Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų komunalinis ūkis“ atstovei I. Ž., trečiajam asmeniui E. N. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kuršėnų komunalinis ūkis“, trečiajam asmeniui E. N. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2015-03-30 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas buvo apdraudęs, draudėja - E. N. B. (9-11 b. l.). Ieškovo ekspertas G. B. nustatė, kad sulietos koridoriaus lubos ir sienos bei vonios lubos, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas nurodo, kad, apskaičiuodamas nuostolį ir mokėdamas draudimo išmoką, ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, kuriose nurodyta, kad kai pastatai ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį, bet neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovas pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND 1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina yra 249,00 Eur ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdamas tokio dydžio draudimo išmoką (12-19 b. l.). Ekspertas nustatė, kad apdraustas turtas buvo užpiltas vandens pratekėjimo iš lietaus kanalizacijos vamzdžio (12 b. l.), todėl ieškovas nurodo, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirtas atsakovas, dėl to jis privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektą, organizuoti jo remontą. Atsakovui 2015-04-15 buvo išsiųstas raginimas sumokėti 249 Eur žalos atlyginimą, tačiau ji nesumokėta (20 b. l.).

Name, esančiame (duomenys neskelbtini) bendrija neįsteigta. Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra paskirtas Šiaulių rajono butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės (ir namo, esančio (duomenys neskelbtini)) administratoriumi, patvirtinti jo nuostatai, bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašas (37-54 b. l.). Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir atsikerta, kad jis nėra atsakingas už atsiradusią žalą, nes žalos padarymą lėmė oro sąlygos – stiprus lietus, be to, jie nuolat prižiūri namą, pakeitė vamzdyną, funkcijas atlieka tinkamai, ieškovo nustatyta ne ta užliejimo priežastis, galėjo būti užlieta dėl susidėvėjusios stogo dangos, o atsakovas turi pareigą atlikti tik smulkius stogo remonto darbus, stogo dangos remontas yra kapitaliniai darbai, kurie gali būti atliekami namo savininkams pageidaujant iš namo kaupimo lėšų.

Pagal Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kita įranga. Civilinio kodekso 4.84 str. 1 d., 2 d., 3 p., 4 p., jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo patalpų administratorius, kuris administruoja turtą Civilinio kodekso 4.240, 4.242 str. pagrindu. Administratorius veikia pagal savivaldybės mero patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė, kuri juos patvirtino 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Pagal patvirtintų nuostatų 4 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas nuostatų 5.1–5.11 punktuose, kurių 5.3 p. numato, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (nuostatų 6.1 p.), sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu (nuostatų 6.4 p., 44-46 b. l.).

Liudytoja apklausta R. S. patvirtino, jog apliejimai dažniausiai būna rudenį, o 2015 m. buvo ir žiemą. Nors 2013 metais atsakovo darbuotojai pakeitė lietaus kanalizacijos vamzdį per visus aukštus, tačiau apliejimai pasikartodavo. Buto šeimininkė kreipėsi į atsakovą, apžiūrėti apliejimo atvykdavo atsakovo darbuotojai, tačiau jokių veiksmų, siekiant pašalinti drėgnų dėmių atsiradimo priežastį nesiėmė ir priežasčių, kodėl taip vyksta nė karto nenurodė. Liudytoja visada įsileisdavo atsakovo darbuotojus, vieną kartą parbėgo iš darbo, kad atsakovo darbuotojai galėtų apžiūrėti, per kurią vietą liejasi vanduo, tačiau darbuotojai jos nelaukė. 2016 m. vasarą stogą suremontavo, pasikeitė atsakovo vadovas, kuris tinkamai imasi veiksmų. Liudytoja patvirtino, jog nėra mačiusi, kad atsakovo darbuotojai būtų valę vandens nutekėjimo latakus.

Atsakovas teigia, kad jam paskirtas funkcijas atliko tinkamai, 2013-08-29 pakeitė lietaus vamzdį per visus aukštus, tą aplinkybę pagrindžia darbų atlikimo aktu, 2015-01-12-14 atliko stogo remontą (62, 64 b. l.). Iš paties atsakovo 2015-04-23 rašto, teikto ieškovui, matyti, jog dėl stipraus lietaus 2015-04-01, esant nenugalimoms meteorologinėms jėgoms, lietaus vanduo nebespėjo nubėgti lietaus nuotekų vamzdžiu ir persipildydamas prasiveržė pro lietaus nuotekų vamzdžių sujungimą, dėl ko ir įvyko minėtas įvykis (21 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas neįrodė, jog užpylimą lėmė nenugalima jėga – stiprus lietus (CPK 178 str.), tačiau iš pacituoto rašto turinio matyti, jog atsakovas pripažino, kad vanduo prasiveržė pro lietaus nuotekų vamzdžių sujungimą, kas patvirtina, jog ieškovo ekspertas tinkamai nustatė apliejimo priežastį (CPK 178, 185 str.). Atsakovas teigia, jog priežastis buvo susidėvėjęs stogas, o atsakovas neatsakingas už jo kapitalinį remontą, tačiau iš byloje esančių įrodymų spręstina, jog patalpų apliejimai kartodavosi rudenį, ir pavasarį ir jeigu apliejimas būtų dėl susidėvėjusios stogo dangos, tai jie būtų ir vasaros metu, kai būna tikros liūtys, tačiau byloje tokių įrodymų nepateikta. Byloje atsakovas neįrodė, jog atliko nutekėjimo latakų, alkūnių, nuolajų išvalymą, šiukšlių, smėlio, purvo nuvalymą nuo stogo dangos, t. y. nevykdė darbų sąrašo 4.2 ir 4.3 punktuose numatytų darbų (51, 52, 74-85 b. l.).

Neįrodytos yra ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo galimai nesąžiningai pasinaudojo draudimo išmoka, nes draudimo liudijimas išduotas laikotarpiui nuo 2015-01-26 iki 2016-01-25, todėl manytina, kad sužinojusi, kad vandens pratekėjimas laikytinas draudiminiu įvykiu ji nusprendė pasipelnyti, nes trečiasis asmuo teisme paaiškino, kad paveldėtą butą ji apdraudė ne pirmą kartą, nes bute pati negyvena (2016-10-20 garso įrašas). Atsakovo nurodytus argumentus, kad jų atstovai nebuvo įleisti į butą apžiūrai, byloje paneigė trečiasis asmuo ir liudytoja R. S., gyvenanti bute (duomenys neskelbtini), kurios teigė, kad buto gyventoja visada sulaukdavo atvykstančių darbuotojų ir juos įsileisdavo.

Atsakovas prieštarauja ir prašomos priteisti žalos dydžiui, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis nepateikia jokių įrodymų, tuo tarpu pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Žalos dydis nustatytas pagal ieškovės pateiktą remonto darbų sąmatą, jis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis prašomos priteisti žalos dydžio nenuginčijo, todėl laikytina, jog prašoma priteisti suma yra pagrįsta (CPK 178, 185 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įstatyminį reguliavimą, atsakovė privalėjo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, kad būtų išvengta žalos padarymo tretiesiems asmenims. Atsakovė neįrodė, kad žala atsirado dėl jos nurodomų meteorologinių oro sąlygų - nenugalimos jėgos, kas šalintų atsakomybę. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos, todėl iš atsakovo priteistinas 247,70 Eur žalos atlyginimas (CK 6.245-6.249, 6.263, 4.242, 6.1015 str., CPK 178, 185 str.).

Ieškovas prašo priteisti 12,79 Eur kompensacines palūkanas pagal Civilinio kodekso 6.261 str. Atsakovui buvo siunčiamas raginimas sumokėti žalos atlyginimą, tačiau jis reikalaujamos sumos nesumokėjo, todėl ieškovas įgijo teisę į kompensacines palūkanas, kurios priteistinos (20 b. l., CPK 178, 185 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. 1 d., atsakovas privalo ieškovui mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 247,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 4 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis ir 147,37 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kelionės išlaidas (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 86-88, 109-115 b. l.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 269, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų komunalinis ūkis“ ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ 247,70 eurų (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų, 70 euro centų) žalos atlyginimą, 12,79 Eur (dvylikos eurų, 79 euro centų) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 247,70 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 162,37 eurų (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų, 37 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.