Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-223-1113/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
II-223-1113/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00627-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Pažeidėjas
R. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-223-1113/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00627-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, Jolantai Stanelienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. V.,

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotam atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ūkininko, taip pat dirbančio pas ūkininkę O. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-4189-2019 (ROIK: 19103629374) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja E. N. 2019 m. liepos 18 d. 8.50 val. R. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad R. V. 2019 m. liepos 18 d. 8.35 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARKJ-0116 patikros sertifikato Nr. 0967300, nustatytas 0,58 promilės (±0,02 promilės) neblaivumas (b. l. 7).

2019 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. nutarimu Nr. ANR_N-4189-2019 (ROIK: 19103629374) (toliau – Nutarimas) R. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių dėl to, kad R. V. 2019 m. liepos 18 d. 8.35 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,56 promilės (įvertinus paklaidą) neblaivumas (b. l. 5 - 6 ).

Šalies argumentai

2019 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (per nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusią instituciją) gautas R. V. skundas dėl Nutarimo panaikinimo (toliau – Skundas). Skunde pareiškėjas nurodė, kad savo kaltę padarius administracinį nusižengimą pripažino teigdamas, kad išgėrė prieš pat sėsdamas vairuoti, gavęs pranešimą vykti į skubų iškvietimą paimti prekių, pareigūnams jį sustabdžius iš karto pripažino, kad yra ką tik išgėręs ir tai yra užfiksuota administracinio nusižengimo protokole, tačiau faktinės aplinkybės įvertintos netinkamai, todėl nutarimas panaikintinas, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina. Teigia, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo atsižvelgta į tai, ar pažeidimas fiksuotas teisėtomis priemonėmis ir prisilaikant įstatymų. Tikrinant jo blaivumą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklių) 4 punkte numatytas reikalavimas atlikti pakartotinį patikrinimą ne anksčiau kaip po 15 min., kadangi šiuo atveju pakartotinis patikrinimas atliktas po 2 min. Todėl neblaivumo faktas nustatytas neteisėtu būdu ir jis nepripažintinas pažeidimą patvirtinančiu įrodymu. Esant abejonių dėl patikros tinkamo atlikimo administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta. Be to, mano, kad paskiriant nuobaudą nebuvo įvertintos visos jį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, todėl paskirtoji nuobauda yra per griežta ir ji pakeistina, ją sušvelninant, t. y. paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nei 12 mėnesių. Pažymi, jog nagrinėjant bylą turėjo būti atsižvelgta į šeimines ir darbinės veiklos aplinkybes: šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, vienas iš jų dar darželinukas, jis dirba ne toje pačioje gyvenamojoje vietoje, o pakankamai dideliu atstumu, t. y. (duomenys neskelbtini), turi darbinius įsipareigojimus ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), jo veiklai vykdyti būtina transporto priemonė. Taip pat turėjo būti atsižvelgta į tai, kad leistina vairuoti promilių riba – t. y. 0,4 prom. - buvo viršyta nežymiai, tik 0,16 promilės, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nebuvo pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu prašo palikti Nutarimą nepakeistą ir Skundo netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą Nutarimą, buvo nustatytos visos objektyvios bei subjektyvios bylos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir atsižvelgta į byloje esančių duomenų visumą, padarytas teisėtas, teisingas ir pagrįstas teisinis R. V. veikos įvertinimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (b. l. 20 – 21).

Teisminio nagrinėjimo metu R. V. paaiškino, kad 2019 m. liepos 18 d. ryte jis nuosavu automobiliu užsuko į savo buvusią darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusią adresu (duomenys neskelbtini). Ten iš kelionės grįžęs buvęs kolega jam davė paragauti alkoholinio gėrimo - tekilos, jo išgertas kiekis sudarė iki 50 gramų. Tada jam paskambino kurjeris - pranešė, kad reikia paimti detalę ir jis, praėjus tik kelioms minutėms nuo alkoholio vartojimo, išvažiavo. Važiavo vienas, (duomenys neskelbtini), prie mėsos kombinato, jį sustabdė policijos pareigūnai. Iš pradžių jis buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio matuokliu, po to kontaktiniu alkotesteriu. Abu patikrinimai vyko jam sėdint savo automobilyje. Prieš pučiant, jis policijos pareigūnei, tikrinusiai jo blaivumą, sakė, kad neseniai yra vartojęs alkoholio. Perklaustas nurodė, kad tiksliai neprisimena, ką jis dėl alkoholio vartojimo sakė policijos pareigūnei. Pareigūnai tiksliai neklausė jo prieš kiek laiko jis buvo išgėręs alkoholio. Nuo alkoholio pavartojimo iki sustabdymo buvo praėję ne daugiau kaip 6 minutės. Policijos pareigūnai jo neinformavo, kad pagal alkotesterio naudojimo instrukciją reikia palaukti 15 minučių nuo paskutinio alkoholio vartojimo. Antrą kartą pūsti jam nebuvo leista. Jis laukė, kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, po to dar 20 min. kol atvyko buvęs kolega patraukti jo automobilio. Po to buvęs kolega jį nuvežė į Priklausomybės centrą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jis norėjo nusistatyti alkoholio kiekį kraujyje, tačiau vietoje nebuvo gydytojo, reikėjo ilgai laukti, dar prieš tai reikėjo nueiti į centrinius rūmus susimokėti už tyrimą, o nuo jo sustabdymo laiko jau buvo praėjusi beveik valanda, likusios 3 min., todėl nutarė nebelaukti. Iš vakaro alkoholinių gėrimų jis nebuvo vartojęs. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvykti į darbą, taip pat ūkininkaujant, vežant mažamečius vaikus į ugdymo įstaigas. Teismo posėdžio metu apklausus liudytojus, R. V. iš dalies pakeitė savo parodymus – nurodė, kad sustabdytas policijos pareigūnei E. N., bijodamas prisipažinti, jog ką tik vartojo alkoholinio gėrimo, nurodė, jog alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro. Aplinkybę, kad jis alkoholį vartojo tą pačią dieną prieš sėsdamas vairuoti, policijos pareigūnams jis nurodė, kai jam alkotesteriu buvo nustatyta alkoholio kiekio koncentracija iškvėptame ore. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai jo tinkamai nepaklausė ar jis per paskutines 15 minučių buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, nesupažindino su alkotesterio naudojimo ypatybėmis. Be to, patikėjo policijos pareigūnu, teigusiu, jog jam nebus paimtos teisės, o greičiausiai skirta piniginė bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja E. N. teisme parodė, kad žino, į kokią bylą yra kviečiama liudyti. Paaiškino, jog liepos 18 d. ryte buvo atliekamas reidas (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 8.30 val. buvo sustabdytas sidabrinės spalvos automobilis „Kia Ceed“, ji vairuotojui nurodė sustabdymo priežastį - atliekama kontrolė dėl alkoholio vartojimo, prisistatė, paėmė oro mėginį, aparatas parodė rezultatą „X“, kas reiškia, jog vairuotojas yra galimai neblaivus. Tuomet ji paklausė vairuotojo, ar jis vartojo alkoholio. Vairuotojas pasakė, kad vakare išgėrė butelį alaus. Tada vairuotojas užgesino automobilio variklį, ji atsinešė alkotesterį, vairuotojas įpūtė - alkotesteris parodė 0,58 promiles. Ji vairuotojo paklausė, ar tikrai jis vakar vakare gėrė tik vieną butelį alaus, vairuotojas atsakė - „gal du, koks dabar skirtumas“. Tada vairuotojui buvo pasakyta laukti automobilyje. Surašius Protokolą, jis buvo pakviestas į tarnybinį automobilį dokumentų pasirašymui. Tarnybiniame automobilyje vairuotojas pakeitė savo paaiškinimą - nurodė, kad gėrė ryte, tačiau tikslaus laiko nenurodė, ką tiksliai gėrė nepasakė. Šis vairuotojo paaiškinimas buvo įrašytas į Protokolą. Vairuotojas išsakė ketinimą važiuoti duoti kraujo tyrimui. Nuvairuoti transporto priemonę atvyko vairuotojo pažįstamas. Kiek laiko truko dokumentų pildymas tiksliai nurodyti negali, surašius protokolą vairuotojui, buvo surašytas automobilio perdavimo kitam asmeniui lapas ir asmuo buvo paleistas.

Liudytojas I. V. teisme parodė, kad įvykį prisimena, tikslios datos nurodyti negali, gali būti liepos 18 d., J. B. gatvėje reido metu buvo stabdomi automobiliai. Sustabdžius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, prie automobilio priėjusi jo kolegė E. N. bekontakčiu matuokliu paėmė vairuotojo oro mėginį, juo užfiksavus asmens neblaivumą, vairuotojui buvo pasiūlyta papūsti į alkotesterį, tai buvo padaryta, berods, vairuotoją nusivedus į tarnybinį automobilį. Įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena – negali nurodyti, ko sustabdytas vairuotojas konkrečiai buvo paklaustas ar ką vairuotojas nurodė dėl alkoholio vartojimo laiko ir kiekio. Šias aplinkybes žinoti gali įvykio vietoje buvęs kitas kolega – E. J..

Liudytojas E. J. teisme parodė, kad tikslios datos nurodyti negali, tačiau žino dėl kokio įvykio yra iškviestas į teismą liudyti. Paaiškino, kad š. m. vasarą, ryto laiku, buvo stabdomi automobiliai pagal prevencinę priemonę dėl neblaivių vairuotojų. Kolegė E. N. pasikvietė jį ir pasakė, kad, jai sustabdžius automobilį ir patikrinus vairuotoją, mėginys parodė teigiamą rezultatą. Iš pradžių vairuotojas teigė, kad iš vakaro gėrė vieną butelį alaus. Paskui pasakė – „gal du“. Kolegei surašius protokolą, vairuotojas prisipažino, kad ryte išgėrė nedidelį kiekį stipraus gėrimo, kokio gėrimo – vairuotojas atsisakė nurodyti. Iki asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu vairuotojas nesakė, kad tą pačią dieną būtų vartojęs alkoholinių gėrimų. Vairuotojas žadėjo vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumo. Negali tiksliai pasakyti, kur asmeniui buvo tikrinamas neblaivumas alkotesteriu – asmens automobilyje ar tarnybiniame, tačiau asmens paaiškinimus tiksliai prisimena. Pamena, jog pareiškėjas jo klausė, ar jam bus atimta teisė vairuoti, tačiau jis, nurodęs straipsnio nuostatas dėl baudos dydžio, jam tiksliai neatsakė.

Iš Patikros sertifikato Nr. 0967300 matyti, kad alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0116 buvo patikrintas 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono laboratorijos Fizikinių ir cheminių matavimų skyriaus specialistų, tinkamas naudoti iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 34).

Alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio „Dräger Alcotest 7510“ instrukcijoje nurodoma palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo (b. l. 35 – 50).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. N. 2019 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal planą dėl latentinių nusikaltimų – girtų vairuotojų, tikrinimo metu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus (alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARKJ-0116, patikros sertifikato Nr. 0967300) nustatytas 0,58 promilės girtumas) R. V.. Asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirtas nagrinėjimas 2019 m. rugpjūčio 1 d. 10.00 val. Kelių policijos tarnyboje (duomenys neskelbtini), 418 kab. R. V. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Automobilis perduotas blaiviam R. V. kolegai A. V., kuris turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 6).

Iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus rašto ir fotonuotraukos matyti, jog 2019 m. liepos 18 d. 8.32 val., tikrinant alkoholio koncentraciją R. V. iškvėptame ore – buvo paimtas oro mėginys prietaisu „Dräger“ (#00951), gautas rezultatas „X“, o vėliau – 8.34 val. buvo nustatytas tikslus alkoholio kiekis R. V. iškvėptame ore (bylos Nr. 19103629374 l. 16, 18).

Iš kompaktinėje plokštelėje esančio vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio (fiksavimo laikas 2019 m. liepos 18 d. nuo 8.20.00 val. iki 8.47.14 val.) matyti, jog 8.38 val. prie tarnybinio automobilio prieina R. V. ir policijos pareigūnas; pokalbio metu R. V. klausia policijos pareigūnų ar jam per valandą reikia nuvykti priduoti kraujo, policijos pareigūnai patvirtina; aiškinamasi galimo nusižengimo padarymo vieta; R. V. leidžiama eiti į savo automobilį, laukti kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas; 8.47.00 val. policijos pareigūnas eina pasakyti R. V., kad šis pasirūpintų, jog kas nors iš jo pažįstamų nuvairuotų jo automobilį; rašomas administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo įrašas nutrūksta 8.47.14 val. (bylos Nr. 19103629374 l. 20).

Skundas tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, N444-216/2011, N444-619/2011).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Teismas atkreipia dėmesį, kad minimame straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios. Sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį turi būti nustatytas aiškus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis automobilio vairavimo metu. Tokiu atveju vienu pagrindinių įrodymų teismų praktikoje yra pripažįstami tikrinimo alkotesteriu rezultatai.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu R. V. nurodė neginčijantis, kad transporto priemonę vairavo išgėręs alkoholinio gėrimo – tekilos, tačiau teigė, jog jam netinkamai buvo nustatytas neblaivumo laipsnis: pirma, nuo alkoholio pavartojimo iki jo tikrinimo alkotesteriu nebuvo praėję 15 minučių, kaip to reikalaujama pagal alkotesterio „Dräger Alcotest 7510“ naudojimo instrukciją; antra, tarp oro mėginio paėmimo atstuminiu alkotesteriu ir alkoholio kiekio jo iškvėptame ore nustatymo alkotesteriu „Dräger Alcotest 7510“ buvo praėjusios tik dvi minutės, kuo, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 4 punkte numatytas reikalavimas atlikti pakartotinį patikrinimą ne anksčiau kaip po 15 min.; trečia, jam, nesutinkant su alkotesteriu nustatytais parodymais, nebuvo leista pakartotinai pučiant nusistatyti alkoholio kiekį jo iškvėptame ore alkotesteriu „Dräger Alcotest 7510“.

Teismas, įvertinęs alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio „Dräger Alcotest 7510“ instrukcijos nuostatas, sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. Skundo argumentais, jog neblaivumo patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu gali būti atliekamas praėjus ne mažiau kaip 15 minučių po alkoholio vartojimo, priešingu atveju kyla rizika, kad burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti matavimo rezultatus. Sutiktina, jog prieš atlikdamas neblaivumo patikrinimo procedūrą, pareigūnas privalo įsitikinti, ar asmuo bent 15 minučių prieš neblaivumo patikrinimo procedūrą nevartojo alkoholio. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų E. N. ir E. J. nuoseklius, iš esmės sutampančius parodymus, jog R. V. iki alkoholio kiekio jo iškvėptame ore nustatymo alkotesteriu „Dräger Alcotest 7510“ policijos pareigūnams teigė alkoholinius gėrimus - alų vartojęs iš vakaro, ir tik nustačius jam neblaivumą savo paaiškinimus pakeitė, konstatuoja, jog vairuotojui R. V. nurodžius, kad alkoholį vartojo tik iš vakaro, nėra pagrindo teigti, kad jo blaivumą tikrinusi pareigūnė E. N. turėjo pareigą atskirai jo dar papildomai klausti ir/ar įsitikinti, ar jis 15 minučių laikotarpyje iki tikrinimo nevartojo alkoholinių gėrimų.

Žemesnės instancijos teismas

Minėtų Taisyklių 4 punkte (redakcija įsigaliojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d.) reglamentuojama, jog policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta bei neginčyta, jog 2019 m. liepos 18 d. 8.32 val. bekontakčiu „Dräger“ matuokliu buvo paimtas R. V. oro mėginys, o 8.34 val. alkotesteriu „Dräger Alcotest 7510“ nustatytas alkoholio kiekis jo iškvėptame ore. Teismas, įvertinęs aptartas Taisyklių 4 punkto nuostatas, pažymi, jog aptartame punkte nurodomi konkretūs atvejai, kada policijos pareigūnai transporto priemonių vairuotojams turi atlikti pakartotinį tikrinimą, t. y.: 1) kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore (pirmuoju tikrinimu nustatyta) etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių; 2) kai vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, (pirmuoju tikrinimu nustatomas) 0,41 ir daugiau promilių. Iš ko seka, kad nagrinėjamos bylos situacija neatitinka nei vieno aptariamo punkto atvejo, todėl policijos pareigūnai neturėjo pareigos R. V. atlikti pakartotinį patikrinimą alkotesteriu. Nagrinėjamoje situacijoje R. V. bekontakčiu alkotesteriu paimtas oro mėginys, priešingai nei teigia pareiškėjas, negali būti laikomas pirminiu tikrinimu minėtų Taisyklių prasme, kadangi šiuo tikrinimu nebuvo nustatyta tiksli asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, todėl ir R. V. patikrinimas alkotesteriu „Dräger Alcotest 7510“ nelaikytinas pakartotiniu. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl alkotesterio rodmenų, todėl net ir esant R. V. prašymui, policijos pareigūnai šioje situacijoje neprivalėjo R. V. pakartotinai patikrinti alkotesteriu. Konstatuotina, jog asmens neblaivumas nagrinėjamu atveju buvo patikrintas laikantis šiai procedūrai keliamų reikalavimų; nors pareiškėjui ir nebuvo sudaryta galimybė pakartotinai pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau nenustačius atliktos pirmojo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo spręsti, kad neblaivumo matavimo rezultatai buvo iškraipyti. Pažymėtina, jog asmeniui, nesutinkant su alkotesterio parodymais buvo sudaryta galimybė vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad: 1) vairuotojui Protokolas buvo surašytas 8.50 val., t. y. praėjus maždaug 20 minučių nuo jo sustabdymo; 2) surašius vairuotojui Protokolą, kaip jis pats nurodė, jis apie 20 minučių laukė savo buvusio kolegos, kuris galėtų pasirūpinti jo automobiliu, nuo kurio vairavimo jis buvo nušalintas; 3) o vairuotojui artimo asmens atvykimo laiko policijos pareigūnai niekaip negalėjo įtakoti; 4) atsižvelgęs į tai, kokiu atstumu nuo vairuotojo sustabdymo vietos yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje atliekamos medicininės apžiūros dėl neblaivumo/apsvaigimo nustatymo - t. y. ~4 km, konstatuoja, jog R. V., nesutikdamas su tikrinimo alkotesteriu rezultatais, turėjo galimybę ne vėliau kaip per valandą pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, tačiau to nepadarė. Ir ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu panaikinti Nutarimą ir, kaip prašo pareiškėjas, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Taigi šiuo atveju, įvertinus paklaidą, nors ir gana nežymiai, tačiau R. V. neblaivumas (0,56 promilės) viršijo įstatymo nustatytą leistiną 0,40 promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Todėl išnagrinėjus R. V. pateikto skundo argumentus, jo duotus paaiškinimus teismui, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti nusižengimo tyrimą, faktines aplinkybes, reikšmingas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui kvalifikuoti ir R. V. kaltei pagrįsti, nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai.

Skunde keliamas ir paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nei 12 mėnesių.

ANK 422 straipsnio 6 dalis nurodo, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali <...> paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 6 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Šiuo atveju paminėtina, kad tiek tyrimo metu, tiek teisme R. V. iš esmės kaltę pripažino, neneigė prieš transporto priemonės vairavimą pavartojęs alkoholio, teigė pasielgęs neapgalvotai, deklaravo, jog dėl savo poelgio gailisi. Šias aplinkybes R. V. buvo nurodęs ir surašant Protokolą. Teismo vertinimu šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareigūnas, priimdamas nutarimą R. V. atžvilgiu, pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismo nuomone, įvertinus R. V. skundo argumentų ir administracinės bylos aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos R. V. negali būti taikomos remiantis vien ta aplinkybe, kad jis padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nusižengimo metu, pritaikius paklaidą, jam nustatytas 0,56 promilių neblaivumas, kadangi priešingu atveju, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, asmenims, nubaustiems už automobilio vairavimą neblaiviame stovyje, niekada negalėtų būti taikomos, taip pažeidžiant jų teises – šį nusižengimą išskiriant iš visų kitų, kadangi tokio apribojimo ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra.

Teismas mano, kad ieškant balanso tarp administracinės nuobaudos paskirties ir jos pilno įvykdymo bei galimybės sušvelninti administracinio poveikio priemonę, būtina įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, jog: nuo 2013 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” (b. l. 13 – 14), nuo 2016 m. O. V. ūkyje (b. l. 11 – 12), yra ūkininkas (b. l. 17), šeimoje augina tris mažamečius vaikus (b. l. 8 – 10, bylos Nr. 19103629374 l. 13), charakterizuojamas teigiamai (bylos Nr. 19103629374 l. 15), pirmą kartą per savo vairavimo stažą padarė KET pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (bylos Nr. 19103629374 l. 21 – 23), sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Todėl, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, pastarojo kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, atsižvelgęs į tai, kad R. V. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, pareiškėjo darbo funkcijos tiesiogiai susijusios su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimu (b. l. 16) bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo vietos yra nutolusios nuo jo gyvenamosios vietos, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai R. V. gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas - sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą iki 10 (dešimties) mėnesių. Teismas tikisi, kad tolimesniu savo požiūriu, elgesiu ir darbine veikla R. V. įrodys, kad nusižengimas KET, už kurį jis nubaustas, buvo atsitiktinis. Konstatuotina, kad net ir atėmus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai pastarajam turės neabejotiną prevencinį poveikį. Pagrindų pažeidėjui iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) teismas nenustatė, kadangi administracinis nusižengimas padarytas, jo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas, ir visiškai neskyrus administracinio poveikio priemonės, teismo nuomone, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Remiantis ankščiau išdėstytų aplinkybių visuma, R. V. Skundas tenkintinas iš dalies - Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-4189-2019 (ROIK: 19103629374) keistinas, sušvelninant R. V. šiuo nutarimu skirtą administracinio poveikio priemonę, skiriant specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių , kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 639 - 646 straipsniais,

nutaria:

tenkinti R. V. skundą iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-4189-2019 (ROIK: 19103629374) - sušvelninti R. V. šiuo nutarimu skirtą administracinio poveikio priemonę, skiriant specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Renata Maziliauskienė