- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-363-290/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. rugpjūčio 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (5 mėnesius) ir D. B. skirta galutinė subendrinta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. vasario 12 d.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta įsiteisėjus nuosprendžiui.
Iš D. B. priteista 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai J. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. apie 21.40 val. išdaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandos stiklą, pro kurį įsibrovė į namo vidų ir sugadino tris užrakintas vidines duris, t. y. išstūmė durų staktas, apgadino spynų užraktus, viso turto 750 eurų vertės, taip pasikėsino pagrobti svetimą J. J. priklausantį turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi adresu (duomenys neskelbtini), nerado vertingų daiktų. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendį, dalyje dėl paskirtos bausmės ir nukentėjusios atžvilgiu priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio. Apeliantas savo skunde nurodė, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per didelė bei priteistas turtinės žalos dydis taip pat yra per didelis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad yra jauno amžiaus, gyvena nepasiturinčiai, kad dėl nepalankios šeiminės situacijos ir dėl šių priežasčių yra pagrindas švelninti jo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių neginčija, o nesutinka tik su paskirtos bausmės dydžiu bei priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžiu, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Komentuojamo straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra tam tikros sąlygos iš kurių viena yra tai, jog veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Tuo tarpu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastuktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos D. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje bei už baigtą nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą. Vadovaujantis BK 187 straipsnio 1 dalimi, pagal šį straipsnį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o straipsnio sankcija numato, jog už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Teisėjų kolegija išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus susijusius su D. B. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir baigtumo stadiją (pasikėsinta padaryti vieną apysunkį nusikaltimą ir padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia). Be abejo, skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiaga yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nors nuteistasis dar yra labai jauno amžiaus, tačiau praeityje jau teistas, tai yra net šešis kartus, dauguma nusikalstamų veikų nukreiptos į svetimo turto pasisavinimą (b. t. 1, b. l. 50-56). Be to jis keletą kartų buvo baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 103-107), o apie administracine tvarka paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra. Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog nihilistinė vertybių orientacija yra susiformavus jau ankščiau ir pastarosios nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos tik nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas be kita ko skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu sunkinančių aplinkybių nėra. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas už nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai paskyrė bausmes susijusias su laisvės atėmimu, kadangi įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės, tokios kaip bauda, areštas ar laisvės apribojimas šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Juo labiau, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas D. B. padarė bausmės vykdymo atsidėjimo laikotarpiu, kuris buvo paskirtas Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu (b. t. 1, b. l. 93-96). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad D. B. nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų, o svarbiausia nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai teismas jo atžvilgiu išreiškia pasitikėjimą ir taiko bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuriuo siekiama, kad nuteistasis socialiai teigiamai integruotųsi į visuomenę ir savo išimtinai teigiamu elgesiu įrodytų, jog gali pasitaisyti ir neizoliuotas – be realios laisvo atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios suponuotų į BK 62 straipsnio taikymą, kadangi sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės taikymą, teismas kiekvienu atveju individualiai vertina situaciją ir tik padaręs pagrįsta išvadas, jog švelnesnė nei įstatymo nustatyta bausmė bus veiksminga, gali, bet neprivalo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo motyvą ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu sušvelninti D. B. teisinę padėtį, paskiriant švelnesnę bausmę nei tai padarė apylinkės teismas. Aplinkybės, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, kaip turinčias reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstas, kadangi priešingai nei apeliantas nurodė skunde, šeimoje kilę sunkumai negali pateisinti nusikalstamo elgesio, priešingai asmenį turėtų skatinti siekti savo tikslų tik teisėtais būdais, siekiant gerinti savo materialinę padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šio teisinio reguliavimo kontekste, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog neteisėtais D. B. veiksmais nukentėjusioji J. J. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl name esančiame (duomenys neskelbtini), sugadintų durų, per kurias nuteistasis įsilaužė į namo vidų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė 750 eurų sumos turtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 76). Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį civilinį ieškinį tenkino pilnai. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir teisėjų kolegija, kadangi patirti nuostoliai yra susiję net su trijų durų sugadinimu, kurios visos po nuteistojo nusikalstamų veiksmų tapo nebepataisomos, jas suremontuoti nebėra techninės galimybės. Nors nukentėjusioji negalėjo pateikti dokumentų, kurie pagrįstų, jog sugadintos durys yra įvertintos tiksliai 750 eurų suma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sugadintos ne tik durys, tačiau ir jų staktos, o rinkoje trijų durų kaina su staktomis atitinka nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodyta sumą, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai civilinį ieškinį tenkino pilnai. Tai jog nuteistasis nei pirmosios instancijos teisme nesutiko su civilinio ieškinio dydžiu, jo priteisimą apskundė ir apeliacinės instancijos teismus, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kaip jau aukščiau aptarta, piniginė žalos išraiška yra patirti nuostoliai, o šiuo atveju nukentėjusioji patirtus nuostolius įvertino 750 eurų, kurie yra adekvatūs, atsižvelgiant į sugadintų durų rinkos kainą. Visų šių aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą, teisingą ir teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame atsižvelgiant į bylos duomenų visumą padarytos teisiškai pagrįstos išvados, kad jį keisti ar naikinti D. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.