nieko neprašė. Anksčiau duodamas parodymus jis nenurodė, kad antrą kartą buvo sugrįžęs pas A. K. dėl to, kad išsigando sužinojęs, jog A. K. mirė. Jo sūnus A. P. A. K. nemušė. R. B. A. K. spyrė kojomis, mušė rankomis per veidą, šonus. Rankomis sudavė apie 5 kartus per veidą, šonus, spyrė keliu. Į krūtinę sudavė ranka gal apie 2 kartus. Ant lovos gulinčiam A. K. R. B. spyrė koja apie 5-7 kartus, rankomis sudavė į veidą apie 3-5 kartus. Mano, kad R. B. stipriai sumušė A. K., nes ant pastarojo veido buvo kraujo. Pamena, kad A. K. ir R. B. iš namo išėjo draugiškai. A. K. buvo „murzinas“, todėl jis (A. P.) įsodino jį į bagažinę. Sodindamas A. K. į bagažinę, palenkė jo galvą, kad nesusižeistų į bagažinės dangtį. Sutinka, kad atėmė A. K. laisvę, kišdamas jį į bagažinę. Tuo metu A. K. nestipriai bėgo kraujas, rūbai nebuvo kruvini. Jis (A. P.) A. K. sudavė tik gindamasis, tik skirdamas R. B. ir A. K., prie pastarojo mirties jis neprisidėjo. Būdamas blaivus nebūtų taip elgęsis. Klausimą dėl civilinio ieškinio jis palieka spręsti teismui. Labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, A. K. jis nenorėjo nieko blogo, viską padarė neapgalvotai. Prašo skirti mažesnę bausmę.
Iš A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti (t.2, b.l. 19-22), kad dalyvaujant gynėjui, 2006-04-04 A. P. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) gatvėje nurodė namą ir šio namo teritoriją juosiančioje tvoroje nurodė vartus, paaiškindamas, kad pro juos 2005-09-24 jo automobiliu „Audi 80“, kurį vairavo jo sūnus A. P., du kartus buvo įvažiavę į A. K. kiemą. Taip pat parodė namo duris, paaiškindamas, kad 2005-09-24 pro jas įėjęs kartu su jais atvykęs R. B. mušė A. K., reikalaudamas grąžinti iš jo pavogtus telefoną ir pinigus. Jis, t.y. A. P. A. K. nemušė, tik gindamasis nuo jo galėjo netyčia suduoti pastarajam pagaliu bei vieną kartą jį pastūmė. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje A. P. nurodė vietą, kur iš automobilio „AUDI 80“ bagažinės buvo išleistas atvežtas A. K., kurį R. B. dar mušė, kol jis apgręžė automobilį.
Nukentėjusioji E. P. nurodė (t.2, b.l. 39), kad yra velionio A. K. sesuo. Apie brolio A. K. mirtį sužinojo 2005 m. rugsėjo 27 d., apie 16 val. A. K. namuose buvo kruvina lova, sudaužytos kopėčios, viskas išstumdyta, matėsi vilkimo pėdsakai, durų staktos nuplėštos, nuplėštas durų kablys. Matė spintą ir kaip atsidaro jos durys, kambaryje buvo sofa. Kaltinamųjų A. P. ir R. B. nepažinojo, su jais nekalbėjo, jie nebuvo atėję, jos neatsiprašė, materialinės pagalbos nesiūlė, tik girdėjo, kad A. P. mokykloje gyrėsi, jog mušė A. K., o A. P. gyrėsi, kad A. K. „padėjo“. Ji savo lėšomis palaidojo brolį A. K., dėl to patyrė turtinės žalos. A. K. palaidojimas jai kainavo 2127,15 Lt, paminėjimas po metų - metinės - kainavo - 545,87 Lt, kas bendrai sudaro 2673 Lt, tačiau bylą nagrinėjant teisme R. B. jai atlygino 1000 litų, todėl prašo priteisti 1673 litus turtinės žalos. Į laidojimo išlaidas nėra įskaičiusi iš valstybės gautos apie 700 Lt laidojimo pašalpos. Taip pat prašo priteisti 10000 Lt neturtinę žalą dėl to, kad brolio mirtis jai sukėlė didelį šoką, jos santykiai su broliu buvo artimi, jie pastoviai bendravo, nors ji ir jos brolis A. K. gyveno atskirai, bet pas jį atvažiuodavo maždaug kartą per mėnesį, padėdavo jam. Kadangi samdė advokatą, tai prašo priteisti 1000 litų išlaidų advokatui. Nurodė, kad A. K. mylėjo savo vaikus, jie dalyvavo laidotuvėse. Kaip dažnai jis juos lankydavo, nežino. Prašo skirti kuo griežčiausias bausmes kaltinamiesiems, kad jie atsakytų už savo veiksmus.
Nukentėjusysis D. K. parodė, jog apie tai, kad jo tėvas A. K. buvo nužudytas dėl telefono, jis sužinojo iš savo mamos ir kitų žmonių. Tėvą palaidojo tėvo sesuo E. P.. Po tėvo mirties jis ėmė blogiau mokytis, pradėjo dažniau sirgti, o jo seserys ėmė elgtis agresyviai. Tėvas iki patekdamas į laisvės atėmimo vietą, t.y. iki 2002 m. birželio mėnesio, gyveno kartu su šeima, dirbdavo atsitiktinius darbus, o už gautą atlyginimą pirkdavo maistą. Po ištuokos tėvas kurį laiką gyveno atskirai, tačiau po kurio laiko vėl grįžo į šeimą. Tėvui būnant laisvės atėmimo vietoje, jie susirašinėdavo laiškais, o grįžęs jis juos aplankydavo. Su tėvu jie susirašinėjo ir pastarajam gyvenant (duomenys neskelbtini), pamena, jog tėvas parašydavo keletą laiškų per savaitę. Jie su tėvu buvo artimi: apsikabindavo, pasibučiuodavo, tėvas jam ką nors nupirkdavo. Tėvas jų, t.y. vaikų, klausdavo kaip sekasi mokslai, kuo jie užsiima, jam mokantis pradinėse klasėse, tėvas ateidavo į mokyklos renginius. Bendravimas buvo nuoširdus. Savo mamos V. K. pareikštą civilinį ieškinį palaiko, o dėl bausmės paskyrimo palieka spręsti teismui.
Civilinė ieškovė ir nepilnamečių nukentėjusiųjų D. K., I. K. bei K. K. atstovė pagal įstatymą V. K. parodė, kad su A. K. ji išsituokė 1999-01-28, bet gyveno tai kartu, tai atskirai. Iki vyro suėmimo, t.y. 2002-06-18, jie gyveno kartu. Grįžęs iš įkalinimo vietos, A. K. buvo atvažiavęs, lankė vaikus. Jis nedirbo, tačiau tai, ką gaudavo iš savo motinos, jis atiduodavo vaikams. Nors iš jo buvo priteistas išlaikymas vaikams, tačiau pinigų vyras nemokėjo. Jis rėmė šeimą maistu, o kartais, užsidirbęs pas ūkininkus, duodavo pinigų. A. K. buvo įrašytas Darbo biržoje, iš ten jį pasiųsdavo dirbti atsitiktinių darbų. Pamena, kad po tėvo mirties D. verkė visą naktį. Mergaitės, pamačiusios tėvą karste, viską suprato ir taip pat labai pergyveno. Vaikai tapo uždari, jiems tėvo labai trūksta mokyklos renginiuose. Vaikų naudai pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti 42 125,- litus turtinės žalos, kurią sudaro negautas išlaikymas - alimentai - vaikams, ir 90 000,- litų neturtinės žalos, kiekvienam vaikui po 30 000 litų dėl tėvo netekties. Abiems kaltinamiesiems bausmę skirti kaip numato įstatymas.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2005-09-25, apie 8.40 val., jis, važiuodamas į laukus, prie miško pamatė aukštielninką gulintį žmogų, kuris buvo be gyvybės ženklų. Žmogus buvo nuogas, tik su kojinėmis, o ant jo tarpkojo buvo užmestos kelnės. Nors A. K. anksčiau pažinojo, bet tuo metu jo nepažino, nes buvo apie 10 metų nematęs. Lavoną matė apie 3 metrų atstumu, arčiau prie jo nebuvo priėjęs. Per savo darbdavį A. P. apie rastą lavoną pranešė policijai. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 73-74).
Liudytojas A. P. parodė, kad 2005-09-24 jis su tėvu A. P. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) miestelyje esančios parduotuvės, kur susitiko R. B.. R. B. nupirko sidro ir abu su tėvu išgėrė. R. B. paprašė tėvo nuvažiuoti atsiimti pavogtų daiktų. Pas ką važiuoti nesakė, tik sakė, kad parodys kelią. Jie, t.y. jis, jo tėvas ir R. B., tėvo automobiliu „Audi 80“ vyšninės spalvos, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Automobilį vairavo jis (A. P.). R. B. kalbėjo, kad pavogė jo telefoną, tačiau kas pavogė, jis neklausė. Privažiavus prie A. K. namų vartelių, R. B. pirmas išlipo iš automobilio ir nuėjo į namą, o jis su tėvu liko automobilyje. Po kurio laiko į namą nuėjo ir jo tėvas. Jis, būdamas mašinoje, išgirdo šaukiant: „papjausiu, papjausiu“. Tai buvo ne jo tėvo ir ne R. B. balsai. Jis, priėjęs prie namo tarpdurio, pamatė, kad R. B. tą žmogų, kurį girdėjo šaukiant, mušė kumščiu į veidą, pilvą, šonus. R. B. šaukė liepdamas atiduoti daiktus. Jis girdėjo R. B. sakant: „atiduok telefoną“. Paskui tarp jų įsiterpė jo tėvas ir ranka stūmė A. K. į jo skruostą, bet kumščiu pastarajam nesudavė. Tėvas liepė A. K. atiduoti daiktus, sakydamas, kad tuomet jie išvažiuos. A. K. sakė, kad daiktų neturi, jų neėmė. Tėvui paliepus eiti į automobilį, jis (A. P.), nuėjo. Po kiek laiko grįžo tėvas, o kiek vėliau atėjo R. B.. Jie išvažiavo, o važiuojant mašinoje R. B. ir tėvas kalbėjo, kad R. B. atgavo pavogtą telefoną. R. B. ranka buvo patinusi, atrodo, kad ir pamėlusi. Jie nuvažiavo į parduotuvę, ten R. B. nupirko sidro, alaus ir tuomet visi nuvažiavo prie prūdelio. Ten jo tėvas ir R. B. išgėrė po1 butelį alaus ir „pūslę“ sidro. Vėliau R. B. ėmė prašyti tėvo grįžti pas A. K. atsiimti iš jo pinigus. Jie vėl nuvažiavo pas A. K., automobilį vairavo jis (A.). Nuvykus pas A. K., R. B. įėjo į namą. Po kiek laiko į namą įėjo ir jo tėvas. Jis girdėjo name šūkaujant. Pirmas iš namo išėjo jo tėvas, o po kurio laiko iš namo išėjo R. B. su A. K.. R. B. kalbėjo su A. K. važiuoti pinigų į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis nesuprato, ar jie tarėsi pasiskolinti pinigų, ar juos iš kažko paimti. Kadangi tėvas nesutiko, kad A. K. liptų į mašinos saloną, A. K. įlipo į bagažinę. Tuo metu ant A. K. skruosto, ausies buvo matyti kraujas. Jo rūbai buvo purvini, ant kairės rankovės taip pat buvo kraujo žymė. A. K. vaikščiojo normaliai, jis pats įlipo į automobilio bagažinę. R. B. jį tik laikė, tačiau kodėl laikė, jis nežino. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie daugiabučių namų, R. B. liepė važiuoti prie miškelio ir nurodė kur sustoti. Ten tėvas išlipo, atidarė mašinos bagažinę, iš jos pats išlipo A. K.. Tuomet jo tėvas atsisėdo į vairuotojo vietą, o jis – į keleivio vietą. Jie su tėvu nuvažiavo, o A. K. ir R. B. pasiliko. Nuvažiuojant jis matė, kaip R. B. koja spyrė stovinčiam A. K. į šonus, jį mušė. A. K. nugriuvo, tuomet R. B. gulinčiam A. K. spardė į šonus, pilvą. A. K. buvo mušamas prie kelio, ant dirvos, kuri siekė arimus. Jie su tėvu buvo truputį pavažiavo ir apsisukę pašaukė R. B., sakydami, kad jis liptų į mašiną, nes priešingu atveju jį paliks. Tada R. B. atbėgo prie mašinos, įlipo ir jie nuvažiavome. R. B. pasakė, kad A. K. į namus pareis pats. Jis matė, kaip R. B. pjaustė A. K. rūbus. R. B. jiems pasakė, kad A. K. plikas smagiau pareis į namus. Jo tėvas ir jis prie A. K. nebuvo priėję. Prie miško R. B. ir A. K. buvo neilgai, tačiau R. B. A. K. smarkiai „daužė“. Važiuojant pro A. K., jis matė pastarąjį gulintį ant šono, jo rūbai buvo perpjauti. A. K. buvo su megztiniu, su kelnėmis, bet jos buvo perpjautos. Per perpjautus rūbus matėsi kūnas. Kai R. B. „trankė“ A. K., šis šaukė, dejavo. R. B. nuo A. K. piršto numovė žiedą ir jį pasiėmė. Tą R. B. padarė, atrodo, laukuose. Jis (A. P.) A. K. nespyrė, jo išvis nelietė.
Liudytojas K. K., pirmą kartą apklaustas teisiamajame posėdyje (t.2, b.l. 192-193) parodė, kad su A. K. susipažino prieš 1 ar 2 mėnesius iki pastarojo mirties, tačiau pas jį negyveno. Įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes nieko nematė, o ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus ir juos pasirašė net neskaitęs. Tokius parodymus davė todėl, kad norėjo būti paleistas iš sulaikymo. Mano, kad vietoje jo parodymų prokuroras Arminas Elijošius apklausos protokole galėjo surašyti savo mintis. Pamena, jog įvykio dieną buvo pas A. K. namuose, t.y. Raseinių r. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame A. K. name Nr. (duomenys neskelbtini), kur jiems išgėrus 1 butelį degtinės ir po 2 butelius alaus, jis išėjo. Apie A. K. nužudymą sužinojo iš kalbų. Kaltinamųjų nepažinojo.
Pakartotinai apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. K. paaiškino, jog įvykio metu jis A. K. namuose buvo įlindęs į spintą ir užsidaręs, tačiau buvo likęs šioks toks plyšys. Būdamas spintoje jis matė, kad pas A. K. buvo atvažiavę du žmonės, matė, kaip A. P. 2-3 kartus sudavė A. K. delnu į veidą. Jis (K. K.) A. P. pažinojo iš anksčiau. Mano, jog A. P. negalėjo matyti, kad jis, t.y. K. K., pastarąjį mato. Asmens, buvusio kartu su A. P. kambaryje, jis nepažino. P.avardė B. jam negirdėta. Šalia A. P. sėdintį kaltinamąjį (R. B.) iš matymo pažįsta, tačiau bendrauti su pastaruoju jam neteko. Vyrams išėjus iš kambario, jis išlindo iš spintos ir nuėjo pas kaimyną. A. K. tuo metu namuose nebuvo, mano, kad jis išvažiavo su tais pas jį atvykusiais vyriškiais. Pamena, kad prieš ateinant tiems vyrams, A. K. atsinešė telefoną ir jam (K. K.) pasakė, kad tai jo telefonas. A. K. parsinešė papildymo sąskaitą 20 Lt ir jo paprašė, kad jis (K. K.) papildytų sąskaitą, ką jis ir padarė. A. K. pasiskambino ir viskas tuo baigėsi. Tąkart jie su A. K. išgėrinėjo. Prieš sąskaitos pildymą A. K. jam nepasakojo apie jokį incidentą. A. K. buvo truputį išgėręs ir jie dar gėrė. Pamena, kad R. B. mušė A. K., bet kiek pastarasis sudavė smūgių, neprisimena. A. P. A. K. sudavė kelis, galimai tris smūgius delnu į veidą. Į kitas kūno vietas, kiek jis matė, A. P. nesudavė. Jis ne visą mušimą matė, o tik pradžią, nes įlindo tarp rūbų ir visko nebematė. Prisimena, kad tuo metu, kai A. K. mušė, pastarasis sėdėjo ant lovos, atsirėmęs į sieną. Jis (K. K.) girdėjo šūkavimus, girdėjo smūgius, bet nematė, kas kam sudavė. Jis nematė, kad A. K. būtų buvęs mušamas kokiais nors daiktais ar įrankiais. Kad A. P. sudavė A. K. daugiau smūgių, jis pasakė iš keršto, nes A. P. buvo jį „įdavęs“ policijai. Po sumušimo A. K. veidas buvo truputį kruvinas, tačiau jis buvo sąmoningas, su juo kalbėjosi. Kaip iškrito A. K. protezai, jis nematė. A. K. sakė, kad sulūžo protezai, paskui juos kažkur padėjo. Apie žiedą jis nieko neatsimena. Kad kraujuotų A. K. iš ausies, jis nematė. Taip pat prisimena, jog vyrams pirmą kartą atvažiavus pas A. K., kambaryje buvo ir A. P. sūnus, tačiau A. K. jis nemušė.
Liudytojas A.E. nurodė, kad jis dirbdamas prokuroru Raseinių rajono apylinkės prokuratūroje R. B. ir A. P. baudžiamojoje byloje atliko tyrimą. Apklausęs liudytoju K. K., jis surašė tokius jo parodymus, kokius pastarasis davė. 2005 m. rugsėjo 25 d. radus nenustatytos tapatybės lavoną, K. K. pats paminėjo žuvusįjį, pasakė, kad tai A. K.. Minėtame procese jis, t.y. A.E., nedalyvavo, byla jam buvo perduota vėliau. Pamena, kad apklausos metu K. K. daug klausinėti nereikėjo, - pastarasis kalbėjo ir aplinkybes nurodė pats, noriai davė parodymus. „Spaudimas“ K. K. nebuvo daromas, jis pastarajam negrasino. Nors K. K. parodymai iš pradžių atrodė kaip „iš anekdoto“, tačiau jie sutapo su kitais bylos duomenimis, todėl teko šiais parodymais patikėti. Kokio pareigūno jis (A.E.) prašė pristatyti apklausai A. P., nepamena. Girdėjo, kad A. P. apklausai buvo pristatytas iš mokyklos. Apklausoje dalyvavo Raseinių rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė, kurios pavardės jis neatsimena. Ši atstovė girdėjo A. P. apklausą, perskaitė protokolą ir pasirašė. Neatmeta galimybės, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė galėjo pasišalinti kokiam tai laiko tarpui, tačiau A. P. apklausa be atstovės nevyko. A. P. buvo apklaustas nedalyvaujant jo motinai todėl, kad ji buvo mokslo sesijoje, o kadangi A. P. tėvas buvo sulaikytas įtariamuoju, dėl to A. P. apklausa vyko tik dalyvaujant Raseinių rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei. Vaiko apklausa nebuvo atidėta tikslu kuo greičiau atlikti tyrimo veiksmus. A. P. apklausos metu buvo stengiamasi užtikrinti nepilnamečio interesus: jis buvo informuotas, kad gali neduoti parodymų prieš savo tėvą, nuo jo nebuvo slepiama, kad jo tėvas yra įtariamas dėl nužudymo. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus (t.1, b.l. 78-80, t.2, b.l. 195). Prisimena, kad po apklausos atvyko A. P. mama su advokatu A.Justeiku ir vaiką pasiėmė. Gali patvirtinti, jog R. B. 6 mėnesių laikotarpiu buvo paklaustas 3 kartus, tačiau jis (A.E.) R. B. parodymų neiniciavo, liepė pastarajam duoti teisingus parodymus. Jis R. B. apie A. P. parodymus neinformavo, K. K. parodymais neabejojo. R. B. jis negrasino, spaudimo pastarajam nedarė.
Liudytoja R. B. parodė, kad 2005 m. ji dirbo Raseinių r. Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyriausiąja specialiste ir dalyvavo A. P. apklausoje. Apklausoje ji dalyvauja nuo pat jos pradžios iki pabaigos. Pamena, kad A. P. atėjo į apklausą jai jau būnant pas prokurorą. Vaikas atėjo su kuprine, vienas, šypsodamasis. Kaip vaikas atvyko į prokuratūrą, ji negali tiksliai pasakyti, jo klausė, bet jis pasakė, kad „iš mokyklos“. (duomenys neskelbtini) mokykla yra ne Raseiniuose. Nuo V. iki Raseinių yra apie 16 km. Nepilnamečių apklausose ji dalyvauja tam, kad vaikas būtų apklausinėjamas teisėtai, kad jam nebūtų daromas spaudimas. Gali patvirtinti, jog A. P. apklausa buvo teisėta, spaudimas jam nebuvo daromas. Po šio nepilnamečio apklausos tėvai su prašymais ar pastabomis nesikreipė. Kiek pamena, ji teiravosi prokuroro, ar vaiko tėvų nebus, prokuroras jai pasakė, kad lyg tai vaiko tėvai susiję su byla, tiksliai pasakyti ji nebegali. Kai Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas dalyvauja nepilnamečių apklausoje, tėvai ne visada dalyvauja, dažniausiai tėvų nebūna. Jie patys (VTAT) tėvų nekviečia, ką kviesti sprendžia tas, kas vykdo apklausą. Bylos aplinkybių ji nepamena.
Liudytojas R. Č. nurodė, kad jis, dirbdamas Raseinių rajono PK tyrėju, dalyvavo lavono radimo vietos apžiūroje ir A. K. gyvenamo namo apžiūroje, viskas buvo užfiksuota protokoluose. Namo apžiūroje jis buvo kartu su specialiste D. U.. Pamena, jog K. K. į klausimus atsakinėjo geranoriškai, parodymus davė savo iniciatyva. Viskas buvo užfiksuota vaizdo juostoje, kuri procesiškai neįforminta. Vaizdo juostos buvimas nėra užfiksuotas įvykio vietos protokole, kadangi jie apsiribojo fotonuotraukomis. Filmavo patrulis A. P.. Vaizdo kamera yra Policijos komisariato nuosavybė, ją turi vairuotojas, vaizdo juosta yra. Atsižvelgiant į A. K. kambaryje buvusių baldų išdėstymą mano, jog K. K., būdamas spintoje, galėjo matyti kas buvo virtuvėje, praėjime iš virtuvės ir kambario pradžią. Kas buvo lovoje, jis negalėjo matyti, tačiau jis pats ir sakė, kad tą, kas vyko lovoje, jis tik girdėjo.
Liudytoja D. U. nurodė, kad ji dirba Raseinių rajono PK Kriminalistinių tyrimų grupės specialiste ir dalyvavo apžiūrint rastą lavoną bei A. K. namą. Kartu įvykių vietų apžiūrose dalyvavo prokuroras ir inspektorius G. R.. Kitų asmenų ji nepamena. Namo apžiūroje dalyvavo ir tyrėjas R. Č.. Ji fotografavo, patrulis A. P. filmavo K. K. pasakojimą įvykio vietoje. A. P. niekas nenurodinėjo, ką filmuoti. Visiems vadovavo R. Č.. Kodėl prie įvykio vietos apžiūros protokolo nepateikta vaizdo juosta, ji nežino. Vaizdo kamera yra Raseinių rajono PK nuosavybė, ji visuomet būna patrulių automobilyje. Vaizdo kamerą į įvykio vietą jie vežasi visada. Pamena, kad K. K. viską pasakojo nuoširdžiai, nekeldamas abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. P. parodė, kad jis dirba Raseinių PK Operatyvaus valdymo grupės viršila ir dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, jam taip pat teko filmuoti įvykio vietą Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, A. K. sodyboje. Teismui pateiktos juostos autorius yra jis. Įvykio vieta, kuomet įvyksta rimti įvykiai, visuomet filmuojama, toks yra viršininko nurodymas. Prisimena, jog tąkart kartu su juo buvo tyrėjai R. Č., G. Z. ir specialistė D. U.. Kartu buvo ir tas žmogus, kuris jiems viską aiškino. Jo pavardės nežino, pastarasis yra nufilmuotas juostoje. Šį žmogų tyrėjai rado (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje ir pasiėmė kartu. Jis su tuo žmogumi nebendravo, tik filmavo tai, ką šis žmogus rodė. Pamena, jog žmogus, kurį jis filmavo, viską pasakojo pats. Jis (A. P.) suprato, kad šis žmogus buvo toje sodyboje, slapstėsi, kad jo nesumuštų. Jis išoriškai atrodė blaivus, jiems viską rodė savo noru. Ar jo nufilmuota medžiaga buvo įforminta, jis nežino, tai ne jo kompetencijos klausimas. Nufilmuota juosta buvo saugoma komisariato seife. Kiekviena pamaina turi jai skirtą juostą ir ją vežasi į įvykio vietą. Po įvykio vietos nufilmavimo, tyrėjai peržiūri juostą ir pasako, kas bus reikalinga iš tos vaizdo juostos. Ant tų vaizdų, kurie nėra reikalingi, užfilmuojami kiti vaizdai. Mano, jog žmogus, būdamas spintoje, galėjo matyti tai, ką jis pasakojo.
Liudytojas G. Z. nurodė, kad dirba Raseinių rajono PK tyrėju. Pamena, jog radus A. K. lavoną jis dalyvavo įvykio vietos apžiūroje. Jis dalyvavo ir A. K. namo apžiūroje bei mano, jog K. K., sėdėdamas spintoje, galėjo matyti virtuvę, koridorių, įėjimą į kambarį. Kitko matyti negalėjo, nes vaizdą uždengė spintos durys. Prisimena, kad nužudytojo asmenybė iš pradžių nebuvo nustatyta. Po lavono radimo K. K. pasakė, kad buvo nužudytas A. K.. K. K. nebuvo daromas „spaudimas“, jis buvo suimtas dėl kito reikalo. K. K. parodymus davė savo valia, jis sakė, kad nematė, kas vyko ant lovos, tik girdėjo triukšmą. K. K. nebuvo paieškomas, po apklausos jis nebuvo sulaikytas.
Liudytoja Z. S. parodė, kad mirusysis A. K. buvo jos vyro giminaitis, jį gerai pažinojo ir gali apibūdinti kaip gerą, mylintį vaikus žmogų. 2000-2001 m. jie gyveno netoli vieni kitų, tačiau vėliau ryšys nutrūko, nes A. K. pateko į kalėjimą. Pamena, jog jis atveždavo savo vaikams maisto: daržovių, pieno, kitų produktų, rūpinosi vaikų apranga, kartais jiems duodavo pinigų. A. K., būdamas įkalinimo vietoje, rašė vaikams laiškus, o iš ten grįžęs, juos lankė. Kodėl A. K. negyveno kartu su savo šeima, nežino. Po ištuokos jo vaikai liko gyventi su motina ir gyveno maždaug už 50 km nuo A. K. gyvenamosios vietos. Taip pat prisimena, jog A. K. su žmona išsituokė po dukters I. gimimo, tai galėjo būti (duomenys neskelbtini). Žino apie pastarojo ir jo žmonos ginčą dėl dukters K. A. K. jai yra sakęs, kad vaikams išlaikymą moka, tačiau kiek jis mokėjo, ji nežino. Po A. K. mirties ji ir toliau bendrauja su jo žmona, vaikais. Mano, kad vaikų psichiką labai paveikė tėvo mirtis. Velionio vaikai labai pergyvena dėl jo mirties, tapo labai jautrūs.
Liudytoja J. P. parodė, kad ji buvo A. K. kaimynė, jų gyvenamosios vietos, iki jam patenkant į įkalinimo įstaigą, buvo greta. Tai buvo prieš 4 metus. A. K. gyvendavo pas žmoną ir pas savo mamą (duomenys neskelbtini). Gali patvirtinti, jog A. K. savo vaikus labai mylėjo, po ištuokos su žmona jis 2-4 kartus per savaitę atveždavo vaikams maisto. A. K. vaikai dalyvavo tėvo laidotuvėse, sūnus D. dėl jo mirties labai pergyveno, iki šiol vis tėvą prisimena.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta (t.1, b.l. 4-7), kad 2005-09-25 buvo apžiūrėta įvykio vieta, t.y. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija, esanti prie pamiškės keliuko. Tarp numestų šakų ir nupjautų medelių rastas vyriškos lyties lavonas su sužalojimais veide, ant kojų, nugaros ir ant pilvo apačios sudėtomis rankomis, kurių delnai ištepti raudomis spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Ant vyriškio lyties afganų užmestos tamsios spalvos suplėšytos (galimai supjaustytos ar sukarpytos) kelnės. Šalia lavono taip pat rasti suplėšyti (galimai supjaustyti ar sukarpyti) oranžinės spalvos marškinėliai, žolėje rastas juodos spalvos diržas su metaline sagtimi, ant iškultivuoto lauko rastos tamsios spalvos vyriškos kelnaitės.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta (t.1, b.l. 11-21), kad 2005-09-27 apžiūrėta įvykio vieta, t.y. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, adresu (duomenys neskelbtini) esanti A. K. gyvenamoji sodyba. Apžiūros metu minėtame name, koridoriuje, rastas baltos spalvos emaliuotas puodo dangtis su raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėme, virtuvėje ant grindų rastas žalios spalvos kiliminis takas su raudonos spalvos, panašia į kraują, dėme, ant virtuvėje esančios lentynėlės, uždengtos raudonos spalvos audeklu, rastos dvi dantų protezo dalys, suteptos raudonos spalvos, panašiu į kraują, skysčiu, ant kambaryje patiestos kiliminės dangos, taip pat ant lovos užtiestos paklodės, trijų pagalvių, medinio lovos galo ir sienos už jo, taip pat ant kambario grindų rastos įvairaus dydžio dėmės, panašios į kraują.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 234/05(10) nurodyta (t.1, b.l. 37-42), kad A. K. lavone rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniajame antakyje – akies voke, kairės akies vokuose-skruoste-žande, nosyje, lūpose, ausyse, smilkiniuose, kakle, odos nubrozdinimai kairėje ausyje, smilkinyje, smakre, kakle, dešiniajame žande, kraujosruvos smilkinių, veido, viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, kairės akies obuolyje, kraujo išsiliejimas po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdijimai krūtinėje, rankose, pilve, kojose, nugaroje, sėdmenyse, juosmenyje, kraujosruvos krūtinės, juosmens raumenyse, apie inkstus, žarnų pasaituose su įtrūkimais, po pasienine krūtinplėve, kepenyse, širdyje su plyšimu priekiniame paviršiuje, kepenų, blužnies, kairiojo inksto plyšimai, per kremzlinę dalį dešinės pusės 3, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 7-8-9, menčių linijose abipus 11-12 šonkaulių, stuburo juosmeninės dalies 1-2-3-4 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžimai, kraujas krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje ir pilvaplėvės ertmėje.
Išvadoje nurodyta, kad A. K. mirė prieš 2-4 paras iki jo kūno tyrimo pradžios, t.y. iki 2005-09-28, 7 val., nuo kūno sumušimo, lydimo daugybinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų kūne, kraujo išsiliejimo po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, šonkaulių, stuburo juosmeninės dalies slankstelių skersinių ataugų lūžimų, širdies išorinio paviršiaus, kepenų, blužnies, kairio inksto plyšimų, kraujosruvų, kas sukėlė vidinį nukraujavimą į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, trauminį šoką. Ligos, kuriomis A. K. sirgo, t.y. bendrinė aterosklerozė, kepenų lipidozė, kasos fibrozė, jokio įtakos mirčiai neturėjo.
Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kelios valandos iki mirties, ne mažiau kaip 12 smūgių suduodant į galvą bei kaklą ir ne mažiau kaip 31 smūgį suduodant į kitas kūno vietas.
A. K. kraujyje rasta 2,33 promilės, o šlapime – 3,11 promilių etilo alkoholio.
Ekspertas A.J. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą, Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 37-42) ir paaiškino, jog A. K. mirė nuo kūno sumušimo, lydimo daugybinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų kūne, kraujo išsiliejimo po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, šonkaulių, stuburo juosmeninės dalies slankstelių skersinių ataugų lyžių, širdies išorinio paviršiaus, kepenų, blužnies, kairio inksto plyšimų, kraujosruvų, kas sukėlė nukraujavimą į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, trauminį šoką.
Pagrindinė mirties priežastis buvo sužalojimų visuma, nurodytų išvados 1-me punkte, ir komplikacijos. Kadangi buvo stuburo ataugų lūžimas, t.y. smūgio sudavimas į juosmens kairę pusę, buvo rasta labai didelė kraujosruva nusitęsianti iki dubens kaulo, kairysis inkstas buvo plyšęs. Rastos kairiojo inksto kraujosruvos ir plyšimai. Kairiojo inksto plyšimas įvyko truputį anksčiau, nei dalis kitų sužalojimų. Tai tvirtina dėl to, kad buvo rastas šlapimo pūslėje raudonos spalvos šlapimas, kas rodo, jog iš to inksto vyko kraujavimas. Tą patvirtina ir teismo histologiniai tyrimai. Paėmus histologiniam tyrimui gabalėlį iš kairiojo inksto, buvo rasta, kad viename preparate kraujo krešuliai su fibrinu ir negausiu polimorfonukliariniu kiekiu. Tai rodo, kad jau buvo praėję keletas valandų, apie 4-6 val. Pagal tuos požymius, kaip sukreša kraujas, jie nustato sužalojimų padarymo laiką. Yra pagrindinės smegenys – didieji galvos pusrutuliai – ir apačioje jų yra smegenėlės, vestibiuliarinis aparatas ir tarp jų praeina smegenų kamienas, kuriame yra visi gyvybiniai centrai: kvėpavimo, širdies veiklos, kraujotakos. Tai ši sritis buvo sumušta – smegenėlių sritis. Smūgis galėjo būti ir į apatinę veido dalį. Dažniausiai šioje dalyje kraujas išsilieja, kuomet būna smūgis į sprandą arba pakaušio apatinę dalį, ar šonus, ar iš užpakalio. Šiuo atveju galėjo būti smūgis į apatinę veido dalį arba smilkinių sritis. Daugybinės kraujosruvos turėjo įtakos mirčiai. Yra sužalojimų visuma, kurie sukėlė nukraujavimą ir mirtį. Kiekvienas smūgis, kiekvienas sužalojimas yra nukentėjusiojo būklės pabloginimas. Tai ne tik kraujo netekimas, bet ir skausminis pojūtis. Visa tai turi įtakos šokui. Pas nukentėjusįjį buvo rastos 2,33 promilės alkoholio, tai yra vidutinis girtumas. Šlapime buvo rastos 3,11 promilės. Tokioje būklėje skausmo pojūtis yra slopinamas.
A. K. buvo suduota į veido apatinę dalį, lūpų sritį, skruostus. Ten rastos kraujosruvos. Abiejuose skruostuose yra kraujosruvos. Neatmetama, kad nuo tų smūgių galėjo išsilieti kraujas po smegenėlių minkštaisiais dangalais, bet tai turėjo būti pakankami smūgiai. Sudavus delnu, pirštų galais, tokie smūgiai nepalieka žymių, nesukelia pasekmių. Tokie smūgiai, kuriuos parodė A. P. teismo posėdžio salėje, yra tik paglostymas.
Konkrečios mirties atveju, negalima atskirų sužalojimų vertinti izoliuotai, kada mirtį sukelia sužalojimų visuma. Negalima paimti vieną kraujosruvą, blužnies, kepenų plyšimą. Tvirtina, jog A. K. mirtis įvyko nuo visumos sužalojimų, jų negalima atriboti. Šokas yra organizmo atsakas į visumą sužalojimų. Šiuo atveju: skausminis jutimas, nukraujavimas. Po blužnies, kepenų plyšimo nukentėjusysis galėjo vaikščioti. Nuo tokių smūgių, kuriuos nurodė R. B., galėjo išsilieti kraujas, stuburo dalies slankstelių lūžis galėjo įvykti, galėjo įvykti širdies, kepenų, blužnies ir kairio inksto plyšimai. Bet reikėtų turėti medžiagą, t.y. įvykio vietos patikrinimą. Reikėtų detalių kur, kuo buvo suduota. Bet, kalbant abstrakčiai, galėjo tai įvykti nuo R. B. suduotų smūgių. Gali paaiškinti, kad paprastai skaičiuojant sužalojimus ir smūgių visumą, imamas mažiausias jų skaičius, - tokia yra praktika. A. K. buvo suduota mažiausiai 12 smūgių į galvą ir kaklą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKM 65 (144)/08 (01) nurodyta (t.3, b.l. 71-80), matyti, kad ekspertų komisija sutinka, jog Jurbarko poskyrio teismo eksperto A.Jokšo duotos Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) antrame punkte A. K. lavone rasti sužalojimai, jų pobūdis ir smūgių skaičius nustatyti teisingai, tačiau ekspertų komisija nustatė, kad:
- A. K. mirties priežastis yra trauminis šokas, išsivystęs dėl liemens kaulų (šonkaulių, stuburo slankstelių) lūžių ir juos lydinčio daugybinio vidaus organų sužalojimo- įtrūkimų žarnų pasaituose, kairio inksto plyšimo, blužnies plyšimo, kepenų plyšimo, širdies raumens priekinės sienelės dalinio plyšimo bei vidinio nukraujavimo (400 ml į krūtinplėvės ertmę ir 900 ml į pilvaplėvės ertmę, masyvios kraujosrūvos nugaros minkštuosiuose audiniuose).
- Kad šie išvardinti vidaus organų sužalojimai - įtrūkimai žarnų pasaituose, kairio inksto plyšimas, blužnies plyšimas, kepenų plyšimas, širdies raumens priekinės sienelės dalinis plyšimas- vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
- Liemens kaulų lūžiai, vertinant juos izoliuotai, atitinka nesunkaus sveikatos suktrikdymo kriterijus.
- Viso kūno paodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, vertinant juos izoliuotai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus.
- Kraujosrūvos smegenėlių minkštuosiuose dangaluose ir po jais atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus.
- Kadangi padarant paodines kraujosrūvas ir odos nubrozdinimus liemens srityje kartu buvo padaryti ir liemens kaulų lūžiai bei daugybiniai vidaus organų sužalojimai, dėl kurių išsivystė mirtį sukėlęs trauminis šokas, visumoje liemens sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
- Lemiamą įtaką A. K. mirčiai turėjo daugybiniai vidaus organų sužalojimai, dėl kurių išsivystė vidinis kraujavimas ir trauminis šokas- įtrūkimai žarnų pasaituose, kairio inksto plyšimas, blužnies plyšimas, kepenų plyšimas, širdies raumens priekinės sienelės dalinis plyšimas, o taip pat šonkaulių lūžiai su kraujo išsiliejimu į krūtinės ertmę.
- Tai, kad A. K. po jam padarytų sužalojimų (2005-09-24) buvo paliktas įvykio vietoje su supjaustytais rūbais ir be batų, neturėjo įtakos mirčiai, nes mirtį nulėmė daugybiniai vidaus organų sužalojimai, dėl kurių išsivystė vidinis kraujavimas ir trauminis šokas. Esant tokiems sužalojimams net ir suteikus med. pagalbą išgyvenimo galimybė minimali.
Ekspertas R. Raudys, apklaustas teisme, paaiškino, kad tvirtina ekspertų komisijos 2008-08-20 akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas ir tai, kad esminę reikšmę A. K. mirties priežastims turėjo smūgiai į liemens sritį. Tiesioginės įtakos mirčiai smūgiai nei į galvą, nei į kojas neturėjo, tuo ir skiriasi šios ekspertizės išvada nuo pirminės specialisto išvados. Išvada dėl mirties priežasties buvo pakeista todėl, kad galvos sužalojimai - buvo tik išoriniai sužalojimai. Buvo eksperto A.Jokšo konstatuotas kraujo išsiliejimas po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir paskui histologiškai nustatyta, kad į pačius dangalus. Tai reiškia, pačios smegenys pažeistos nebuvo, nebuvo sumušimo židinių. Nebuvo jokių galvos suspaudimo reiškinių, nes galvos smegenis gali suspausti, pvz. išsiliejęs kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Jis spaudžia ir smegenys brinksta, priešindamasi tam spaudimui ir pabrinksta smegenų kamienas. Šiuo atveju, cituojant A.Jokšo išvadą: „smegenų pusrutuliuose, kamiene ir smegenėlėse matomų kraujosruvų nėra“. Reiškia, kai pabrinksta, kai suspaudžiamas galvos smegenų kamienas, kur yra vadinami „gyvybiniai centrai“, ten atsiranda antrinės kraujosruvos. Šiuo atveju jų nebuvo. Mirties mechanizmas negali būti paaiškinamas galvos smegenų sužalojimu. Liemens sužalojimai paaiškina mirties mechanizmą, kadangi yra didelis nukraujavimas.
Dėl nustatyto kraujo išsiliejimo po smegenėlių minkštaisiais dangalais galimos įvairios pasekmės. Kai kuriems asmenims tokie kraujo išsiliejimai po minkštaisiais smegenėlių dangalais gali sukelti dvejopas pasekmes: pirma, gali nesukelti jokių pasekmių, nebūti jokių simptomų, ką mes dažnai stebime atlikdami gyvų asmenų tyrimus dėl sužalojimų; antras dalykas, kuris galėjo būti, tai galėjo būti pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai, nes būtent smegenėlės yra ta smegenų struktūra, kuri atsakinga už žmogaus judėjimą, pusiausvyrą, koordinaciją. Šiuo atveju, kai žmogus, sakykim, neužilgo mirė, šalia nebuvo medikų, todėl negalime pasakyti, buvo ar nebuvo tie koordinacijos sutrikimai.
Nurodė, kad negali pasakyti, ką sukėlė kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais. O pasekmės, vėl gi, neteko girdėti, kad dėl kraujo išsiliejimo po smegenėlių minkštaisiais dangalais arba į tuos dangalus, kad sukeltų kažkokias pastovias pasekmes, sakykim invalidumą. Šiaip, jeigu būtų smegenėlių sumušimas arba būna insultas į smegenėles, tai tos pasekmės gali būti ir negrįžtamos, žmogus visą laiką lieka dekoordinuotas. Bet šiuo atveju smegenėlių struktūra nebuvo pažeista, sužalota, todėl daro tik prielaidą, kad tas galvos smegenų sudirginimas išsiliejus kraujui galėjo sukelti šiokius tokius koordinacijos sutrikimus.
Nurodė, kad teorine prasme trauminis šokas gali išsivystyti per pirmąsias sekundes ir minutes po traumos, bet gali atsirasti ir paros, kelių parų bėgyje po traumos, priklausomai nuo sužalojimų. Nėra taisyklės, kad sužalojus vienokį ar kitokį organą, padarius tiek tai sužalojimų, jis atsiranda per tiek tai valandų, kitu atveju per kitokį laiką. Kliniškai būna, kad jei smarkiai pažeistas kažkoks gyvybiškai svarbus organas, tai šokas gali pasireikšti iš karto, o gali būti, kad tos organizmo kompensacinės sistemos „tempia“ tol, kol dekompensuoja.
Nurodė, kad eksperto A.Jokšo ir ekspertų komisijos išvados skiriasi tik dėl mirties priežasties. Ekspertai, atlikdami komisijinę ekspertizę, atskyrė sužalojimus, per kuriuos galima paaiškinti mirtį, nuo tų sužalojimų, kurie tiesioginio ryšio su mirtimi neturėjo. Negalima šitų galvos sužalojimų, kojų sužalojimų įkomponuoti į bendrą mirties mechanizmą, nes jie nesukėlė kraujavimo beveik pusantro litro į vidaus ertmes ir pagrindinis dalykas - nėra galvos smegenų sužalojimų, kurie būtų sukėlę tą betarpinę mirties priežastį – galvos smegenų pabrinkimą.
Nurodė, kad, eksperto A.Jokšo išvadoje nustatyti A. K. sužalojimai, jų pobūdis ir smūgių skaičius yra tie patys, nes komisijinė ekspertizė buvo daroma pagal tai, ką jau aprašė ekspertas A.J., nes nėra jokių galimybių patikrinti nesant lavono. Dėl sužalojimų ir jų skaičiaus ekspertams jokių abejonių nekilo.
Nurodė, kad paprastai žarnų pasaitas plyšta nuo smūgio į pilvą. Inksto plyšimas galėjo įvykti nuo kairio šono sumušimo, bet šiuo atveju nuo 11-12 šonkaulių lūžio kairėje liemens šono pusėje. Lygiai tas pat su blužnies plyšimu, nes blužnies plyšimas greičiausia įvyko nuo smūgio arba į pašonę, arba į šoną. Blužnis ir inkstas yra vienas šalia kito, blužnis labiau į priekį, inkstas – labiau į užpakalį. Lūžę šonkauliai ir kepenų priekinis paviršius trūkęs nuo smūgio į šonkaulių lanką arba truputėlį žemiau. Širdies priekinė sienelė įplyšusi, įtrūkusi nuo smūgio į širdies projekciją. Negali atriboti, ar čia buvo smūgiai, ar kritimas, nes nėra užsifiksavusių jokių požymių. Visuma sužalojimų kritimui, griuvinėjimui yra nebūdinga. Kad nuo kritimo atsirastų inksto, blužnies, kepenų, kurie yra izoliuoti, plyšimai, turi būti kažkokia ypatinga aplinka, kad žmogus dideliu greičiu atsitrenkia į kažkokį atsikišusį paviešių, jei ten tokių buvo, arba tada jau atsitrenkimo galimumo paaiškinti negalima. Tai taikytina visiems sunkiems sužalojimams. Lygiai taip pat ir žarnų pasaito plyšimui turėjo būti sukoncentruotas smūgis, nes atsitrenkti pilvu taip, kad plyštų,-sunku. Šonkaulių lūžiai, stuburo slankstelių lūžiai sukėlė šoką ir nukraujavimą, svarbiausia čia yra nukraujavimas. Nukraujavimas iššaukia šoką, šoką gali sukelti vien skausmas, pvz. daugybiniai lūžiai. Čia ir lūžiai, ir nukraujavimas, tai kompleksiškai: nukraujavimas ir tada jau šokas.
Tvirtina, kad jei nebūtų vidinių sužalojimų, o tik galvos ir kojų sužalojimai, žmogus nebūtų miręs - lemiamą įtaką turėjo tie plyšę organai: žarnų pasaitai, kepenys,blužnis, inkstas, iš kurių kraujavo. Be to, yra masyvi kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose. Į minkštuosius audinius irgi gali iki litro ir daugiau persisunkti kraujo, čia nuo tų visų stuburo slankstelių lūžių. Jei vidaus organai nebūtų sužaloti, jis būtų gyvas.
Nurodė, kad yra šonkaulių lūžių, kurie tuo pačiu metu nesuplėšė jokių vidaus organų, bet šonkaulių lūžiai šiuo atveju, suplėšė vadinamą pasieninę krūtinplėvę ir prikraujavo į krūtinės ertmę apie 400 ml kraujo. Gali pasakyti, kad pagal eksperto A.Jokšo aprašymą, kur aprašo šonkaulių lūžius, tai iš šio aprašymo aišku, kad yra tiesioginiai šonkaulių lūžiai. Tiesiogiai lūžta šonkauliai sudavus arba atsitrenkus į kažką, o netiesiogiai – pvz., užšokant ant krūtinės ląstos. Šiuo atveju – šonkauliai lūžo tiesiogiai, todėl galima daryti išvadą, kad tai buvo smūgis arba atsitrenkimas. Slankstelių skersinės ataugos lūžta tik tiesiogiai. Iš esmės sužalojimai padaryti galimai netgi ne ranka, o spiriant koja, nes reikia pakankamai didelės jėgos.
Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad 2005-09-27 R. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė baltos spalvos metalo peilį su automatine geležte, ant kurios užrašyta „C. A.“, masyvų rausvai balto metalo žiedą su šonuose išgraviruotais kryželiais ir moters atvaizdu viršuje (t.1, b.l. 43).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti lenktinis peilis ir žiedas. Peilis balto metalo, jo bendras ilgis 195 mm, geležtė vienašmenė, ant jos užrašyta „Cheng feng“, geležtės plotis plačiausioje vietoje 26 mm, ilgis 86 mm, kriaunos sutvirtintos dviem varžteliais ir kniede, trimis kniedėmis prie kriaunų pritvirtintas metalinis laikiklis peilio prisegimui prie diržo. Kriaunų ilgis 109 mm, geležtės penties 30 mm, tarpas nuo kriaunų išpjautas danteliais. Žiedas – rausvo, į varį panašaus metalo, ant jo užpurkštas baltos medžiagos sluoksnis, kuris vietomis nusitrynęs. Viršutinėje žiedo dalyje ovalo formos kantas, kurio viduryje pavaizduota moters galva su aureole, šonuose nuo ovalo įspausti du išplatintais galais kryželiai (t.1, b.l. 44-46).
Daiktų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojas K. K. iš jam pateiktų atpažinti šešių peilių atpažino peilį, pažymėtą Nr. 2, nurodydamas, kad šis peilis priklausė A. K. ir kad jį atpažįsta iš spalvos, formos, nes šį peilį jam teko laikyti savo rankose būnant A. K. namuose (t.1, b.l. 47-48).
Kratos protokole nurodyta, kad Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kaime kratos metu buvo paimtas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 50-51).
Įrodymai ir veikos kvalifikacija dėl A. K. nužudymo ir sveikatos sutrikdymo
R. B. kaltę tyčia nužudžius A. K. patvirtina jo paties parodymai, kaltinamojo A. P. parodymai, liudytojų A. P. ir K. K. parodymai, kiti byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
R. B. apklausiamas teisme pripažino, kad būdamas neblaivus ir įtardamas, jog A. K. išgertuvių metu 2005-09-24 iš jo pavogė telefoną „Nokia“ ir pinigus, bei su A. P., pastarojo automobiliu, vairuojamu A. P., nuvažiavęs išsiaiškinti dėl vagystės, A. K. namuose, kilusio konflikto su A. K. metu, jis (R. B.) sudavė A. K. ranka į galvą apie 2 ar 3 kartus, po to dar kelis kartus ranka sudavė A. K. į krūtinę. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali. Į šonus A. K. jis sudavė apie 2-3 smūgius. Kai sudavė A. K. į krūtinę, pastarasis nugriuvo. Atsimena, kad kambaryje A. K. vieną kartą spyrė koja į pilvą. A. K. nugriuvus į lovą, jis A. K. mušė gulintį lovoje, sudavė jam į krūtinę, šonus, veidą. Kiek smūgių sudavė, tiksliai nepamena, mano, kad galėjo suduoti apie 4 smūgius. A. K. jis mušė rankomis ir kojomis. Antrą kartą atvažiavęs su A. P. pas A. K. į namus jis (R. B.) galimai sudavė A. K. 1-2 kartus į veidą, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus neprisimena. Taip pat A. K. jis spyrė apie 3 smūgius kulnu, po to jie su A. P. A. K. įlaipino į automobilio bagažinę ir nuvežė į mišką. Miške jis (R. B.) sudavė stovinčiam A. K. kelis kartus rankomis į veidą, šonus. A. K. nugriuvus, jis (R. B.) kelis kartus įspyrė pastarajam kulnu į šonus, apie pilvo sritį.
Nors R. B. duodami parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vieni nuo kitų kiek skyrėsi ir 2006-03-28 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis nurodė, kad ankstesnius jo parodymus įtakojo A. P., prašydamas nurodyti, kad A. P. niekur nedalyvavo, tačiau nė vienoje apklausoje jis neneigė 2005-09-24 rankomis ir kojomis sudavęs A. K. daug smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe į liemens sritį, nes, kaip patvirtino komisijinė teismo medicinos ekspertų išvada, būtent nuo smūgių į liemens sritį ir to pasekoje atsiradusių sužalojimų bei komplikacijų, A. K. mirė.
Jau 2005-09-27, t.y. praėjus 3 dienoms po A. K. nužudymo, savo “Nuoširdžiame prisipažinime” (t.1, b.l. 83) R. B. nurodė, kad būdamas neblaivus ir įtardamas, jog A. K. iš jo 2005-09-24 pavogė telefoną „Nokia“ ir apie 200 litų, su A. P. nuvažiavęs išsiaiškinti, A. K. namuose sudavė A. K. smūgius į pilvą, galvą, po to, nuvežus A. K. į miškelį, dar keletą kartų sudavė A. K. ir paliko jį sėdėti lauke. 2005-09-29 R. B. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant jo gynėjui, nurodė (t.1, b.l. 88-89), kad 2005-09-24 su A. P. nuvykę pas A. K. į namus atsiimti pavogto telefono ir pinigų, atidariusiam duris A. K. jis (R. B.) keliu smogė į pilvą. A. K. nugriuvus, jis A. K. įsitempė į kambarį, o pastarajam atsigulus ant lovos, jis kumščiu keletą kartų smogė į pilvą. Neatsimena, ar po to dar mušė A. K.. Taip pat neatsimena, ar A. K. mušė atvažiavęs antrą kartą į A. K. namus. Prie P. kaimo esančiame miškelyje abiem su A. P. ištraukus A. K. iš bagažinės, jis (R. B.) A. K. kumščiu smogė 5-6 kartus į pilvą, vieną kartą koja stipriau spyrė į pilvą. Ar smūgiavo į veidą, neprisimena. 2005-10-07 R. B. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė (t.1, b.l. 91-94), kad 2005-09-24 su A. P. nuvažiavęs pas A. K. į namus jam keliu smogė į pilvą, sudavė dar kelis kartus. A. K. einant link lovos, sudavė ranka jam į šoną. K. nuvirtus, dar davė su ranka, vėliau sudavė K. ranka 1 kartą į galvą. K. atsigulus ant lovos, jis nesmarkiai sudavė su ranka 1-2 kartus per pilvą. K. paliko gulintį ant lovos. Su A. P. pas A. K. atvažiavę antrą kartą, pastarąjį automobilio bagažinėje nuvežė į miškelį, kur jis (B.) sudavė A. K. kelis smūgius su kumščiu į šoną ir koja davė į pilvą, A. K. pargriuvo. K. paliko sėdėti ant griovio krašto, jam iš nosies bėgo kraujas. Pripažino, kad jis (B.) A. K. sudavė apie 15 smūgių. 2006-03-28 R. B. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant gynėjui, nurodęs (t.1, b.l. 96-99), kad ankstesni jo parodymai nebuvo teisingi, patvirtino, kad, kai įtardamas, jog A. K. iš jo pavogė telefoną ir pinigus, su A. P. 2005-09-24 nuvažiavęs išsiaiškinti, A. K. namuose, atidariusiam duris A. K. keliu įspyrė 1 kartą į pilvą, bandžiusiam priešintis K. išmušė iš jo rankų peilį ir išmetė lauk. Su K. susimušė, sudavė keletą kartų su rankomis K. į krūtinę ir šoną, nuo jo smūgių K. nuvirto ant lovos, kur sudavė K. delnu į veidą. K. paliko gulintį ant lovos. Antrą kartą su A. P. grįžus pas A. K. į namus reikalauti pavogtų pinigų, jis (B.) K. gulinčiam ant lovos įspyrė 2-3 kartus į šoną, spyrė užlipęs ant gretimos lovos, keletą kartų sudavė ranka į krūtinę, po ko abu su A. P. išsivedė K. į lauką, kur K. įlipo į automobilio bagažinę. Privažiavę prie miško visi išlipo iš automobilio ir iš bagažinės išlipusiam A. K. jis (B.) keletą kartų su rankom sudavė į šonus, keletą kartų jau gulinčiam K. spyrė į šoną. Vėliau K. peiliu supjaustė rūbus, kad pastarajam gėda būtų pareiti. K. paliko sėdintį ant griovio, iš pastarojo nosies bėgo kraujas. Pripažino, kad jis (B.) sudavė K. apie 15 smūgių su rankomis ir kojomis į krūtinę, šonus, su kulnu į pilvą, spyrė su koja į šoną. Nurodė, kad buvo labai girtas, ne visai prisimena. 2006-09-20 R. B., apklaustas įtariamuoju, patvirtino savo 2006-03-28 duotus parodymus (t.1, b.l. 105).
R. B. parodymus dėl jo suduotų smūgių į A. K. liemens sritį patvirtina kaltinamojo P. teisme duoti parodymai, kad jam su R. B., pastarojo prašymu, 2005-09-24 pirmą kartą nuvažiavus į namus pas A. K. ir R. B. pradėjus reikalauti, kad A. K. atiduotų pavogtą jo telefoną ir pinigus, R. B. susimušė su A. K.. R. B. smogė A. K. kelis kartus rankomis, po to smogė keliu, po to sudavė apie 5 kartus į veidą. Vėliau R. B. trenkė A. K. į krūtinę, šis nugriuvo ant lovos.Tuomet R. B. apie 2 kartus spyrė pastarajam į šoną. Jiems su R. B. atvažiavus pas A. K. į namus antrą kartą, A. K. gulėjo lovoje, o R. B. užšoko ant lovos ir A. K. mušė kojomis ir rankomis. Per veidą mušė rankomis, per šonus – kojomis.A. K. buvo stipriai sumuštas. Nuvažiavus prie miškelio, R. B. ir A. K. vėl mušėsi. Jis (A. P.) matė, kaip R. B. spardė A. K. ir mušė jį delnu, sudavė apie 7-10 smūgių kojomis ir rankomis. A. K. prašė nemušti. Kada R. B. pjaustė A. K. rūbus, jis nematė. Pats R. B. jam pasakė, kad supjaustė A. K. rūbus. B. įlipus į automobilį, jie nuvažiavo, o A. K. paliko. Nurodė, kad R. B. A. K. spyrė kojomis, mušė rankomis per veidą, šonus. Rankomis sudavė apie 5 kartus per veidą, šonus, spyrė keliu. Į krūtinę sudavė ranka gal apie 2 kartus. Ant lovos gulinčiam A. K. R. B. spyrė koja apie 5-7 kartus, rankomis sudavė į veidą apie 3-5 kartus.
A. P., 2005-10-04 apklaustas įtariamuoju, taip pat nurodė (t.2, b.l. 6-7), kad pirmą kartą jiems su R. B. nuvažiavus pas A. K. į namus, R. B. reikalavo atiduoti iš jo pavogtus daiktus ir susimušė su A.K. Nors A. K. turėjo peilį, bet R. B. buvo stipresnis, peilį išmušė iš A. K. rankų ir stipriai smogė kumščiu apie 5 smūgius į galvą ir apie 2 smūgius į šonus. Apklaustas įtariamuoju 2006-03-30 ikiteisminio tyrimo teisėjo, A. P. nurodė (t.2, b.l. 10-14), kad pirmą kartą jam ir R. B. nuvažiavus į namus pas A. K., R. B. mušėsi su A. K.. R. B. stovinčiam A. K. sudavė 2-3 kartus ranka į veidą, o kai A. K. suklupo, spyrė kelis kartus į šonus. Jiems su R. B. nuvežus A. K. prie miškelio, R. B. su A. K. vėl pradėjo „tampytis“, R. B. mušė A. K. per šonus, o A. K. šaukė, kad nustotų mušti. A. K. gulėjo, o R. B. davė su rankomis per šonus, matė gulinčiam A. K. suduodant 5-6 smūgius
Liudytojas A. P. teisme patvirtino, kad 2005-09-24, kai jis su tėvu A. P. ir R. B. tėvo automobiliu „AUDI 80“ vyšninės spalvos atvažiavo prie A. K. namų ir R. B., o po kurio laiko ir jo tėvas nuėjo į A. K. namą, iš ten jis išgirdo triukšmą. Priėjęs prie namo tarpdurio, matė, kad R. B. mušė A. K. kumščiu į veidą, pilvą, šonus.Jiems nuvykus antrą kartą į A. K. namus, R. B. įėjo į namą, po kiek laiko į namą įėjo ir jo tėvas. Jis girdėjo name šūkaujant. Pirmas iš namo išėjo jo tėvas, o po kurio laiko iš namo išėjo R. B. su A. K.. Tuo metu ant A. K. skruosto, ausies buvo matyti kraujas. Jo rūbai buvo purvini, ant kairės rankovės taip pat buvo kraujo žymė. Nuvežus A. K. prie miško ir pastarajam išlipus iš mašinos bagažinės, matė, kaip R. B. koja spyrė stovinčiam A. K. į šonus, jį mušė. A. K. nugriuvus, R. B. gulinčiam A. K. spardė šonus, pilvą. A. K. buvo mušamas prie kelio ant dirvos. Prie miško R. B. R. B. A. K. smarkiai „daužė“, šis šaukė, dejavo.
Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2005-09-28, nurodė (t.1, b.l. 78-80), kad, kai jis, jo tėvas A. P. ir R. B. 2005-09-24 pirmą kartą nuvažiavo pas A. K., duris atidarė A. K., o R. B., nieko nesakęs, kumščiu smogė A. K. į veidą, nuo ko A. K. pargriuvo ant žemės. Po to pasilenkęs R. B. A. K. smogė į galvą reikalaudamas atiduoti pavogtą telefoną. Iš pradžių A. K. gynėsi vogęs, bet mušamas sutiko jį grąžinti, iš už lovos ištraukė telefoną „Nokia“ ir atidavė R. B.. R. B. A. K. dar keletą kartų delno briauna smogė per šonus ir pilvą. Jiems sugrįžus pas A. K. į namus antrą kartą, A. K. miegojo lovoje. R. B. porą kartų smogė A. K. į galvą, šiam pabudus, pradėjo reikalauti pavogtų pinigų. A. K. sakė pinigų neėmęs, tada R. B. užšoko ant lovos ir kulnu 3-4 kartus smogė A. K. į šoną, po to R. B. pasiūlė vežti A. K. į „mišką“. A. K. kieme nei R. B., nei jo tėvas A. K. nemušė, tik įkišo į automobilio bagažinę ir nuvežė prie miško. Miške jo tėvas A. P. atidarė automobilio bagažinę ir su R. ištraukė A. K.. R. B. prie automobilio keletą kartų smogė kumščiu A. K. į veidą, šis pargriuvo, po ko R. B. nutempė A. K. nuo kelio į šalia esančią dirvą, ten jis (R. B.) delno briauna du kartus smogė A. K. į šoną. Po to R. B. su iš A. K. atimtu peiliu supjaustė A. K. rūbus. A. K. paliko gulintį ant dirvos ir nuvažiavo. Paliekamas A. K. buvo gyvas, turėjo sąmonę, sakė R. B., kad šis be reikalo jį sumušė.
Nors liudytojas K. K. apklausiamas teisme pirmą kartą atsisakė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nurodė įvykio nematęs, o apklausiamas antrą kartą juos patvirtino iš dalies, tačiau taip pat nurodė, kad jis, 2005-09-24 būdamas pas A. K. kambaryje esančioje spintoje ir stebėdamas įvykį pro spintos durų plyšį, matė, kad R. B. mušė A. K., tik nurodė neprisimenąs, kiek pastarasis sudavė smūgių.
Liudytojas K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2005-09-27, t.y. netrukus po įvykio, nurodė (t.1, b.l.75-76), kad 2005-09-24, būdamas A. K. kambaryje buvusioje spintoje pro kiek pravertas spintos duris matė, kaip į kambarį užėjęs „R.“ (R. B.), pareikalavo A. K. grąžinti telefoną, o šiam pasakius, kad telefono neturi, „R.“ smogė A. K. į veidą. Prie durų sudavė apie 2 kartus, o po to kambaryje sudavė dar keliolika smūgių į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas. Mušamas A. K. grąžino „R.“ telefoną, o „R.“ iš A. K. atėmė lenktinį peilį. Matė ne visus smūgius, kitus tik girdėjo. Išvažiavus A. P. ir R. B., A. K. keikėsi, jam buvo sulaužytas dantų protezas, veidas buvo kruvinas, kraujavo sumušta kairė ausis. Jie su A. K. abu dar išgėrė, bet į A. K. kiemą vėl įvažiavo A. P. „Audi“ir jis (K. K.) išbėgo pro verandą į sodą. Iš sodo matė, kaip R. B. ir A. P. už pažastų ištempė A. K. į kiemą, įsisodino į automobilį ir išvažiavo.
Kaltinamasis A. P. teisme prisipažino 2005-09-24, apie 14 valandą su R. B. pirmą kartą atvažiavęs į A. K. namus bei pamatęs kambaryje besimušančius R. B. ir A. K., sudavęs A. K. 2-3 smūgius ranka į veidą ir pagaliu sudavęs apie 2 kartus per kojas. Tačiau A. P. visiškai neprisipažino A. K. mušęs antrojo atvažiavimo į A. K. namus metu, t.y. 2005-09-24, apie 16 val., taip pat neprisipažino A. K. molio grumstu smogęs tris kartus į galvą, nuvežus pastarąjį į prie (duomenys neskelbtini) kaimo esantį miškelį, kaip tai buvo inkriminuota jam pareikštame kaltinime. Visiškai neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo bendrais su R. B. veiksmais nužudęs A. K..
Kolegija mano, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tik dalį A. P. kaltinime inkriminuotų smūgių, suduotų A. K..
Kad A. P. 2005-09-24, apie 14 valandą, su R. B. pirmą kartą atvažiavęs į A. K. namus A. K. 2-3 kartus sudavė ranka per veidą bei kelis kartus sudavė A. K. pagaliu per kojas, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pats A. P.. Būtent, 2005-10-04 A. P., apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, nurodė (t.2, b.l. 6-7), kad norėdamas išskirti, nustūmė R. B. („S.“) į šoną ir delnu porą kartų trenkė A. K. per veidą, ragindamas grąžinti telefoną. 2006-03-30 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant gynėjui, nurodė (t.2, b.l.10-14), kad kai jis įėjo į A. K. kambarį, R. B. mušosi su A. K., A. K. turėjo peilį, todėl, matydamas, kad A. K. turi peilį, jis (A. P.) pagriebė pagalį ir su tuo pagaliu „pasišvaistė“, galėjo kliūti A. K. per ranką ar koją. Po kurio laiko R. B. su A. K. vėl pradėjus muštis, jis (A. P.) puolė į tarpą, už veido pastūmė A. K., liepė atiduoti daiktus. 2006-09-15 A. P., apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad tvirtina savo 2006-03-30 ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus (t.2, b.l. 24).
Katinamasis R. B. teisme nurodė, kad kai su A. P. jis pirmą kartą atvažiavo pas A. K. išsiaiškinti dėl telefono ir pinigų vagystės ir jis (R. B.) susimušė su A. K., A. P. rankomis 2-3 kartus sudavė stovinčiam A. K. rankomis į veidą. Gulintį A. K. A. P. kumščiais nemušė. A. K. gulint lovoje, pastarąjį mušė jis, t.y. R. B.. Jam nustojus mušti, A. K. mušė A. P., suduodamas 2-3 kartus pagaliu per kojas. A. P. kojomis A. K. nespardė. Nurodė, kad nepamena, ar jie su A. P. antrą kartą atvažiavę pas A. K. ką nors darė A. K. kambaryje. Galbūt jis (R. B.) sudavė A. K. 1-2 kartus į veidą, spyrė A. K. apie 3 smūgius kulnu. Po to jie su A. P. A. K. įlaipino į automobilio bagažinę. Lauke A. P. sudavė A. K.. Nuvežus A. K. prie miško, A. P. gulinčiam A. K. sudavė į veidą, vėliau paleido į jį grumstą. Jis (R. B.) matė, kad A. P. paėmė nuo žemės grumstą ir iš 5-6 m atstumo metė jį į gulintį A. K.. Grumstas pataikė į A. K. petį ar galvą. A. K. į šonus A. P. nesudavė.
R. B. savo 2005-09-27 „Nuoširdiame prisipažinime“ apie kokius nors A. P. nusikalstamus veiksmus nieko nenurodė (t.1, b.l. 83). 2005-09-29 R. B. apklaustas įtariamuoju nurodė (t.1, b.l. 88-89), kad 2005-09-24 su A. P. nuvykus į namus pas A. K., jis (R. B.) mušė A. K., bet neatsimena, ar A. K. mušė A. P., gal ir sudavė. Kai pas A. K. į namus su A. P. grįžo antrą kartą, kiek pamena, A. K. kambaryje nei jis, nei A. P. nemušė, tik sugriebę už pažastų A. K. ištempė iš namo ir įkišo į automobilio bagažinę. Prie (duomenys neskelbtini) kaimo esančiame miškelyje abu A. K. ištraukė iš bagažinės. Jis mušė A. K., bet nematė, ar A. K. mušė A. P., tik A. P. paėmė nuo dirvos grumstą ir metė į A. K., pataikė į petį. 2005-10-07 B. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė (t.1, b.l. 91-94, kad kai 2005-09-24 su A. P. pirmą kartą nuvažiavo pas A. K., jis (R. B.) mušė A. K., A. K. sakė važiuoti „pasivažinėti“, A. P. buvo kambaryje, bet A. K. nieko nedarė, nematė, ar A. P. mušė A. K.. Kai A. P. sūnaus vairuojamu automobiliu antrą kartą grįžo pas A. K. abu su A. P. A. K. atsivedė prie mašinos, A. K. pats įlindo į bagažinę, nuvažiavo į mišką. Prie miško jis (B.) sudavė A. K. kelis smūgius su kumščiu į šoną ir koja davė į pilvą, A. K. pargriuvo, o A. P. su grumstu pataikė K. į petį, ar mušė - nematė. 2006-03-28 R. B., apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė (t.1, b.l. 96-99) pirma davęs neteisingus parodymus, nes nenorėjo sakyti apie A. P., ir nurodė, kad 2005-09-24 pirmą kartą su A. P. nuvažiavus pas A. K., jis (B.) keliu įspyrė vieną kartą A. K. į pilvą, po to su juo susimušė, o A. P. išsilupo pagalį ir su juo 2-3 kartus sudavė A. K. per kojas, stovinčiam sudavė į veidą. Grįžus pas A. K. antrą kartą, jis (R. B.) nuėjo pas K., A. P. ėjo iš paskos, jis (B.) sumušė A. K., o A. P. keletą kartų sudavė K. į galvą, po ko išsivedė abu A. K. į lauką. Lauke A. P. A. K. „lyg tai keletą kartų įspyrė į šoną“, A. K. įlipo į bagažinę. Privažiavę prie miško visi išlipo. Jis (B.) keletą kartų su rankom sudavė A. K. į šonus, o A. P. pasiėmė grumstą ir davė K. į galvą, į veidą, tiesiai į galvą apie 3 kartus, sudavė jau gulinčiam. Nurodė, kad atvažiavus pirmą kartą A. P. iš viso sudavė A. K. kumščiu 3-4 kartus į veidą, su pagaliu apie 4 kartus daužė per kojas, atvažiavus antrą kartą apie 4 kartus sudavė į veidą, ir miške su grumstu davė į veidą. Iš įtariamojo R. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l. 100-103) matyti, kad jis visiškai nenurodė, kas, kur ir kiek smūgių sudavė A. K..
Iš kaltinamojo R. B. parodymų matyti, kad antros apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, t.y. 2006-03-28 (t.1, b.l. 96-99), per du kartus jis nurodė, jog atvažiavus antrąjį kartą pas A. K., A. P. A. K. apie 4 kartus sudavė į veidą, ką iš esmės jis patvirtino teisme.
Kolegijos nuomone, nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad A. P. antrojo atvažiavimo pas A. K. metu A. K. „ne mažiau tris kartus spyrė į šoną“, kaip tai nurodyta kaltinime. Kaltinimas, matomai, rėmėsi vieninteliais 2006-03-28 (t.1, b.l. 96-99), apklausos metu R. B. pasakytais žodžiais, kad lauke A. P. A. K. „lyg tai keletą kartų įspyrė į šoną“. Apklaustas teisme R. B. to nebepatvirtino, kitų objektyvių įrodymų dėl šių smūgių sudavimo byloje nėra, o kaltinimo grįsti abejonėmis negalima. Be to, kolegija atsižvelgia, kad pats R. B. visų apklausų metu, tame tarpe apklaustas 2006-03-28 (t.1, b.l. 96-99), nurodė, kad buvo labai girtas, ne viską prisimena.
Vertinant byloje surinktus įrodymus dėl A. P. A. K. suduotų smūgių, kolegijai ne mažiau svarbūs yra liudytojo A. P., betarpiškai mačiusio beveik visą nusikalstamos veikos eigą, parodymai. O taip pat liudytojo K. K., mačiusio įvykių eigą pirmojo R. B. ir A. P. atvažiavimo pas A. K. metu ir iš dalies mačiusio antrojo atvažiavimo eigą.
Liudytojas A. P., apklaustas teisme, tvirtino, kad kai jie atvažiavo pas A. K. į namus pirmą kartą ir R. B. kambaryje susimušė su A. K., jo tėvas A. P. įsiterpė tarp jų ir ranka stūmė A. K. į jo skruostą, bet kumščiu pastarajam nesudavė. Tėvas liepė A. K. atiduoti daiktus, sakydamas, kad tuomet jie išvažiuos. Nurodė, kad kai jie pas A. K. į namus nuvažiavo antrą kartą, jo tėvas A. P. buvo nuėjęs į A. K. namą, tačiau jis (A. P.) name nebuvo ir nieko konkrečiai nematė, tik girdėjo „šūkaujant“. Patvirtino, kad A. P. namo kieme A. K. atžvilgiu smurto nenaudojo, į automobilio bagažinę A. K. įlipo pats. Nurodė, kad jo tėvas A. P. A. K. miške nemušė, tik atidarė mašinos bagažinę ir iš jos A. K. išlipo pats. Tačiau 2005-09-28 apklaustas liudytojas A. P., nurodė (t.1, b.l. 78-80), kad pirmą kartą jiems atvykus pas A. K. ir R. B. kambaryje baigus mušti A. K., tėvas (A. P.) kumsčiu keletą kartų sudavė A. K. į galvą. Nurodė, kad jiems pas A. K. į namus atvažiavus antrą kartą, po to, kai R. B. vėl sumušė A. K., „R. (B.) su tėčiu sugriebė jį už parankių ir ištempė į lauką. Lauke A. K. bandė bėgti, bet R. pakišo koją ir A. K. pargriuvo. Tėtis (A. P.) koja prispaudė A. K. galvą prie žemės, tačiau jo nespardė ir nemušė. R. ir tėtis sugriebė A. K. ir jį įkišo į automobilio bagažinę“. Nuvežus A. K. į mišką ir sustojus prie miškelio „tėtis (A. P.) atidarė automobilio bagažinę ir su R. ištraukė K. iš bagažinės“. Nurodė, kad A. K. prie mašinos, o po to nutempęs nuo kelio į šalia esančią dirvą, kumščiu į veidą ir delno briauna į šoną mušė tik R. B.. Patvirtino, kad per visą laiką A. K. mušė į galvą, pilvą, šonus R. B., o tėtis (A. P.) sudavė apie 3-4 smūgius kumščiu į galvą, kai pirmą kartą atvyko pas A. K..
Liudytojas K. K., pakartotinai apklaustas teisme, patvirtino, kad A. P., pirmą kartą atvažiavęs su R. B. pas A. K., kambaryje „2-3 kartus sudavė A. K. delnu į veidą“. „Į kitas kūno vietas, kiek jis matė, A. P. nesudavė“. Ar A. P. A. K. mušė antrojo atvažiavimo metu ir miške, jis nematė. Taip pat K. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis melavo nurodydamas, jog A. P. A. K. pirmojo atvažiavimo metu sudavė daugiau smūgių (apie 20), ir tai pasakė iš keršto, nes A. P. buvo jį „įdavęs“ policijai. Liudytojas K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2005-09-27, t.y. netrukus po įvykio, nurodė (t.1, b.l.75-76), kad pirmojo A. P. ir R. B. atvažiavimo pas A. K. metu, būdamas kambaryje buvusioje spintoje pro kiek pravertas spintos duris matė, kaip po to, kai R. B. („R.“) kambaryje sumušė A. K., A. P., paėmęs A. K. už atlapo, sudavė apie 15-20 smūgių A. K. į galvą. Nurodė, kad matė ne visus R. B. ir A. P. smūgius, kitus tik girdėjo, nes žiūrėjo pro spintos durų plyšį. Ką R. B. ir A. P. A. K. kambaryje darė atvažiavę antrą kartą, jis nematė, nes išbėgo pro verandą į sodą, tik matė, kaip „R.“ (R. B.) ir A. P. už pažastų ištempė A. K. į kiemą, įsisodino į automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Tos pačios apklausos metu nurodė, kad bandančiam bėgti A. K. koja spyrė A. P. sūnus (A.), nuo ko A. K. pargriuvo. Liudytojas K. K., apklaustas 2005-10-10, nurodė (t.1, b.l. 77), kad dalies R. B. ir A. P. veiksmų, jiems pirmą kartą atvažiavus į namus pas A. K., jis nematė. Matė A. P. suduodant A. K. daug, tačiau trumpų ir silpnų smūgių į veidą. Kad A. P. būtų spardęs A. K., liudytojas K. K. nenurodė nė vienoje apklausoje.
Pažymėtina, kad kolegija, surinktų įrodymų palyginimui, neturi pagrindo nesivadovauti A. P. ir K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes teisme apklausti liudytojai A.E., R. B., R. Č., A. P., G. Z. patvirtino, kad liudytojams nebuvo daroma jokia įtaka duoti atitinkamus parodymus, kad jie buvo apklausti vadovaujantis LR BPK reikalavimais ir parodymus davė patys, savo valia.
Kolegijai, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nekyla abejonių, kad A. P. 2005-09-24, apie 14 val, atvažiavęs su R. B. į A. K. namus, pastarojo namuose, kambaryje, sudavė ranka 2-3 smūgius A. K. į galvą ir ne mažiau 3 smūgius mediniu pagaliu sudavė per kojas, kad 2005-09-24, apie 16 val, A. P. ir R. B. antrą kartą atvažiavus pas A. K. į namus kumščiu sudavė kelis kartus A. K. į galvą ir kad 2005-09-24, apie 16 val, A. K. nuvežus automobiliu į Raseinių r. (duomenys neskelbtini) teritoriją, grumstu sudavė A. K. ne mažiau kaip 1 smūgį į galvą.
Tačiau kolegija mano, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. P. 2005-09-24, apie 16 val., antrą kartą atvažiavęs su R. B. į A. K. namus, pastarojo namuose (arba namo kieme) A. K. „ ne mažiau kaip tris kartus spyrė į šoną“, o taip pat, kad A. K. nuvežus automobiliu į Raseinių r. (duomenys neskelbtini) teritoriją, grumstu būtent 3 kartus smogė A. K. į galvą, kaip tai buvo nurodyta kaltinime, todėl iš kaltinimo visiškai pašalina kaltinimą, kad A. P. A. K. „ne mažiau kaip tris kartus spyrė į šoną“, taip pat pašalina iš kaltinimo du smūgius, suduotus grumstu į galvą, nes įrodymų, kad A. P. A. K. betarpiškai būtų mušęs grumstu į galvą, byloje nėra, o 5-6 metrų atstumu paleisdamas grumstą, kaip apklausų metu nurodė kaltinamasis R. B., logiškai negalėjo suduoti tris kartus į tą pačią vietą, be to, nėra įrodymų, kad grumstą jis leido 3 kartus. Kolegija taip pat patikslina kaltinimą, nurodydama, kad A. P. „grumstu sudavė A. K. į galvą“, nes tokių duomenų, kad smogė „molio grumstu“ byloje nėra, grumsto sudėtis nebuvo nustatyta.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2005-09-25 Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje prie pamiškės keliuko, tarp numestų šakų ir nupjautų medelių rastas vyriškos lyties lavonas su sužalojimais veide, ant kojų, nugaros ir ant pilvo apačios sudėtomis rankomis, kurių delnai ištepti raudomis spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Ant vyriškio lyties organų užmestos tamsios spalvos suplėšytos (galimai supjaustytos ar sukarpytos) kelnės. Šalia lavono taip pat rasti suplėšyti (galimai supjaustyti ar sukarpyti) oranžinės spalvos marškinėliai, žolėje rastas juodos spalvos diržas su metaline sagtimi, ant iškultivuoto lauko rastos tamsios spalvos vyriškos kelnaitės (t.1, b.l. 4-7).
Pagal asmens rankų atspaudus buvo nustatyta, kad tai A. K. lavonas (t.1, b.l. 30-34)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti (t.1, b.l. 11-21), kad 2005-09-27 apžiūrėta įvykio vieta, t.y. Raseinių rajone (duomenys neskelbtini) esanti A. K. gyvenamoji sodyba. Apžiūros metu minėtame name, koridoriuje, rastas baltos spalvos emaliuotas puodo dangtis su raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėme, virtuvėje ant grindų rastas žalios spalvos kiliminis takas su raudonos spalvos, panašia į kraują, dėme, ant virtuvėje esančios lentynėlės, uždengtos raudonos spalvos audeklu, rastos dvi dantų protezo dalys, suteptos raudonos spalvos, panašiu į kraują, skysčiu, ant kambaryje patiestos kiliminės dangos, taip pat ant lovos užtiestos paklodės, trijų pagalvių, medinio lovos galo ir sienos už jo, taip pat ant kambario grindų rastos įvairaus dydžio dėmės, panašios į kraują, kad patvirtina, kad A. K. R. B. ir A.P. buvo mušamas jo namuose.
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2005-09-27 R. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė baltos spalvos metalo peilį su automatine geležte, ant kurios užrašyta „C. A.“, masyvų rausvai balto metalo žiedą su šonuose išgraviruotais kryželiais ir moters atvaizdu viršuje (t.1, b.l. 43).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti lenktinis peilis ir žiedas. Peilis balto metalo, jo bendras ilgis 195 mm, geležtė vienašmenė, ant jos užrašyta „Cheng feng“, geležtės plotis plačiausioje vietoje 26 mm, ilgis 86 mm, kriaunos sutvirtintos dviem varžteliais ir kniede, trimis kniedėmis prie kriaunų pritvirtintas metalinis laikiklis peilio prisegimui prie diržo. Kriaunų ilgis 109 mm, geležtės penties 30 mm, tarpas nuo kriaunų išpjautas danteliais. Žiedas – rausvo, į varį panašaus metalo, ant jo užpurkštas baltos medžiagos sluoksnis, kuris vietomis nusitrynęs. Viršutinėje žiedo dalyje ovalo formos kantas, kurio viduryje pavaizduota moters galva su aureole, šonuose nuo ovalo įspausti du išplatintais galais kryželiai (t.1, b.l. 44-46).
Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas K. K. iš jam pateiktų atpažinti šešių peilių atpažino peilį, pažymėtą Nr. 2, nurodydamas, kad šis peilis priklausė A. K. ir kad jį atpažįsta iš spalvos, formos, nes šį peilį jam teko laikyti savo rankose būnant A. K. namuose (t.1, b.l. 47-48).
Iš Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2006-09-26 nutarimo matyti (t.1, b.l. 186-187), kad R. B. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 180 str.2d., 178 str.1d., 187 str.1d., 284 str.1d.
Iš kratos protokolo matyti, kad Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kaime kratos metu buvo paimtas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 50-51), iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paliktas saugoti Raseinių rajono PK kieme (t.1, b.l. 52-53).
Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad būtent kaltinamasis R. B., keršydamas A. K. už mobilaus telefono ir pinigų vagystę, dėl to kilusio konflikto metu, sudavė kaltinimo akte jam inkriminuotus smūgius rankomis, delno briauna, kulnu, kojomis A. K. į juosmens sritį, dėl ko įvyko daugybiniai vidaus organų sužalojimai: įtrūkimai žarnų pasaituose, kairio inksto plyšimas, blužnies plyšimas, kepenų plyšimas, širdies raumens priekinės sienelės dalinis plyšimas, o taip pat šonkaulių lūžiai su kraujo išsiliejimu į krūtinės ertmę, dėl kurių išsivystė vidinis kraujavimas ir trauminis šokas ir A. K. mirė, t.y. tyčia nužudė A. K., o tuo pačiu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.
Nors kaltinamasis A. P. taip pat buvo kaltinamas A. K. nužudymu, tačiau kolegija nustatė, kad kaltinamasis A. P., nors ir sudavė A. K. smūgius į galvą ir į kojas, kas galėjo sukelti kūno sumušimą, lydimą daugybinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų kūne, kraujo išsiliejimo po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, o tuo pačiu nežymų A. K. sveikatos sutrikdymą, tačiau nesudavė nė vieno smūgio A. K. į liemens sritį, t.y. nepadarė jam daugybinių vidaus organų sužalojimų - įtrūkimų žarnų pasaituose, kairio inksto plyšimo, blužnies plyšimo, kepenų plyšimo, širdies raumens priekinės sienelės dalinio plyšimo, šonkaulių lūžiių su kraujo išsiliejimu į krūtinės ertmę, dėl kurių A. K. išsivystė vidinis kraujavimas ir trauminis šokas, todėl nepadarė kaltinamajame akte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str.1 dalyje, t.y. nenužudė A. K., o tik padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 dalyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokią išvadą kolegija daro remdamasi šiais įrodymais ir motyvais.
Kaltinamajam R. B. ir A. P. bendrais veiksmais 2005-09-24 nužudžius A. K. buvo pateiktas vadovaujantis Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. K. mirtis įvyko nuo patirtų sužalojimų visumos, t.y. nuo kūno sumušimo, lydimo daugybinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų kūne, kraujo išsiliejimo po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, šonkaulių, stuburo juosmeninės dalies slankstelių skersinių ataugų lyžių, širdies išorinio paviršiaus, kepenų, blužnies, kairio inksto plyšimų, kraujosruvų, kas sukėlė nukraujavimą į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, trauminį šoką. Šią savo išvadą teisme patvirtino ekspertas A. J. Tačiau teismo proceso metu kilus abejonių dėl Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo medicinos eksperto A.Jokšo paaiškinimų, buvo atlikta komisijinė teismo medicinos ekspertizė ir gautas Teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti (t.3, b.l. 71-80), kad A. K. mirties priežastis yra trauminis šokas, išsivystęs dėl liemens kaulų (šonkaulių, stuburos slankstelių) lūžių ir juos lydinčio daugybinio vidaus organų sužalojimo - įtrūkimų žarnų pasaituose, kairio inksto plyšimo, blužnies plyšimo, kepenų plyšimo, širdies raumens priekinės sienelės dalinio plyšimo bei vidinio nukraujavimo (400 ml į krūtinplėvės ertmę ir 900 ml į pilvaplėvės ertmę, masyvios kraujosrūvos nugaros minkštuosiuose audiniuose). Kad lemiamą įtaką A. K. mirčiai turėjo daugybiniai vidaus organų sužalojimai, dėl kurių išsivystė vidinis kraujavimas ir trauminis šokas - įtrūkimai žarnų pasaituose, kairio inksto plyšimas, blužnies plyšimas, kepenų plyšimas, širdies raumens priekinės sienelės dalinis plyšimas, o taip pat šonkaulių lūžiai su kraujo išsiliejimu į krūtinės ertmę.
- vidaus organų sužalojimai - įtrūkimai žarnų pasaituose, kairio inksto plyšimas, blužnies plyšimas, kepenų plyšimas, širdies raumens priekinės sienelės dalinis plyšimas- vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu;
- liemens kaulų lūžiai, vertinant juos izoliuotai, atitinka nesunkaus sveikatos suktrikdymo kriterijus;
- viso kūno paodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, vertinant juos izoliuotai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus;
- kraujosrūvos smegenėlių minkštuosiuose dangaluose ir po jais atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus;
- kadangi padarant paodines kraujosrūvas ir odos nubrozdinimus liemens srityje kartu buvo padaryti ir liemens kaulų lūžiai bei daugybiniai vidaus organų sužalojimai, dėl kurių išsivystė mirtį sukėlęs trauminis šokas, visumoje liemens sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas R. R. nurodė, kad esminę reikšmę A. K. mirties priežastims turėjo suduoti smūgiai į jo liemens sritį. Kad tiesioginės įtakos mirčiai smūgiai nei į galvą, nei į kojas neturėjo, o viso kūno paodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai, kraujosrūvos smegenėlių minkštuosiuose dangaluose ir po jais atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Paaiškino, kad žarnų pasaitai A. K. galėjo plyšti nuo smūgio į pilvą, inksto plyšimas galėjo įvykti nuo kairio šono sumušimo, ir šiuo atveju nuo 11-12 šonkaulių lūžio kairėje liemens šono pusėje. Blužnies plyšimas galimai įvyko nuo smūgio arba į pašonę, arba į šoną. Lūžę šonkauliai ir kepenų priekinis paviršius trūkęs nuo smūgio į šonkaulių lanką arba truputėlį žemiau. Širdies priekinė sienelė įplyšusi, įtrūkusi nuo smūgio į širdies projekciją. Paaiškino, kad visuma sužalojimų kritimui, griuvinėjimui yra nebūdinga, nes kad nuo kritimo atsirastų inksto, blužnies, kepenų, kurie yra izoliuoti, plyšimai, turi būti ypatinga aplinka, kad žmogus dideliu greičiu atsitrenkia į kažkokį atsikišusį paviršių. Taip pat ir žarnų pasaito plyšimui turėjo būti sukoncentruotas smūgis, nes atsitrenkti pilvu taip, kad plyštų žarnų pasaitai,-sunku. Nurodė, kad jei nebūtų vidinių sužalojimų, o tik galvos ir kojų sužalojimai, A. K. nebūtų miręs, nes lemiamą įtaką turėjo plyšę organai: žarnų pasaitai, kepenys, blužnis, inkstas, iš kurių kraujavo. Be to, yra masyvi kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose, kuri atsirado dėl stuburo slankstelių lūžių. Paaiškino, kad tiesioginiai šonkaulių lūžiai suplėšė pasieninę krūtinplėvę ir prikraujavo į krūtinės ertmę. Nurodė, kad tiesiogiai šonkauliai lūžta sudavus arba į kažką atsitrenkus, o netiesiogiai – pvz., užšokant ant krūtinės ląstos. Šiuo atveju – šonkauliai lūžo tiesiogiai, todėl galima daryti išvadą, kad tai buvo smūgis arba atsitrenkimas. Nurodė, kad slankstelių skersinės ataugos lūžta tik tiesiogiai. Iš esmės sužalojimai padaryti galimai netgi ne ranka, o spiriant koja, nes tam reikia pakankamai didelės jėgos. Nurodė, kad jei vidaus organai nebūtų sužaloti, A. K. būtų gyvas.
Kolegija neturi pagrindo abejoti Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, kurias teisme išsamiai paaiškino vienas iš ekspertų komisijos narių, teismo medicinos ekspertas R. R., todėl kaltinamųjų R. B. ir A. P. veiksmus A. K. atžvilgiu, vertina atsižvelgdama į šios ekspertizės išvadas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei“ 4 ir 8 punktuose pabrėžiama, kad tais atvejais, kai smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir dėl to nukentėjusysis mirė, tai už nužudymą atsako visi sužalojimus padarę asmenys, jei negalima nustatyti tikslaus mirtį sukėlusio smūgio ir jį sudavusio asmens. Kaltę tokiu atveju nulemia suduotų smūgių visuma.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs (B.b.Nr.2K-423/2006), kad tais atvejais, kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smūgio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smūgio doktrina, jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Remiantis mirties dėl sužalojimų visumos doktrina, jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai už nužudymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys, jei jie apibrėžta ar neapibrėžta tyčia numatė mirties galimybę.
Šioje byloje teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. K. mirtį sukėlė tik tie smūgiai, kurie buvo suduoti į jo liemens sritį, o taip pat buvo nustatyta, kad šiuos smūgius sudavė tik vienas iš kaltinamųjų, t.y. R. B.
Kolegijos manymu, byloje nėra jokių įrodymų, kad R. B. ir A. P. abu kartus važiuodami pas A. K. į namus ar veždami jį į mišką, žodžiais ar veiksmais tarėsi jį nužudyti ar sunkiai sužaloti. Kaltinamasis R. B. teisme patvirtino, kad mušdamas A. K., jis tenorėjo jam sukelti skausmą. Abu kaltinamieji, o taip pat liudytojas A. P. (iš dalies ir liudytojas K. K.) nuosekliai aiškino, kad A. K. jo namuose buvo mušamas tikslu atsiimti iš R. B. tą pačią dieną pavogtą telefoną ir pinigus, o į mišką buvo vežamas pagasdinti ir pažeminti už vagystę, kad supjaustytais rūbais jam būtų gėda grįžti į namus.
Byloje taip pat nėra surinkta įrodymų, kad A. P. kokiais nors konkliudentiniais veiksmais muštynių metu pritarė R. B. ketinimui tiesiogine ar netiesiogine tyčia sunkiai sužaloti ar nužudyti A. K.. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, A. P. veiksmai A. K. atžvilgiu akivaizdžiai skyrėsi nuo R. B. veiksmų smūgių intensyvumu, suduotų smūgių skaičiumi. Kolegija neturi pagrindo netikėti kaltinamojo A. P. parodymais, kad pirmojo atvažiavimo pas A. K. metu, pastarąjį jis sumušė tik siekdamas kuo greičiau išspręsti A. K. ir R. B. ginčą dėl pavogto telefono ir pinigų. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, A. P. A. K. iki įvykio nepažinojo, iš jo A. K. nieko nebuvo pavogęs, su R. B. jie buvo tik pažįstami, skyrėsi savo amžiumi ir socialine padėtimi, todėl tikslo ar motyvo sunkiai sužaloti, o juo labiau nužudyti A. K., A. P. akivaizdžiai neturėjo. Kolegija kritiškai vertina liudytojo K. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu toje dalyje, kad sumušant A. K. A. P. buvo labai aktyvus, kad jis tai darė su pasimėgavimu, nes tai paneigė pats A. P., to nepatvirtino kaltinamasis R. B. bei liudytojas A. P., taip pat to nebetvirtino ir liudytojas K. K., antrą kartą apklaustas teisme. Kad K. K. pasakojimas pirmos apklausos metu buvo labai emocingas „kaip iš pasakos“, patvirtino liudytojas A.E.. Be to, iš teismui pateiktos įvykio vietos apžiūros garso įrašo šifruotės (t.3, b.l. 64-66) ir K. K. 2005-09-27 apklausos protokolo (t.1,b.l. 75-76) matyti, kad nemaža dalis aplinkybių nesutampa.
Kolegija mano, kad dėl išvardintų aplinkybių, susitarimo tarp A. P. ir R. B. nužudyti A. K. nebuvo, tuo pačiu nebuvo jų bendrininkavimo nužudant A. K., A. P. negalėjo numatyti, kad R. B. kad ir netiesiogine tyčia siekia A. K. mirties, todėl už brutalius R. B. veiksmus A. K. atžvilgiu, t.y. smūgius kumščiais, delno briauna, kojos keliu bei kulnu į pilvą bei šonus, spardymą kojomis, A. P. neprivalo atsakyti. A. P. privalo atsakyti už jo paties padarytus tyčinius veiksmus (LR BK 26 str.1 d.).
Nors baudžiamasis įstatymas numato, kad už veiką, numatytą LR BK 140 str.1 dalyje, asmuo atsako tik esant nukentėjusiojo, jo teisėto atstovo skundui ar prokuroro reikalavimui, tačiau procesas šioje byloje buvo pradėtas prokuroro bendra tvarka dėl daug sunkesnio kaltinimo, ir toks kaltinimas visą bylos tyrimo laiką iki baigiamųjų kalbų buvo palaikomas prokuroro. Vadovaujantis LR BPK 417 straipsniu, pradėjus bylą bendra proceso tvarka ir paaiškėjus, kad kaltinamojo veika atitinka BK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymius, bei esant pagrindui perkvalifikuoti veiką, svarbu nukentėjusiojo ir prokuroro nuomonė dėl tolesnio proceso eigos. Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji E. P. bei mažamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą V. K. šioje byloje reikalavo nubausti abu kaltinamus asmenis, tai išreikšdamos savo baigiamosiose kalbose. Teisminio nagrinėjimo metu, byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, nepriklausomai nuo pasikeitusių išvadų dėl A. K. mirties priežasties, kaltinimo nekeitė, reikalavo tęsti procesą ir palaikė kaltinimą, todėl kolegija mano, kad A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš LR BK 129 str.1 d. į LR BK 140 str. 1 dalį, bylos nutraukti vien formaliu pagrindu, kad nėra nukentėjusiųjų skundo, nėra pagrindo.
K.altinamojo R. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį, nes jis tyčia nužudė žmogų. Veikos kvalifikavimui taikytina LR BK 129 str.1 dalies 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija, nes šiuo metu galiojančios 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, redakcijos, įsigaliojusios 2007-09-21, LR BK 129 str.1 dalies sankcija yra griežtesnė, kadangi joje nustatyta didesnė minimalios laisvės atėmimo bausmės riba, todėl, vadovaujantis LR BK 3 str. nuostatomis, taikytinas švelnesnis įstatymas.
Kolegija pripažįsta, kad kaltinamasis R. B. A. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, nes iš bylos įrodymų matyti, kad iš anksto A. K. nužudyti jis nesiruošė, iki nusikaltimo padarymo jie su A. K. buvo tik pažįstami, tos pačios dienos rytą kartu girtavo, kaip pripažino pats R. B., jis tikėjosi A. K. atkeršyti dėl vagystės ir sukelti skausmą, tačiau R. B., būdamas fiziškai sveikas, pakankamai brandaus amžiaus (24 m.), suduodamas stiprius smūgius keliu į A. K. pilvą, smūgius delno briauna į šonus, smūgius apautos kojos kulnu į liemens sritį, spardymas kojomis į liemens sritį, t.y. į gyvybiškai svarbius organus, rodo, kad kaltinamasis R. B. suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamojo abejingumą padarinių atžvilgiu rodo ir bylos faktinės aplinkybės – sužaloto nukentėjusiojo palikimas miške, apie 1 kilometro atstumu nuo gyvenamųjų namų, visiškai nesidomint pastarojo būkle.
R. B. atsakomybę lengvinančiomis kolegija pripažįsta tai, kad jis prisipažino nužudęs A. K. ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų ( LR BK 59 str.1 d. 2p.), o taip pat savo noru nukentėjusiajai E. P. iš dalies atlygino nusikaltimu padaryta turtinę žalą, sumokėdamas 1000 litų (LR BK 59 str.1d.3p.).
R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, nusikalto būdamas girtas LR BK 60str.1d.9 p.), ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ką teisme patvirtino pats R. B. (t.3, b.l. 35).
Iš kaltinimo R. B. pašalintina sunkinanti aplinkybė - bendrininkavimas, nes nustatyta, kad jokio susitarimo tarp R. B. ir A. P. nužudyti A. K. nebuvo.
R. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.6d.). Nusikaltimas yra baigtas. Šio nusikaltimo motyvas – kerštas už pavogtą telefoną ir pinigus.
Kaltinamasis A. P. nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str.1d. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suduodamas kumščiu smūgius į galvą, pagaliu suduodamas smūgius per kojas, suvokė, kad žaloja A. K. ir norėjo taip veikti (LR BK 14 str. 2d.1p.).
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nežymaus A. K. sveikatos sutrikdymo nenustatyta. Nors A. P. pripažino sudavęs kelis smūgius A. K., bet tik priremtas surinktų įrodymų, be to, keitė parodymus klaidindamas tyrimą ir teismą.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas girtas (LR BK 60str.1d.9 p.), ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ką teisme pripažino pats A. P. (t.3, b.l. 37).
Iš kaltinimo A. P. pašalintina sunkinanti aplinkybė bendrininkavimas.
Šis kaltinamojo A. P. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.3d.). Nusikaltimas yra baigtas. Šio nusikaltimo motyvas – atkeršyti A. K. už iš R. B. pavogtą telefoną ir pinigus.
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl neteisėto laisvės atėmimo A. K.
Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisme kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad 2005-09-24, apie 16 val., antrą kartą su A. P. atvažiavę pas A. K. į namus, norėdamas pagasdinti jį dėl pavogtų ir negrąžintų pinigų, sumuštą A. K. išvedė iš jo namų ir „įlaipinę“ į A. P. auomobilio bagažinę, vežė „kur toliau, kad jam reikėtų pėsčiomis iš toli pareiti“. Nors R. B. teisme teigė, kad išveždamas A. K. iš namų pastarojo atžvilgiu jis nenaudojo jokio smurto, nes A. K. pats ilipo į automobilio bagažinę, tačiau kolegija tokius kaltinamojo parodymus ertina kaip jo gynybos poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Iš R. B. parodymų matyti, kad A. K. iš namų važiavo ne savo noru, nes prieš tai jau buvo naudojamas smurtas jo atžvilgiu, R. B. pripažino A. K. pasakęs „einame pasivažinėti“, pripažino pastarąjį laikęs už parankės. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 88-89) R. B., nurodė, kad abu su A. P. sugriebę už pažastų A. K. ištempė iš namo ir įkišo į A. P. automobilio bagažinę. Apklausiamas vėliau (t.1, b.l. 91-94, 96-99) R. B. nurodė, kad A. K. prie automobilio atsivedė abu su A. P., tik A. K. pats „įlindo“ į bagažinę. Visiškai nelogiška teigti, kad sumuštas žmogus, vežamas iš savo namų į nežinia kur esantį mišką, pats savo noru, be prieš jį naudojamo smurto, sutiktų lįsti į automobilio bagažinę.
Kaltinamasis A. P. apklausiamas teisme taip pat pripažino, kad 2005-09-24, apie 16 val., antrą kartą su R. B. atvažiavę pas A. K. į namus, A. K. išvežė iš jo namų jo (A. P.) automobilio bagažinėje ir paliko (duomenys neskelbtini) kaime ant arimo prie miškelio. Nors A. P. teigė, kad pats prieš A. K. jokio smurto nenaudojo, o veždamas savo automobiliu A. K. iš namų supratęs, kad A. K. važiuoja gera valia tikslu atiduoti R. B. pinigus, o į automobilio saloną nesėdo tik vengdamas jį išpurvinti, tačiau tokį kaltinamojo aiškinimą kolegija laiko neteisingu ir nelogišku, nes toje pačioje apklausoje A. P. patvirtino supratęs, kad „R. B. nori nuvežti A. K. kur toliau, kad jam tektų pėsčiam iš toli pareiti, ir visiškai nelogiška, kad A. K., pagyvenęs ir stipriai sumuštas žmogus, savo noru lįstu į automobilio bagažinę. R. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai tvirtino, kad A. K. iš namų išvedė ir įkišo į automobilio bagažinę abu su A. P..
Kad R. B. ir A. P. prievarta išveždami A. K. iš namų ir patalpindami jį į automobilio bagažinę, t.y. atimdami jam laisvę, naudojo smurtą, taip pat patvirtina liudytojo A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 78-80), kur jis nurodė, kad atvažiavus pas A. K. antrą kartą ir A. K. atsisakius grąžinti pinigus, „R. (B.) užšoko ant lovos ir kulnu 3-4 kartus smogė A. K. į šoną. Po to R. pasiūlė vežti A. K. į mišką.Jis su tėčiu (A. P.) sugriebė jį už parankių ir ištempė į lauką. Lauke A. K. bandė bėgti. R. jį sugriebė už apykaklės ir pakišo koją. A. K. pargriuvo. Tėtis (A. P.) prispaudė A. K. galvą prie žemės, tačiau jo nespardė ir nemušė. R. ir tėtis sugriebė A. K. ir jį įkišo į automobilio bagažinę. R. liepė juos vežti į mišką“. Šie pacituoti A. P. parodymai yra duoti 2005-09-28, t.y. netrukus po įvykio, apklausoje dalyvavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. specialistė R. B., ir netikėti šiais parodymais kolegija neturi pagrindo. Be to, liudytojas K. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2005-09-27, nurodė panašias aplinkybes, t.y. matęs, kaip „R.“ (R. B.) ir A. P. už pažastų ištempė į kiemą A. K., šis bandė bėgti, tačiau buvo sulaikytas ir įsodintas į automobilį (t.1, b.l. 75-76).
Kaltinamųjų R. B. ir A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 146 str. 2 dalį, nes neteisėtas laisvės atėmimas – tai neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas. Tai gali būti padaryta žmogų pagrobiant, sulaikant, uždarant ir laikant jį apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Žmogui laisvė neteisėtai gali būti atimama keliais įstatyme numatytais alternatyviais veiksmais, tame tarpe panaudojant smurtą. Smurto panaudojimas reiškia, kad neteisėtai atimant žmogui laisvę ar neteisėtai laikant jį nelaisvėje prieš jo valią buvo panaudotas psichinis (grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą) ar fizinis smurtas.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nukentėjusysis A. K. buvo vežamas iš jo gyvenamosios vietos į mišką, esantį 5-6 kilometrų nuo jo namų, automobilio, priklausančio kaltinamajam A. P., bagažinėje, A. K. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas.
Kolegija R. B. ir A. P. iš kaltinimo pagal LR BK 146 str. 2 dalį pašalina jiems inkriminuotą aplinkybę, kad palikdami A. K. miške jie sukėlė pavojų nukentėjusiojo gyvybei, nes iš Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), išvadų matyti (t.3, b.l. 71-80), kad A. K. po jam padarytų sužalojimų palikimas įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, lauke prie miškelio) neturėjo įtakos mirčiai (gyvybei), nes mirtį lėmė daugybiniai vidaus organų sužalojimai, dėl kurių išsivystė vidinis kraujavimas ir trauminis šokas. Ekspertai nurodė, kad esant tokiems sužalojimams net ir suteikus medicininę pagalbą išgyvenimo galimybė buvo minimali.
Šią nusikalstamą veiką abu kaltinamieji padarė tiesioginės tyčios būdu. Nusikalstama veika yra baigta. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, nusikaltimas yra padarytas abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, tačiau nusikaltimo iniciatoriumi laikytinas R. B.. Nusikaltimo motyvas - atkeršyti A. K. už R. B. telefono ir pinigų vagystę.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes abu teismui teigė, kad išvesdami A. K. iš namų ir įkišdami į automobilio bagažinę jokios prievartos nenaudojo, nuolat keitė savo parodymus.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis abiems kaltinamiesiems kolegija pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str.1d.1p.) ir kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str.1d.9 p.). Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.4d.).
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką
Nors kaltinamasis R. B. teisme nurodė, kad įtraukdamas A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), į nusikalstamą veiką, t.y. prašydamas nuvežti A. K., per prievartą įkištą į automobilio bagažinę, automobiliu „Audi 80“ į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, jis nežinojęs, kad A. P. yra nepilnametis, tačiau kolegija šiuos R. B. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, nes A. P. tuo laiku buvo vos 13 metų, pagal savo kūno sudėjimą nėra stambus, todėl manyti, kad jis yra pilnametis, nebuvo jokio pagrindo. Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė, kad automobilį „Audi 80“, kuriuo jie su A. P. 2005-09-24 apie 14 val. ir apie 16 valandą važiavo į A. K. namus, o paskui A. K. vežė į mišką, vairavo 14-15 metų A. P. sūnus (t.1, b.l. 88-89), kitoje apklausoje nurodė, kad automobilį vairavo apie 15-16 metų A. P. sūnus (t.1, b.l. 91-94), kas patvirtina, kad nusikalstamoje veikoje su jais dalyvauja nepilnametis.
Kaltinamasis A. P. teisme neišreiškė konkrečios nuostatos dėl jam pareikšto kaltinimo įtraukus nepilnametį savo sūnų A. P. į nusikalstamą veiką, prieštaringai nurodydamas, tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 146 str. 2d. ir LR BK 159 str., tai teigdamas, kad A. K. pats savo noru išvažiavo iš savo namų, gera valia įlindo į automobilio bagažinę, o jo sūnus A. P. turėjo pavežti iki (duomenys neskelbtini) kaime esančių namų, kur A. K. žadėjo R. B. gražinti pavogtus pinigus. Tokius A. P. parodymus kolegija vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, nes nusikaltimo bendravykdytojas R. B., tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai tvirtino, kad A. K. iš namų į mišką buvo vežams pagasdinti ir pažeminti, ir niekada nenurodė, kad A. K. tokiu būdu jam žadėjo grąžinti pavogtus pinigus.
A. P. teisme duotus parodymus, kad prieš vežant A. K. link (duomenys neskelbtini) kaimo R. B. šnekėjo su A. K. važiuoti skolintis ar pasiimti pinigų, kolegija laiko melagingais, nes tokių aplinkybių nenurodė pats R. B., o apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 78-80) A. P. nurodė, kad A. K. iš namų buvo išvestas ir patalpintas į jo (A. P.) vairuojamo automobilio bagažinę bei nuvežtas į mišką panaudojant akivaizdžią prievartą ir jokios kalbos apie skolos grąžinimą nebuvo.
Nors A. P. nurodė, kad A. K. automobilio bagažinėje į mišką (apklausiamas teisme-į (duomenys neskelbtini) kaimą) liepė R. B., tačiau nekyla abejonių, kad jo tėvas A. P., sėsdamas į automobilį greta mažamečio sūnaus, akivaizdžiai pritarė R. B. veiksmams ir tokiu būdu nurodydamas vairuoti automobilį ir važiuoti R. B. nurodyta kryptimi, įtraukė savo mažametį vaiką į daromą nusikaltimą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir yra kaltinamojo A. P. sūnus, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pastarasis žinojo, jog įvykio dieną jo sūnus buvo nepilnametis, t.y. neturėjo 18 metų.
LR BK 159 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – vaiko intereso dėl pozityvaus jo psichikos vystymosi (pagrindinis nusikaltimo objektas) ir visuomenės intereso formuoti nepilnamečio asmenybę (papildomas nusikaltimo objektas) pažeidimą. BK 159 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia. Baudžiamojon atsakomybėn pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį traukiamas fizinis asmuo, kuris įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaule ar kitokiu būdu įtraukia vaiką į nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) padarymą. Nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 159 straipsnyje – vaiko – sąvokos baudžiamasis įstatymas neapibrėžia, todėl siekiant ją atskleisti turi būti remiamasi kitais norminiais teisės aktais. 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu ratifikuotos 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnyje numatyta, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų, jei pagal taikomą įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau. Analogiška nuostata yra ir Vaiko teisių konvencija remiantis 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme: „vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip“. Taigi tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu vaiko sąvoka yra unifikuota, vadinasi, nukentėjusiuoju nuo BK XXIII skyriuje numatytų atitinkamų veikų, taip pat ir nuo nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, yra asmuo, nesulaukęs 18 metų, nebent jam pritaikytas Civiliniame kodekse reglamentuotas emancipacijos institutas.
Šią nusikalstamą veiką abu kaltinamieji padarė tiesioginės tyčios būdu. Nusikalstama veika yra baigta. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, nusikaltimas yra padarytas abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis abiems kaltinamiesiems kolegija pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str.1d.1p.) ir kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str.1d.9 p.).Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.3 d.).
Skirdama bausmę kaltinamajam R. B., už nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, red.), kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą artimiesiems ir visuomenei, nes dėl menkos dingsties, t.y. dėl mobiliojo telefono ir apie 200 litų vagystės, brutaliais veiksmais - spardydamas nukentėjusįjį, per tris kartus suduodamas daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, supjaustydamas sužaloto žmogaus rūbus bei tuo jį pažemindamas, nužudė žmogų. Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad R. B. laikomas neteistu, nusikaltimo padarymo metu dirbo, administracine tvarka nebaustas (t.1, b.l.157), nuolatinės gyvenamosios vietos seniūnijoje nusiskundimų dėl jo elgesio nebuvo gauta (t.1, b.l.160), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t.1, b.l. 162), byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kad nukentėjęs taip pat buvo girtas ir savo neteisėtais veiksmais, t.y. prieš tai padaryta kaltinamojo turto vagyste, bei vengimu grąžinti pavogtus daiktus, išprovokavo konfliktą, nors tai ir nepateisina kaltinamojo poelgio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo R. B. atžvilgiu bus pasiekti už šią nusikalstamą veiką paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę lengvinančios atsakomybės, todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 10 metų).
Skirdama bausmes kaltinamajam R. B., už nusikaltimus, numatytus LR BK 146 str. 2d. ir LR BK 159 str., kolegija atsižvelgia į anksčiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir tai, kad jis padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, R. B. elgesys tiek sumušto A. K. atžvilgiu, tiek mažamečio A. P. atžvilgiu buvo brutalus ir žeminantis, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, ir nežiūrint, kad R. B. laikomas neteistu, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo R. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, didesnę negu šių straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.
R. B. paskirtos bausmės pagal LR BK 146 str. 2 d. ir LR BK 159 str. subendrintinos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, o ši subendrinta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal LR BK 129 str. 1 d., nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (LR BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1, 2 p.).
Į bausmės laiką įskaitytinas R. B. sulaikymo, suėmimo ir namų arešto laikas (LR BK 65, 66 str.).
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pakeistinas į suėmimą, suimant R. B. teismo salėje.
Skirdama bausmę kaltinamajam A. P., už nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d., LR BK 146 str. 2 d. ir LR BK 159 str., kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, nukentėjusįjį A. K. per tris kartus žalojo dėl menkos dingsties, t.y. dėl jam pažįstamo asmens mobiliojo telefono ir apie 200 litų vagystės, jo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo brutalūs, nes mušė ir atėmė laivę kito asmens jau sužalotam žmogui, į nusikalstamą veiką įtraukė savo sūnų, tuo sumenkindamas tėvo vardą ir rodydamas blogą pavyzdį savo vaikui. Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad A. P. yra neteistas (t.2, b.l. 26), dirba, administracine tvarka nebaustas (t.2, b.l.29), nuolatinės gyvenamosios vietos seniūnijoje nusiskundimų dėl jo elgesio nebuvo gauta, charakterizuojamas teigiamai (t.2, b.l.30, t.3, b.l. 135), byloje nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, visi nusikaltimai, baigti, jie padaryti tiesiogine tyčia. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, ir nepriklausomai nuo to, kad A. P. yra neteistas, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo A. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.
A. P. paskirtos bausmės pagal LR BK 146str. 2d. ir LR BK 159 str. subendrintinos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (LR BK 63 str. 1, 2 d., 5d.1p.), o ši subendrinta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal LR BK 140 str. 1 d. (LR BK 63 str. 1d., 4 d., 6 d.). Laisvės atėmimo bausmė skirtina neviršijant 3 metų.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. P. sulaikymo laikas (LR BK 66 str.).
Vadovaujantis LR BK 75 str.1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, gali būti atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, jeigu teismas nustato, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kolegija mano, jog atsižvelgiant į tai, kad A. P. yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka, padarė 2 nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, dirba, turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, pagal gyvenamąją vietą ir darbo vietą charakterizuojamas teigiamai, yra pagrindas manyti, kad LR BK 41 str. 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGl (2600 litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 71 str.). LR BK 75 str. 2 dalyje nustatyti įpareigojimai jam netaikytini.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. P. sulaikymo ir suėmimo laikas (LR BK 66 str.).
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinio ieškinio klausimą išsprendžia remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. P. kaltinamiesiems R. B. ir A. P. pareiškė ieškinį dėl 2673,02 litų turtinės žalos, susijusios su A. K. laidotuvėmis ir metinėmis, atlyginimo ir dėl 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Baigiamosiose kalbose nurodė, kad mažina savo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iki 1673 litų, nes kaltinamasis R. B. jai atlygino dalį turtinės žalos, t.y. 1000 litų. Taip pat prašė priteisti 1000 litų advokato samdymo išlaidų.
Nepilnamečių nukentėjusiųjų D. K., I. K. ir K. K. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė V. K. kaltinamiesiems R. B. ir A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 42125 litų turtinės žalos dėl negauto išlaikymo vaikams nužudžius jų tėvą A. K., atlyginimo ir dėl 90000 litų neturtinės žalos atlyginimo, kiekvienam vaikui po 30 tūkst. litų netekus tėvo.
E. P. ir V. K. prašymai turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš kaltinamojo A. P. netenkintini, kadangi, kaip nurodyta ieškiniuose, žala atsirado dėl A. K. mirties, tačiau kaltu dėl A. K. mirties kolegija pripažįsta tik kaltinamąjį R. B.. Priežastinio ryšio tarp kaltinamojo A. P. padarytų nusikalstamų veikų ir turtinės bei neturtinės žalos, padarytos abiems ieškovėms, nėra.
Nukentėjusiosios E. P. patikslintas 1673 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
E. P. nurodytas jos brolio A. K. laidojimo išlaidas - 2127,15 Lt ir mirties paminėjimo išlaidas - 545,87 Lt (viso 2673,02 Lt), kolegija pripažįsta realiomis, protingomis ir įrodytomis. Kad E. P. turėjo tokias išlaidas, patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai (t.1, b.l. 57, t.2, b.l. 158), o taip pat pačios E. P. parodymai (t.1, b.l. 57), iš kurių matyti, kad už lavono aprengimą ir šarvojimo vietos papuošimą ji sumokėjo 685 Lt (593 Lt ir 92 Lt), už gedulingus pietus ir artimųjų maitinimą laidotuvių metu - 697,- Lt, už mirties metinių paminėjimą - 545,87 Lt, papildomai už duobės iškasimą -165,- Lt, teismo medicinos morge - 180,- Lt, už šarvojimo patalpų nuomą -100 Lt, transporto išlaidos lavono gabenimui - 100,- Lt, raidžių iškalimas ant paminklo - 200 Lt. Iš R. B. teismui pateikto mokėjimo kvito matyti, kad jis 2007-10-26 sumokėjo E. P. 1000 litų (t.3, b.l. 48), kaip dalį turtinės žalos atlyginimo. Tačiau iš reikalaujamos laidotuvių išlaidų sumos taip pat išskaitytina E. P. gauta iš valstybės 6 MGL (750 litų) laidojimo pašalpa, mokama pagal Įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ laidotuvių išlaidų padengimui. Ši pašalpa yra tikslinė ir skirta laidotuvėms.
Nepilnamečių nukentėjusiųjų D. K., I. K. ir K. K. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės V. K. civilinis ieškinys dėl 42125 litų turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos, t.y. A. K. nesumokėti atlimentai trijų jo vaikų išlaikymui nuo alimentų priteisimo iki A. K. mirties, netenkintinas dėl šių motyvų. V. K. patikslintame ieškinyje nurodė (t.3, b.l. 20-21), kad R. B. ir A. P. nusikalstama veika jai padaryta žala, nes iš velionio A. K. 2004-05-12 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu vaikų D. K., I. K. ir K. K. išlaikymui buvo priteisti alimentai po 125 litus kas mėnesį. A. K. mirties dieną nesumokėtų alimentų įsiskolinimas D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), sudarė 19328,- Lt, o K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), - 2133,34 Lt, (viso - 42125 litai), ir dėl to, kad A. K. buvo nužudytas, jos vaikai neteko galimybės gauti iš A. K. šio teismų priteisto išlaikymo ir vaikai neteko maitintojo.
Ieškovės V. K. nurodytą turtinę žalą kolegija laiko negautomis pajamomis.
Vadovaujantis teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-108/2007, „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“, Teismų praktika, Nr.29) pagal CK 6.249 str. nuostatas žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet taip pat ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Negautos pajamos reiškia tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tačiau svarbu yra tai, kad šios pajamos turi būti ne tikėtinos, o realios. Tuo tarpu iš Antstolio pažymų (t.3, b.l.22,23) ir kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad nors išlaikymas D. K. ir I. K. buvo priteistas po 125 litus per mėnesį ir pradėtas priverstine tvarka, t.y. per antstolių kontorą, vykdyti nuo 1999-05-18, tačiau iki A. K. mirties, t.y. per 77 mėnesius, iš A. K. nieko nebuvo išieškota, kas ir sudaro 19328,- Lt. Nors išlaikymas K. K. buvo priteistas po 125 litus per mėnesį ir pradėtas priverstine tvarka, t.y. per antstolių kontorą, vykdyti nuo 2004-04-29, tačiau iki A. K. mirties, t.y. per 17 mėnesių, iš A. K. nieko nebuvo išieškota, kas sudaro 2133,34 Lt. A. K. sesuo nukentėjusioji E. P. teisme patvirtino, kad ji dažnai lankė savo brolį A. K. ir padėjo jam pragyventi. Byloje nėra duomenų, kad A. K. kur nors dirbo ar bent planavo dirbti, t.y. galėjo turėti kokių nors pajamų ar turto, kad atsirastų bent kokia tikimybė išieškoti iš jo priteistą ir nesumokėtą 42125 litų išlaikymą vaikams. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat matyti, kad A. K. girtavo, darė nusikalstamas veikas, nuo 2002-06-18 buvo suimtas, nuo 2002-07-05 įkalintas ir tik 2005-05-31 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos (t.3, b.l. 204-208).
Todėl kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog V. K. negautos pajamos dėl vaikų išlaikymo, būtų gautos iš A. K., jei jis nebūtų nužudytas.
V. K. ieškinio motyvas, kad dėl A. K. mirties jos vaikai prarado maitintoją, yra nepagrįstas, nes, pirma, byloje nėra duomenų, kad A. K. iki mirties išlaikė (maitino) savo vaikus, antra, po A. K. mirties vaikų išlaikymui buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa ir našlaičių pensija (t.1, b.l. 183, t.3, b.l. 134).
Liudytojų Z. S. ir J. P. parodymus kolegija vertina kaip nenuoseklius ir prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams, nes juos paneigia teismo antstolio pateiktos pažymos, be to, neįtikėtina, kad A. K. atveždavo savo vaikams maisto: daržovių, pieno, kitų produktų, rūpinosi vaikų apranga, kai jis niekur nedirbo, ilgą laiką buvo įkalinimo įstaigoje, o grįžęs buvo pats remiamas savo sesers.
Nukentėjusiosios E. P. 10 000,- Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 59) tenkintini visiškai.
Nepilnamečių nukentėjusiųjų D. K., I. K. ir K. K. įstatyminė atstovės V. K. civilinis ieškinys dėl 90000,- litų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Spręsdama neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vertindama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai E. P., kuri yra velionio A. K. sesuo, kaltinamojo R. B. tyčiniai nusikalstami veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nes ji neteko brolio, su kuriuo bendravo, gerai sutardavo, juo rūpinosi. Be to, pablogėjo jos sveikata, sutriko miegas, dėl ko teko naudoti raminamuosius vaistus, lankytis psichikos sveikatos centre. Prašomas priteisti žalos dydis yra optimalus, atitinka kaltinamojo R. B. turtinę padėtį.
V. K. jos nepilnamečių vaikų interesais pareikštas reikalavimas dėl vaikų tėvo nužudymo iš kaltininko priteisti po 30000 litų, mažintinas, pripažįstant, kad D. K. dėl jo tėvo mirties padaryta 10000 litų neturtinė žala, o I. K. ir K. K. po 5000 litų neturtinė žala dėl šių motyvų.
D. K. patvirtino, kad jis labai pergyveno dėl savo tėvo mirties, iki kol su motina išvyko gyventi atskirai, gyveno kartu su tėvu, po to periodiškai su juo bendravo, susirašinėjo laiškais, nukentėjusioji E. P. bei liudytojos Z. S. ir J. P. nurodė, kad A. K. mylėjo savo vaikus, todėl realu, kad D. K. dėl tėvo nužudymo patyrė stresą, kurį kolegija įvertina 10000 litų.
I. K. ir K. K. dėl savo amžiaus, t.y. dėl mažesnės galimybės suvokti tėvo netektį, dėl to, kad joms gimus jų tėvai jau gyveno atskirai, tėvas A. K. ilgą laiką buvo įkalinimo įstaigoje, dėl to akivaizdžiai šios mergaitės turėjo silpnesnį ryšį su tėvu, todėl tėvo netektį jų atžvilgiu kolegija vertina mažesne pinigų suma.
Kolegija neturi pagrindo visiems trims vaikams priteisti po 30000 tūkstančių litų neturtinės žalos dėl to, kad šių vaikų ir nužudyto jų tėvo santykiai nebuvo labai artimi, bendravo jie tik periodiškai, dėl vaikų išlaikymo ir K. K. tėvystės vyko teisminiai ginčai ir iš teismo dokumentų matyti, kad A. K. vengė bendrauti su vaikais ir vengė juos išlaikyti (t.1, b.l. 67, t.2, b.l.70,71).
Vadovaujantis LR BPK 104 str. 2 d., tenkintinas nukentėjusiosios E. P. prašymas dėl 1000 litų atstovo, t.y. advokato, samdymo išlaidų priteisimo iš abiejų kaltinamųjų, nes šios išlaidos yra realios, protingos ir jas patvirtina mokėjimo dokumentas (t.2, b.l.158).
Šis apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, nes turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiosioms priteistina tik iš kaltinamojo R. B..
Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5110“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame buvusi „Tele 2 Pildyk“ kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam savininkui, t.y. R. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Peilis nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip bevertis.
Žiedas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajam D. K..
A. P. automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), saugomas Raseinių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 straipsniais, n u sprendžia:
R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR Baudžiamojo kodekso 129 str.1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, red.), 146 str. 2 dalyje, ir 159 str., ir nuteisti:
pagal LR BK 129 str. 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, red.), laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;
pagal LR BK 146 str. 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
pagal LR BK 159 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2d., 5 d. 1,2 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. B. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis BK 65, 66 str., R. B. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme, suėmime ir namų arešte ( vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) išbūtą laiką nuo 2005-09-27 iki 2006-09-29 įskaitytinai.
Bausmę R. B. paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – pakeisti į suėmimą ir R. B. suimti teismo posėdžių salėje.
A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR Baudžiamojo kodekso 140 str.1 dalyje, 146 str. 2 dalyje, 159 str. ir nuteisti:
pagal LR BK 140 str. 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
pagal LR BK 146 str. 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
pagal LR BK 159 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d.,2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 146 str.1 d. ir 159 str. subendrinti bausmių apėmimo būdu, o vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d. šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 140 str.1 dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. P. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Į bausmės laiką įskaityti A. P. sulaikymo laiką nuo 2005-09-28 iki 2005-09-30 (LR BK 66 str.).
Vadovaujantis LR BK 75 str., 1d., 2d., LR BK 67, 71 str., atidėti A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, ir pritaikyti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL dydžio (2600 litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikiną A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių apribojimą į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
nukentėjusiajai E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 923 (devynis šimtus dvidešimt tris) litus turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo;
civilinei ieškovei V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiojo D. K. naudai 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų I. K. ir K. K. naudai po 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.
V. K. ieškinį dėl 42 125,- litų turtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamųjų R. B. ir A. P. solidariai nukentėjusiajai E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) litų advokato samdymo išlaidų.
Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5110“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame buvusią „Tele 2 Pildyk“ kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. B..
Peilį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Žiedą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti nukentėjusiajam D. K..
A. P. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Raseinių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam R. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.