- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- ATP-111-348/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis Artūras Matijošaitis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013 m. spalio 18 d. apie 23.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, L. S., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, manevruodamas nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į dvi stovinčias transporto priemones. Nesant įvykio vietoje nukentėjusių asmenų, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9; 133; 231.1; 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 d. gruodžio 5 d. nutarimu L. S. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. ir nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. - 3200,00 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskyrė - 3200,00 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
L. S., nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį rėmėsi tiktai nepatikrintais faktais, neatitinkančiais faktinių aplinkybių dėl neaiškių priežasčių vertino tai, kaip sunkinančias aplinkybes, bei pritaikė sunkiausią įstatymo numatytą sankciją. Nurodė, jog policijos darbuotojai nerinko įrodomąją reikšmę turinčių įrodymų, o patys laisvai interpretuodami padarė išvadą, kad pareiškėjas įvykdė autoįvykį ir tyčia iš jo pasišalino. Teismas netikrino faktinių duomenų, ignoravo liudytojų D. F., D. D., D. C. parodymus, neišnaudojo visų įrodinėjimo galimybių, nesurinko įrodymų, kurie išsklaidytų abejones dėl pareiškėjo veiksmų priešingumo teisei. Pareiškėjo nuomone jis neteisingai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo veiksmuose nebuvo ir negalėjo būti tyčios (lauke buvo tamsu, šaligatvis ir kiemas neapšviestas, buvo naktis, automobilyje garsiai grojo muzika), nėra surinkta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius pažeidimą ir pasišalinus iš autoįvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta, kadangi neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o apylinkės teismo nutarimas panaikintas.
Nors pareiškėjas savo skunde nepripažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus bei prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, taikant LR ATPK 250 str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tačiau jau sekančiu argumentu savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė LR ATPK 30¹ str. 1 d., kadangi pažeidimas buvo padarytas dėl siauro kelio kieme, kuris buvo susiaurintas dėl pačių nukentėjusiųjų kaltės, papildomai statant automobilius ant šaligatvio, kieme buvo tamsu. Šios aplinkybės apelianto nuomone turėjo būti vertinamos kaip išimtinės, kaip kaltę šalinanti veika. Pareiškėjas jau nurodo, kad savo kaltės neneigė nuo pat padaryto administracinio teisės pažeidimo pradžios, dėl to gailėjosi, atlygino nukentėjusiesiems žalą, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti ir minėtas aplinkybes pripažinti ypatingomis atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis bei skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sekančiais apeliacinio skundo argumentais pareiškėjas nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė tikimybių pusiausviros principą – išvadas teismas padarė nesant tinkamų įrodymų, vadovaudamasis prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, prieštaraujančiais oficialiesiems įrodymams, rėmėsi nenuosekliais liudytojų parodymais, nesigilino į bylos esmę, neišnaudojo visų galimybių abejonėms pašalinti, nesurinko objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius pažeidimą, todėl prašo apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo, apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, L. S. apeliacinį skundą atmesti.
L. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą bei savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto skundą, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą L. S. administracinių teisės pažeidimų byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog L. S. kaltė įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), liudytojų D. F., D. D., A. C., R. B., A. G., paaiškinimais (b. l. 4 – 12), Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 20), susitarimais dėl žalos atlyginimo (b. l. 21, 22), liudytojų D. V., A. G., M. L., (b. l. 43 - 44) parodymais teismo posėdyje, iš dalies paties L. S. parodymais teismo posėdyje (b. l. 35 - 36) ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Byloje nenustatyta esminių administracinių teisės pažeidimo protokolo trūkumų ir jame aiškiai nurodyta veikos padarymo laikas, vieta, pasireiškimo būdas bei pažeidimų kvalifikacija, kuri objektyviai atitinka nurodytų veikų požymius.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su surašyto protokolo duomenimis, jog policijos darbuotojai nerinko įrodomąją reikšmę turinčių įrodymų, o patys laisvai interpretuodami padarė išvadą, kad pareiškėjas įvykdė autoįvykį ir tyčia iš jo pasišalino, nepagrįsti, kadangi ATP protokole detaliai neaprašomos visos aplinkybės, o konstatuojama tik pažeidimo esmė bei konkrečios nustatytos įvykio aplinkybės (ATPK 259 str., 260 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protokole nurodyta pažeidimo esmė yra pakankama, o nurodyti Kelių eismo taisyklių punktai atitinka pažeidimo esmę bei nustatytas aplinkybes.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir pirmosios instancijos ginčijamo nutarimo, teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir liudytojų parodymus bei išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą.
Šalies argumentai
L. S. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas išvadas padarė nesant tinkamų įrodymų, vadovaudamasis prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, rėmėsi nenuosekliais liudytojų parodymais, nesigilino į bylos esmę, neišnaudojo visų galimybių abejonėms pašalinti, nesurinko objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais kategoriškai nesutinka. Kaip matyti iš teismo priimto nutarimo, teismas rėmėsi ištirtų įrodymų – liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos – visuma. Liudytojų parodymus nuosekliai išanalizavo, todėl byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti bei teismo visapusiškai įvertinti įrodymai yra pakankami teigti, jog teismo nustatytomis aplinkybėmis bei laiku, L. S. vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtiniausių atsargumo priemonių, manevruodamas kiemuose nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į dvi stovinčias transporto priemones, nesant įvykio vietoje nukentėjusiųjų asmenų apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai patvirtina liudytojų D. V. ir M. L. tarpusavyje dėl esminių aplinkybių sutampantys parodymai duoti teisme, taip pat liudytojų R. B. ir A. G. paaiškinimai po įvykio. Įvykio liudytoja D. V. nurodė, kad būnant balkone išgirdo garsiai atvažiuojantį automobilį, kuris kliudė du automobilius, kliudymo garsas buvo pakankamai garsus, suveikė automobilių signalizacijos. Jai išbėgus į kiemą matė, kaip kliudęs automobilis, nuvažiavo į kitą kiemą ir iš jo išlipęs vaikinas greitai pasišalino. Liudytojas M. L. patvirtino, kad naktį išėjęs į lauką parūkyti išgirdo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris sukdamas kliudė du automobilius. Automobilio kontakto garsas buvo pakankamai stiprus, suveikė automobilių signalizacijos, kliudęs automobilis nuvažiavęs už 50 m. sustojo.
Apeliantas neigia savo kaltę ir dėl ATPK 130 str. l d. numatyto pažeidimo padarymo, nes jo įsitikinimu, nesant jo kaltės dėl eismo įvykio, negali būti inkriminuojamas šis pažeidimas. Tačiau tokią apelianto poziciją paneigia bylos duomenys. Jau iš anksčiau aptartų aplinkybių aišku, kad abejonių, jog L. S. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nėra, o pagal ATPK 130 str. l d. administracinė atsakomybė vairuotojui kyla dėl jo pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Taigi L. S. savo veiksmais įvykdęs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, privalėjo vykdyti KET 234 punkte numatytas pareigas.
Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad L. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 130 str. l d. įvykdyto pažeidimo. Iš automobiliams padarytų sugadinimų mąsto spręstina, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus, nukentėjusiosios A. G. automobilis Nissan Almera apgadintas net ne vienoje vietoje (sulaužytas galinis buferis, kairysis galinis žibintas, apdailos juostelė, dujų įleidimo įranga), R. B. automobilio VW Golf sugadintas galinis bamperis. Iš liudytojų D. V. ir M. L. parodymų spręstina, jog susidūrimo garsas buvo pakankamai didelis, nes jį liudytojai gerai girdėjo, įsijungė užkliudytų mašinų signalizacijos, todėl pažeidėjas neabejotinai privalėjo tai pajusti ir suprasti sukėlęs eismo įvykį, dėl to pasilikti eismo įvykio vietoje bei vykdyti KET 234 punkto reikalavimus, tačiau jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pastatydamas jį prie kito namo, o pats pasišalino, taip ne tik siekdamas išvengti atsakomybės, bet ir apsunkindamas įvykio tyrimą. Apeliantas, būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet padėtį jį išsiaiškinti.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas, savo apeliaciniame skunde, motyvus nurodo prieštaringai ir nenuosekliai. Dalyje skundo nepripažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus bei prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti taikant LR ATPK 250 str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kitoje skundo dalyje nurodo, kad savo kaltės neneigė nuo pat padaryto administracinio teisės pažeidimo pradžios, dėl to gailėjosi, atlygino nukentėjusiesiems žalą, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti ir minėtas aplinkybes pripažinti ypatingomis atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis bei skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taip pat apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje į teisėjos klausimą atsakė, kad pravažiuojant kiemuose pro automobilius galėjo kliudyti galines kitų automobilių dalis, gal kažkiek ir pajautė smūgius, tačiau nekreipė dėmesio (b. l. 36).
L. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas ignoravo liudytojų D. F., D. D., D. C. parodymus. Šį skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi minėtų liudytojų parodymus aukštesnysis teismas vertintina kaip siekį padėti savo draugui L. S. išvengti administracinės atsakomybės.
Pareiškėjas taip pat savo skunde nurodė, kad apylinkės teismas jam pritaikė sunkiausią įstatymo numatytą sankciją bei nepagrįstai netaikė LR ATPK 30¹ str. 1 d., kadangi pažeidimas buvo padarytas dėl siauro kelio kieme, kieme buvo tamsu, savo kaltės neneigė nuo pat padaryto administracinio teisės pažeidimo pradžios, dėl to gailėjosi, atlygino nukentėjusiesiems žalą, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti ir minėtas aplinkybes pripažinti ypatingomis atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis bei skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Įvertinęs bylos medžiagą, apylinkės teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė, Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (pažeidimas buvo padarytas dėl siauro kelio kieme, kuris buvo susiaurintas dėl pačių nukentėjusiųjų kaltės, papildomai statant automobilius ant šaligatvio, kieme buvo tamsu, savo kaltės neneigė nuo pat padaryto administracinio teisės pažeidimo pradžios, dėl to gailėjosi, atlygino nukentėjusiesiems žalą) nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų ar būtų jo atžvilgiu pažeistos teisės į gynybą ar teisingą teismą. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad L. S. skirta galutinė subendrinta nuobauda nėra per griežta bei atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.