Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-04-16 · Administracinė byla Nr. eI2-1899-1161/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-04-16
Bylos Nr.
eI2-1899-1161/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03089-2025-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
S.K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1899-1161/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03089-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei S.K.dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės S. K. valstybės naudai 78,60 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,15 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 81,75 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nurodo, kad Tarnybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. TP-20-T-1157-5176 (toliau – ir Sprendimas) atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovė, gavusi Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Atsakovė gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo, todėl Tarnyba prašo priteisti valstybės naudai reikalaujamą sumokėti 76,80 Eur sumą.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusią Įstatymo redakciją, 14 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 <...> procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (iki 2023 m. gruodžio 31 d. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Nurodo, kad atsakovė 2020 m. gegužės 6 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. STP-1157 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba Sprendimu suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Remiasi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punktu, pagal kurį pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Paaiškina, kad advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Šalies argumentai

Nurodo, kad advokatės R. Š. padėjėja L. B. 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. SAP2-3637 (toliau – ir Prašymas) išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. TP-20-T-1157-5176. Kartu su Prašymu advokato padėjėja L.B.pateikė 2020 m. gegužės 18 d. tarp šalių pasirašytą Leidimo ir pavedimo sutartį atstovauti atsakovę. Advokato padėjėja pateiktame Prašyme nurodė, kad procesinių dokumentų rengimui skyrė 6 val. ir konsultacijoms – 6 val. Viso advokato padėjėja skyrė 12 val.

Paaiškina, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 16,00 Eur (Taisyklių 2 punktas). Antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatų padėjėjams mokama 80 procentų advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio (Taisyklių 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, advokatės R. Š. padėjėjai L. B. buvo išmokėtas 153,60 Eur (12 val. x 16,00 Eur) x 80 proc. užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei. Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 153,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 76,80 Eur.

Nurodo, kad Tarnyba raštu Nr. FS-127 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, adresu Vasario 16-osios g. 49, Šiauliai arba elektroniniu paštu siauliuskyrius@vgtpt.lt. Pranešimas buvo siųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini. Patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. FS-48 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Pakartotinai pažymi, kad Tarnyba, pastebėjusi techninę klaidą (atskaičiuojant užmokestį advokato padėjėjai parinkta neteisinga bylos stadija), patikslino mokėtiną sumą ir dar kartą pranešimu Nr. FS-510 informavo atsakovę apie pareigą pamokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį – 76,80 Eur.

Teigia, kad atsakovė nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų - 76,80 Eur.

Paaiškina, kad atsakovei pranešimas Nr. FS-148 (RS315583734LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųstas registruotu paštu. Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 3,15 Eur (laiškas pasirašytinai II zona iki 50 g. (2,60 Eur) + PVM 21 proc. (0,55 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0123472. Papildomai paaiškina, kad sąskaita už laiškų siuntimą išrašoma bei apmokama už vieną mėnesį, todėl konkretaus laiško siuntimo išlaidos apskaičiuojamos pagal išrašytas bei apmokėtas sąskaitas faktūras už tą mėnesį, kada buvo siųstas laiškas

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti elektroniniu paštu ir viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovės S.K.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė 2020 m. gegužės 6 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, priteisto išlaikymo pateikimo (ginčo nėra).

Tarnyba Sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, atsakovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta advokatė R. Š.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 14 d.) numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Iš atsakovės Tarnybai pateikto 2020 m. gegužės 6 d. prašymo suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą matyti, kad atsakovė sutiko, jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 550 ar 25 procentus, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus) apmokėti.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atsakovei suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė sutiko apmokėti 50 procentų jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintomis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, kurių 7 punkte (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 2 d.) nurodyta, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, ir už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengimą, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių. Taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui. Užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo 16 Eur (Nutarimo 2.1 papunktis).

Nagrinėjamo ginčo atveju iš pareiškėjos pateiktų ginčo išlaidas pagrindžiančių duomenų matyti, kad prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota vadovaujantis Taisyklėmis. Pareiškėjos pateikti ginčo išlaidas pagrindžiantys duomenys patvirtina, kad Tarnyba, gavusi duomenis iš advokatės R. Š. padėjėjos L. B., ir vadovaudamasi Taisyklėmis, apskaičiavo, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą sudaro 153,60 Eur (12 val. x 16,00 Eur) x 80 proc. Iš bylos duomenų matyti, jog apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 76,80 Eur.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pareiga laikantis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė apie pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas buvo informuota Tarnybos 2024 m. liepos 4 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-127, kuris siųstas atsakovės elektroniniu paštu, ir vėliau 2025 m. sausio 9 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-48, 2025 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-510, kurie siųsti atsakovės elektroniniu paštu ir paštu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pranešimų negavo, ar juos ginčijo. Teismui nekyla abejonių, kad įsiskolinimas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovei suteiktas teisines paslaugas, nurodytas Tarnybos Sprendime ir pranešimuose apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą. Apie įsiskolinimą atsakovė buvo informuota nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti elektroniniu paštu, ji patvirtino šių dokumentų gavimą, tačiau atsiliepimo į pareiškėjos skundą neteikė, prieštaravimų dėl prašomos priteisti sumos nereiškė.

Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 3,15 Eur (laiškas pasirašytinai II zona iki 50 g. (2,60 Eur) + PVM 21 proc. (0,55 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0123472.

Iš nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas atsakovei sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios, nagrinėjamu atveju, sudaro 76,80 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 3,15 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 79,95 Eur yra teisėtas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei nebuvo suteiktos Tarnybos Sprendime nurodytos teisinės paslaugos, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi pareigą sumokėti už jai suteiktas teisines paslaugas nustatytu laiku ar, kad atsakovė būtų visiškai atleista nuo pareigos sumokėti įsiskolinimą. Teismas pastebi ir tai, kad nors pareiškime pareiškėja nurodo ir bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 153,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kas sudaro 76,80 Eur, tačiau prašymo prašomojoje dalyje pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 78,60 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,15 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 81,75 Eur. Šiuo atveju iš prašymo turinio ir pridėtų su prašymų dokumentų neaišku, kodėl prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra 78,60 Eur, todėl iš atsakovės pareiškėjai priteisima tik prašyme pagrįsta 76,80 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma. Taigi, pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 76,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei pagrįstų 3,15 Eur pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu neteismine tvarka, iš viso 79,95 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. K.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)) Lietuvos valstybės naudai 76,80 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 80 euro centų) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,15 Eur (tris eurus ir 15 euro centų) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 79,95 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir 95 euro centus).

Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų administraciniam teismui.

Teisėja Indrė Žvaigždinienė