Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį sumažinta 40 MGL (2 000 €) bauda. Baudą sumokėjo 2022 m. liepos 29 d., yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

D. Š. 2022 m. lapkričio 11 d. apie 15²⁰ val. automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu „D. A. 6810“ Nr. ARFL-0112 (patikros sertifikato Nr. 174211) jam nustatytas 2,54 promilių neblaivumas) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. Š. vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. gegužės 20 d., pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), galiojant baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas 2022 m. gegužės 26 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, 2022 m. lapkričio 11 d. apie 15²⁰ val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,54 promilių neblaivumas), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) D. Š. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad kaltu neprisipažįsta. Praeitą trečiadienį (2022 m. lapkričio 2 d.) už 600 € nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio pirkimo - pardavimo sutartis yra automobilio daiktadėžėje. 2022 m. lapkričio 11 d. apie 14⁰⁰ val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jis su kaimynu R. L. gėrė degtinę. Abu išgėrė 0,7 litro degtinės butelį. Daugiau namuose jokių asmenų nebuvo. Kieme buvo senukas P. B.. D. Š. 15⁰⁰ val. sugalvojo su R. L. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) priduoti tarą. Už vairo sėdo R. L.. D. Š. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Buvo smarkiai neblaivus, todėl blogai prisimena įvykio aplinkybes, taip pat kažkuriuo metu užsnūdo. Nepajuto, kaip apie 15²⁰ val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kaimyno vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą mašiną. Prisimena tik tiek, kad kalbėjo su žmonėmis, į kurio automobilį atsitrenkė kaimynas. Nepamena, ką kalbėjo. Atvyko policijos pareigūnai. D. Š. pasakė, kad vairavo jis, nes būtent jam priklauso automobilis. Nežino, kodėl taip nurodė. Tuo metu kaimynas buvo nuėjęs priduoti taros. D. Š. buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, vėliau – 2,56 promilių neblaivumas. Neprisimena, ar jo kaimynui buvo nustatytas girtumas. Kaimynas R. L. buvo blaivesnis. Policijos pareigūnai sulaikė D. Š.. D. Š. vairuotojo pažymėjimo neturi. Jį prarado dėl vairavimo esant neblaiviam. Žino, kad jam 2 metus uždrausta vairuoti automobilį. Automobilį pirko tam, kad žmonės, kurie turi vairuotojo teises, jį pavežtų ten, kur reikia. Mano, kad nusikalstamos veikos nepadarė.

Kaltinamojo (įtariamojo) D. Š. paaiškinimais, užfiksuotais papildomos apklausos protokole, kuriame teigiama, kad kaltu prisipažįsta. Geriau pagalvojęs ir nusiraminęs, jis prisiminė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet dėl girtumo ir streso buvo susipainiojęs mintyse. Taip pat prisipažįsta, kad nevykdė teismo sprendimo, kuriuo jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metus. Apie sprendimo nevykdymo pasekmes žinojo, su jomis jį supažindino Probacijos tarnybos darbuotojas. Gailisi, kad vairavo automobilį. Pasimokė iš šio įvykio. Pasižada nepažeidinėti įstatymų.

Liudytojo R. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame rašoma, kad datos neprisimena, galėjo būti 2022 m. lapkričio 11 d., po pietų, nežino, kiek buvo valandų, į laikrodį nežiūrėjo, kai buvo savo namuose. Buvo blaivus. Nuėjo į lauko tualetą, o grįždamas namo pirmame aukšte susitiko D. Š.. Jis paprašė D. Š. duoti savo automobilį, nes norėjo nuvežti priduoti tarą į taromatą. D. Š. pasakė, kad jis nuveš. Liudytojas R. L. iš D. Š. kalbos ir elgesio nesuprato, kad jis gali būti išgėręs. Liudytojas R. L. įdėjo į D. Š. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galą maišą su buteliais. D. Š. atsisėdo už vairo, jis - į priekinę keleivio sėdynę ir atvažiavo iki naujos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ D. Š. norėjo privažiuoti prie taromato, todėl atbuline eiga stūmė automobilį. Liudytojas R. L. pajuto, kad D. Š. automobiliu kažką lietė, ir staiga sušuko, kad sustotų. D. Š. sustojo, o paskui truputį pavažiavo į priekį ir sustojo. Pirmas išlipo D. Š., o liudytojas R. L. - iš paskos. Liudytojas R. L. pamatė, kad D. Š. kalba su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, į kurį atsitrenkė, vairuotoju, ir įtartinai mojuoja rankomis. Pamanė, kad D. Š., ko gero, bus girtas, nors iki tol nesuprato, kad D. Š. neblaivus. D. Š. elgesys jam įtarimų nekėlė, alkoholio kvapo nuo jo nejautė, arti jo nebuvo. Liudytojas R. L. nesiklausė, ką D. Š. kalbėjo su kitu vairuotoju, o paėmęs tarą išėjo į taromatą. Anot liudytojo R. L., jis negėrė su D. Š. alkoholio. Vėliau iš savo sūnėno D. B. sužinojo, kad D. Š., prieš išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį su D. B.. Liudytojas R. L. nevairavo D. Š. automobilio ir nusikaltimo nepadarė.

Liudytojo M. T. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad D. Š. yra jo pažįstamas. Su juo kartais bendrauja verslo reikalais. Artimai nebendrauja, gerai jo nepažįsta. M. T. vykdo individualią veiklą, t. y. perka ir parduoda automobilius. Prieš 3-4 metus iš D. Š. nupirko automobilį. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš M. P., kuris gyvena gretimame kaime. D. Š. žinojo, kad liudytojas M. T. perka bei parduoda automobilius. Spalio mėnesį pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjo 500 €. Liudytojas M. T. savo vardu neregistravo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, nes būtų reikėję mokėti 200 € taršos mokestį. Jam tai neapsimoka, nes automobilį pirko perpardavimui. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 2 d. pardavė D. Š.. Pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Liudytojas M. T. už automobilį gavo 600 €. Iš karto susitvarkė registracijas VĮ „Regitra“, gavo naują automobilio SDK kodą ir tik tada atidavė automobilį. Nežino, kodėl D. Š. neužregistravo automobilio savo vardu.

Liudytojo A. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame teigiama, kad D. Š. nepažįsta. A. B. 2022 m. lapkričio 11 d. po pietų su savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė priekiu į pastatą. Draugė išlipo iš automobilio, nuėjo į parduotuvę, o jis liko automobilyje vairuotojo pusėje. Sėdėdamas automobilyje per veidrodėlį matė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. nepamena, atbuline eiga bando pasistatyti automobilį šalia jo automobilio. Pamatęs, kad minėtas automobilis yra labai arti jo automobilio, paspaudė garsinį signalą, bet jis (kito automobilio vairuotojas) nereagavo ir toliau bandė pasistatyti automobilį. A. B. pajuto smūgį į savo automobilio galą. Tada automobilis „(duomenys neskelbtini), pavažiavo į priekį ir sustojo. Supratęs, kad įvyko eismo įvykis, liudytojas A. B. išlipo iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimą ir priėjo prie (kito automobilio) vairuotojo. (Kito automobilio) vairuotojas buvo apsirengęs specialiais rūbais, t. y. (duomenys neskelbtini). Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) sudėjimo, buvo su kepure. Liudytojas A. B. bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoju, aiškinosi, ar tas turi draudimą. Po to paaiškėjo, kad jis (kito automobilio vairuotojas) praradęs vairuotojo pažymėjimą; prašė nekviesti policijos. Liudytojui A. B. bendraujant su vairuotoju, jam kilo įtarimas, kad jis (kito automobilio vairuotojas) gali būti neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jis paprašė draugės iškviesti policiją. Kol atvyko policija, (kito automobilio) vairuotojas alkoholio nevartojo. Liudytojas A. B. jį nuolat stebėjo.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjos M. V. 2022 m. lapkričio 11 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame rašoma, kad 2022 m. lapkričio 11 d. dirbo ekipaže „S1142“ su vyriausiuoju patruliu A. M.. Apie 15³² val. gavo pranešimą iš Šiaulių OVS budėtojo, kad PC „(duomenys neskelbtini)“ prie (duomenys neskelbtini) paštomato adresu (duomenys neskelbtini), į stovintį pranešėjos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo sklinda alkoholio kvapas.

Policijos pareigūnai atvyko minėtu adresu. Juos pasitiko A. B. ir nurodė, kad apie 15²⁰ val. su savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini); sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje priekiu į minėtą pastatą. Su juo kartu buvo E. L.. Nespėjus išlipti, pastebėjo, kaip į automobilio stovėjimo vietą galu prie jo automobilio bando įvažiuoti automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. per kairės pusės galinį vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiuoja per arti jo automobilio, ir davė garsinį signalą. Tačiau kito automobilio vairuotojas nesureagavo ir važiavo toliau. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas galinio kairės pusės bamperiu kliudė A. B. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairės pusės galinį sparną, po to pavažiavo į priekį ir sustojo. A. B. išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pasirodė neadekvatus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. B. nurodė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas iš pradžių nesuprato, kas atsitiko, o kai suprato, bandė tartis, prašyti, kad nebūtų kviečiama policija. Anot A. B., kol laukė policijos, jis visą laiką stebėjo kito automobilio vairuotoją. Per tą laiką šis alkoholio nevartojo.

(Pareigūnams) priėjus prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo ir pasiteiravus, ar jis vairavo transporto priemonę, pastarasis nurodė, kad jis yra vairuotojas. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, asmuo nurodė, kad anksčiau vairavo transporto priemonę neblaivus ir prarado teisę vairuoti. Paklausus, ar jis vartojo alkoholio, vyras nurodė, kad paskutinį kartą gėrė maždaug prieš pusvalandį. Iš pateikto asmens dokumento nustatyta, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. Š.. D. Š. alkoholio kiekio matuokliu D. A. 6810 Nr. ARFL-0112, patikros sertifikato Nr. 1742117, 15⁴² val. nustatytas 2,54 promilių girtumas, antru tikrinimu 15⁵⁸ val. - 2,56 promilių girtumas. Vyras iš pradžių neneigė, kad vairavo transporto priemonę ir atsitrenkė į kitą automobilį. Tačiau po kurio laiko, dar kartą pasitikslinus įvykio aplinkybes, aiškino, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo ne jis, o kaimynas R. L. (turėtų būti L.). D. Š. buvo sulaikytas 16⁰⁰ val. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio 11 d. 15⁴² val. D. Š. nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, 2022 m. lapkričio 11 d. 15⁵⁸ val. – 2,56 promilių neblaivumas. D. Š. sutiko su patikros rodmenimis.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta sumažinta 40 MGL (2 000 €) bauda su baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius 2022 m. lapkričio 28 d. raštu su priedais, kuriuose nurodyta, kad D. Š. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą 2022 m. gegužės 25 d., vykdant Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendį. D. Š. 2022 m. gegužės 26 d. atvyko į Probacijos tarnybą, pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga 2025 m. balandžio 20 d.

Taip pat BIRT ataskaitų žiūrykle, įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2022 m. lapkričio 11-12 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriuose užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kitų objektų (įvykio vietoje pareigūnų „Body“ kameros daryto vaizdo įrašo) apžiūros 2022 m. gruodžio 12 d. protokolu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo ir tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Neteisėti jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti baudžiamas bauda arba areštu (BK 243 str.).

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų arešto bausmę, už nusikalstamos veikos pagal BK 243 straipsnį padarymą – 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 45 parų ir 30 parų arešto bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti (nustatyti) subendrintą 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, arešto bausmę mažinti 1/3. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu, bausmės vykdymą atidėti 5 mėnesius su intensyvia priežiūra (kaltinamojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) – nustatyti, kad D. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laiku privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti vairuoti transporto priemones 5 metus ir konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo rakteliu su papildomu raktu ir pulteliu. Pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. Š. ir M. T., grąžinti D. Š..

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo pagal BK 243 straipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika - nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 12 str.). Šių nusikalstamų veikų sudėtys formalios. Veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo 2020 m. spalio 5 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020-2021 m. 6 kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimus; pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje; transporto priemonės perdavimą neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui. Baudas sumokėjo. 2018-2021 m. 5 kartus surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžiu kaltinamąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. 2022 m. balandžio 29 d. teistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigė, jog, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui; ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už inkriminuotas nusikalstamas veikas galėtų būti viena griežtesnių sankcijose numatytų bausmės rūšių - areštas, jos dydžius parinkdamas artimus sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Kaltinamasis iki šiol vieną kartą teistas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Dabar teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką ir naują nusikalstamą veiką, susijusią su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu (BK 74 str. 2 d.). Nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Dirba. Jam pirmą kartą skirta arešto bausmė.

Teismas parodo kaltinamajam itin atsargų pasitikėjimą ir atideda arešto bausmės vykdymą su intensyvia priežiūra (BK 75 str. 1 d., 5 d. 10 p.).

Kaltinamasis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 11 d. 16⁰⁰ val. iki 2022 m. lapkričio 12 d. 12¹⁰ val. Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktą arešto bausmę.

Baudžiamojo poveikio priemonės - teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai ar gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 5 metus naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės 2022 m. lapkričio 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopijoje rašoma, kad M. T. už 600 € pardavė D. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis, kaltinamasis yra minėto automobilio savininkas.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).

Automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis su papildomu raktu ir pulteliu, saugomi Šiaulių apskrities VPK pagal 2022 m. gruodžio 2 d. kvitą ŠAP Nr. 0011736, yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai, todėl jie, kaip ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojami ir perduodamai valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 1-3 d., 4 d. 1 p.).

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius tikrina, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų ir/ar nusikalstamų veikų, pvz., nėra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, nes ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2-3 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, po to panaikinama ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: 2022 m. lapkričio 2 d. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, grąžinama D. Š. kaip teisėtam savininkui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 parų arešto bausmę.

D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 45 parų ir 30 parų bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti (nustatyti) subendrintą 45 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą 45 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 30 parų arešto bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaityti D. Š. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko vieną arešto bausmės parą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metus su intensyvia priežiūra tokiam pat terminui. Įpareigoti D. Š. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val. būti Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei nebuvimas namuose yra susijęs su darbu ir/ar jo sveikatos priežiūra (gydymu), ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis su papildomu raktu bei pulteliu, saugomais Šiaulių apskrities VPK pagal 2022 m. gruodžio 2 d. kvitą ŠAP Nr. 0011736.

D. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas; po to panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: 2022 m. lapkričio 2 d. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, grąžinti D. Š..

Išaiškinti D. Š., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.