Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Venckus Nr. 1S-372-193/2013 Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. balandžio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) direktorės R. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutarties, kuria atmestas UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančios direktoriaus pareigas R. J. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Kęstučio Greiciūno 2013-03-25 nutarimo, kuriuo prokuroras paliko galioti Panevėžio apskrities VPK NTB vyresniojo tyrėjo S. K. 2013-03-01 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-05 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančios direktoriaus pareigas R. J. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Panevėžio apskrities VPK NTB vyresniojo tyrėjo S. K. 2013-03-01 nutarimą bei prokuroro 2013-03-25 nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str., 304 str.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartimi atmestas UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančios direktoriaus pareigas R. J. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Kęstučio Greiciūno 2013-03-25 nutarimo, kuriuo prokuroras paliko galioti Panevėžio apskrities VPK NTB vyresniojo tyrėjo S. K. 2013-03-01 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamoje byloje priimti nutarimai yra pagrįsti, nes atitinkamoms institucijoms buvo pateikti ne oficialūs dokumentai, o raštu pateikta informacija, t. y. šioje tariamo kaltininko veikoje nėra nusikalstamos veikos dalyko – oficialaus dokumento, todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str. ir 304 str.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorės R. J. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokuroro bei Panevėžio apskrities VPK NTB vyresniojo tyrėjo nutarimus, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų reikalavimų.

Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamame skunde pareiškėja iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes ir nurodo tuos pačius duomenis, kurie jau buvo nurodyti ankstesniuose jos skunduose prokuratūrai ir apylinkės teismui. Naujų aplinkybių ar duomenų, kurie nebūtų žinomi ir aptarti tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek ir prokuroro ar Panevėžio apskrities VPK NTB vyresniojo tyrėjo nutarimuose, bei verstų pagrįstai abejoti šių procesinių dokumentų teisėtumu, pareiškėja UAB(duomenys neskelbtini) direktorė R. J. nepateikė. Skundžiamoje teismo nutartyje, prokuroro bei Panevėžio apskrities VPK NTB vyresniojo tyrėjo nutarimuose išnagrinėtos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų įvertinimui, išsamiai atsakyta ir pasisakyta dėl visų pareiškime bei skunduose išdėstytų argumentų. Su pirmiau paminėtuose procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Vadovaujantis BPK 166 str. 1 d. 1 p., ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas gavus pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tai reiškia, kad ikiteisminį tyrimą pradėti galima (ir būtina), kai yra pranešama apie veiką, kuri turi kokios nors konkrečios nusikalstamos veikos ( nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) požymius. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi, arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, iš kurių viena – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.) Baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtarinėjamo žmogaus teisės.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities VPK NTB vyresniojo tyrėjo S. K. 2013-03-01 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2013-02-20 UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančios direktoriaus pareigas R. J. prašymą, konstatavus, jog nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 str., ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 304 str., požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų BK 300 str. ir 304 str., kurį grindė tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai tikrinama pagal skundus, kuriuose, pareiškėjos nuomone, yra iš anksto žinomai pateikiama melaginga informacija apie UAB (duomenys neskelbtini) daromus pažeidimus, ir šios žinomai melagingos informacijos pateikimas Panevėžio RAAD sukelia tam tikras teisines pasekmes, t. y. Panevėžio RAAD atsiranda pareiga pradėti bendrovės patikrinimą pagal gautą skundą.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115, 2006 m. gruodžio19 d. įstatymo Nr. X-992 redakcijos 2 straipsnyje apibrėžta dokumento sąvoka: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (įst. Nr. X-752, 2006 m. liepos 11 d. red.) 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos, kur dokumentai apibrėžiami kaip oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.

Teismų praktikoje dokumentu laikomas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Pagal BK 300 str. dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė byla Nr. 2K-290/2008). Tikru dokumentu laikomas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti. Netikru laikomas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį, įtvirtindamas dokumente tikrovės neatitinkančius duomenis.

Pagal BK 304 str. 1 d. atsako tas, kas, siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą, pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją.

Iš R. J. prašymo, pagal kurį atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos (b.l. 5,6) matyti, kad tyrimo dalykas yra du nepasirašyti, t.y. anoniminiai raštai, kuriuose Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas informuojamas apie nelegalų atliekų tvarkymą UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Pirmame šių raštų (b.l. 6) prašoma patikrinti pateiktus faktus ir nustačius pažeidimus uždrausti nelegalią veiklą. Kaip jau minėta, raštuose jokių duomenų apie šiuos pranešimus rašiusį asmenį nėra. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šie raštai yra netikri ar suklastoti, t.y. kad juos surašė asmuo neturintis teisės tai daryti ar kad šiuose pranešimuose esantys duomenys pakeisti kito asmens. Taigi nėra paties suklastojimo įvykio. Taip pat nėra jokių duomenų, kad aukščiau minimais raštais siekiama gauti kokį nors dokumentą ar patvirtinti suklastoto dokumento tikrumą, taigi nėra ir BK 304 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Iš skundo turinio seka, kad pareiškėja suklastojimu traktuoja neva žinomai melagingos informacijos pateikimą Panevėžio RAAD. Žinomai melagingos informacijos pateikimas valstybės institucijoms nėra dokumento suklastojimas, numatytas BK 300 straipsnyje. Esant tam tikriems sudėties požymiams toks melagingos informacijos pateikimas įstaigai ar pareigūnui gali būti traktuojamas kaip melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą- veika numatyta BK 236 straipsnyje. Toks įskundimas turi būti pateiktas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, juo turi būti pranešama apie nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, arba pranešta apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Nagrinėjamu atveju aptariami raštai pateikti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui – įstaigai neturinčiai teisės pradėti baudžiamąjį persekiojimą, juose koks nors asmuo kaip padaręs nusikalstamą veiką nėra nurodytas, taip pat nėra pagrindo teigti, kad šiais raštais pranešama apie kokį nors nusikaltimą ar bent prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kokios nors nusikalstamos veikos. Jau minėta, kad pirmame rašte prašoma patikrinti faktus ir nustačius pažeidimus uždrausti nelegalią veiką, o antrame rašte jokie prašymai nėra suformuluoti. Taigi nagrinėjami raštai neatitinka ir BK 236 straipsnyje reikalaujamų tokios nusikalstamos veikos požymių

Be to, pažymėtina, kad Panevėžio RAAD įstatymiškai įtvirtinta pareiga tikrinti tokio pobūdžio veikla užsiimančias bendroves net ir negavus informacijos iš asmenų, o asmenims nėra draudžiama informuoti atitinkamas valstybines institucijas apie galimai daromus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo padaryta nusikalstama veika, todėl pagal pareiškėjos prašymą pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjos skunde nurodytų motyvų nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Panevėžio apskrities VPK NTB vyresniojo tyrėjo ir prokuroro nutarimus bei dėl jų priimtą skundžiamą teismo nutartį. Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės R. J. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartį.

Nutartis neskundžiama.