- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-460/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Advokatai
- Jelena Koltakova
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria įtariamajam D. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. lapkričio 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. įtariamas tuo, kad 2012 m. gegužės 6 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 19 val., sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu D. S. , gim. (duomenys neskelbtini) (14 metų amžiaus), t.y. rankomis lietė bei dirgino D. S. lytinius organus, bučiavo lūpas, lietė ir glamonėjo kūną, tokiu būdu pažeisdamas nepilnamečio D. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
Šiais veiksmais D. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje.
D. J. taip pat įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2012 m. gegužės 7 d. 23.30 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas – metamfetaminą ir MDPV (3,4-metilendioksipirovaleroną), atgabeno šias medžiagas į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur savo kambaryje neteisėtai laikė, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kol 2012 m. gegužės 7 d. jo namuose atlikdami kratą šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities VPK NTV Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.
Šiais veiksmais D. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
D. J. taip pat įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2012 m. gegužės 7 d. 23.30 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 139 pornografinio pobūdžio kompiuterines vaizdo (video) duomenų bylas, kuriose vaizduojami vaikai, ir šias kompiuterines vaizdo (video) duomenų bylas laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini): nešiojamame kompiuteryje „Presario CQ60“, Ser. Nr. (duomenys nekskelbtini), laikė 72 pornografinio pobūdžio kompiuterines vaizdo (video) duomenų bylas, kuriuose vaizduojami vaikai, mobilioje laikmenoje, Ser. Nr. (duomenys neskelbtini) rožinės spalvos korpusu, laikė 9 pornografinio pobūdžio kompiuterines vaizdo (video) duomenų bylas, kuriose vaizduojami vaikai, mobilioje laikmenoje, Ser. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos korpusu, laikė 58 pornografinio pobūdžio kompiuterines vaizdo (video) duomenų bylas, kuriose vaizduojami vaikai. Tokiu būdu D. J. įgijo ir laikė 139 kompiuterines vaizdo (video) duomenų bylas su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys, pateikiami kaip vaikai.
Šiais veiksmais D. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis D. J. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2012 m. gegužės 7 d., 2012 m. gegužės 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. lapkričio 7 d.
Skundžiamoje 2012 m. lapkričio 2 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, suėmimo terminą D. J. apygardos teismas pratęsė dar dviems mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamasis D. J. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį.
D. J. teigia, kad apygardos teismas, tenkindamas prokuroro prašymą ir pratęsdamas suėmimo terminą, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių. Įtariamasis nesutinka su apygardos teismo išvada, jog byloje surinkti duomenys, tame tarpe iš dalies jo paties parodymai ir nukentėjusiojo atstovės V. S. parodymai patvirtina, kad jis galimai padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad duodamas parodymus, jis pripažino aplinkybes, kad pažinojo nukentėjusįjį D. S. , bendravo su juo, kaip ir su visais jam pažįstamais žmonėmis, tarp jų susiklostė draugiški santykiai. Taip pat jis pripažino, kad D. S. savo iniciatyva 2012-05-06 buvo atvažiavęs pas jį į sodą, kur jie bendravo jo motinos Da. J. akivaizdoje. D. S. taip pat neabejotinai patvirtino, kad jis buvo atvažiavęs 2012-05-06 pas jį į sodą, todėl ikiteisminio tyrimo metu atpažino sodo namelį. Tačiau, įtariamojo nuomone, šios aplinkybės negali būti priskiriamos prie įrodymų, sudarančių pagrindą inkriminuoti jam BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir šiuo pagrindu daryti prielaidą, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti poveikį nepilnamečiui D. S. . Nukentėjusiojo atstovės V. S. parodymai negali būti vertinami kaip tiesioginiai įrodymai, nes jis su ja nėra pažįstamas, jos nėra matęs, ji nebuvo su nukentėjusiuoju D. S. 2012-05-06 atvažiavusi pas jį į sodą.
Įtariamasis nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su byloje atliktų ekspertizių išvadomis, tačiau yra įsitikinęs, kad jos nepatvirtina jam pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį pareikšto įtarimo. Ekspertizės buvo atliktos siekiant nustatyti svarbias tyrimui aplinkybes, tačiau jos negali būti priskiriamos prie suėmimo pagrindų, kadangi jis neturi galimybės įtakoti ekspertų išvadas. Taip pat jis neturi tikslo daryti įtaką nukentėjusiajam, kuriam dar nėra atlikta teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, nes tai prieštarauja jo siekiui, kad byloje būtų nustatyta tiesa bei apsiginti nuo nepagrįsto įtarimo. Užsitęsęs ikiteisminis tyrimas dėl paskirtų ekspertizių atlikimo, D. J. manymu, nėra teisėtas pagrindas riboti jo laisvę ilgiau kaip šešis mėnesius.
D. J. teigia, jog apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, tinkamai neįvertino jo asmenybę apibūdinančių duomenų: anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 1998-03-19 dirbo valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) ėjo skyriaus vadovo pareigas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai ir nepriekaištingai. Be to, jis pagal iškvietimą atvyko į policiją, davė parodymus, nurodė savo asmeninio kompiuterio slaptažodžius ir jokios informacijos neslėpė. Mano, jog šie faktiniai duomenys paneigia teismo išvadą, kad jis turi tikslą ir gali įtakoti nukentėjusįjį D. S. .
Įtariamojo nuomone, apygardos teismas taip pat neįvertino tų aplinkybių, kad nukentėjusysis D. S. gyvena su motina ir yra jos priežiūroje, kaip nepilnametis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu iš D. S. buvo paimtas kompiuteris, todėl susisiekti su juo nėra realių galimybių. D. J. yra įsitikinęs, kad šiuo metu yra pakeistas ir D. S. telefono numeris.
Šalies argumentai
D. J. nurodo, kad šiuo metu jis tardymo izoliatoriuje laikomas vienoje kameroje su asmeniu, anksčiau ne kartą teistu už sunkius nusikaltimus, o tai neigiamai įtakoja jo psichiką. Mano, kad tai daroma siekiant jį paveikti duoti prieš save neteisingus parodymus, tuo pačiu tikslu jam tęsiamas suėmimo terminas.
Teismo posėdžio metu įtariamojo D. J. gynėja prašė jos ginamojo skundą tenkinti, prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo D. J. skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam D. J. , BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini nepilnamečio nukentėjusiojo D. S. , jo atstovės pagal įstatymą V. S. parodymai, iš dalies paties įtariamojo D. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratos, objektų apžiūros protokolai, specialisto išvados, ekspertizės aktas, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo klausimai nesprendžiami ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šioje proceso stadijoje teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo, tai gali padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Todėl teismas nepasisako dėl įtariamojo D. J. skundo argumentų, susijusių su atskirų byloje esančių duomenų vertinimu.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant netrukdomą ikiteisminį tyrimą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už nusikaltimus, kurių padarymu įtariamas D. J. , baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad suėmimo terminą įtariamajam D. J. apygardos teismas pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis trukdys procesui. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šis suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas teisingai, ką nepagrįstai skunde ginčija įtariamasis D. J. .
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte suėmimo pagrindu numatytas trukdymas procesui. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagrįstu manymu, jog įtariamasis trukdys procesui, laikytini duomenys, kuriais remiantis yra pagrindas manyti, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nepilnametis asmuo. Pastarasis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tačiau jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nukentėjusiojo psichologinės būklės neįvyko. Šiuo metu byloje atliekama nukentėjusiojo D. S. psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kurios rezultatai lems sprendimus dėl papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, t.y. nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, akistatų atlikimo. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat D. J. poziciją dėl jam reiškiamų įtarimų, apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti nepilnametį nukentėjusįjį, taigi, pagrįstai konstatavo BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą. Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad nepilnametis nukentėjusysis yra prižiūrimas motinos, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas pastarojo kompiuteris, D. J. išsakyta prielaida, kad šiuo metu yra pasikeitęs D. S. mobiliojo ryšio telefono numeris, taip pat byloje esantys įtariamąjį charakterizuojantys duomenys šio apygardos teismo nustatyto suėmimo pagrindo nepaneigia. Apygardos teismas, konstatuodamas suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tokių aplinkybių, kad įtariamasis gali bandyti paveikti ekspertus, nekonstatavo, todėl D. J. skundo argumentas, kad jis neturi galimybės įtakoti ekspertų, plačiau neanalizuojamas.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinto tikslo – užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, jog ir EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas D. J. , pobūdį, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti jo galimai padarytas nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga, tyrimas atliekamas trijų asmenų atžvilgiu, tiriamos septynios nusikalstamos veikos, įskaitant nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, galimai padarytus nepilnamečio asmens atžvilgiu. Patikrinus baudžiamąją bylą nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai, byloje buvo apklausta eilė asmenų, paskirta daug sudėtingų ir laiko reikalaujančių specialių tyrimų, šiuo metu dar neatlikta nukentėjusiojo D. S. teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, be kurios nėra galimybės spręsti klausimo dėl pakartotinės nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir tuo pačiu užbaigti ikiteisminį tyrimą. Esant šioms aplinkybėms, D. J. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai.
Taigi, suėmimo terminas įtariamajam pratęstas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, siekiant BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų, todėl atmestinas kaip nepagrįstas D. J. skundo argumentas, jog suėmimo terminas jam tęsiamas, siekiant išgauti jo prisipažinimą. Atkreiptinas įtariamojo dėmesys, jog skundą dėl suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas tikrina žemesniojo teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Tuo tarpu įtariamojo laikymo suėmime sąlygos yra ne skundą nagrinėjančio teismo, bet suėmimą vykdančios įstaigos administracijos prerogatyva, todėl įtariamasis, manydamas, jog suėmimo vykdymo įstaigoje yra pažeidžiamos jo teisės, turi teisę kreiptis į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją.
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti skundžiamą nutartį dėl įtariamojo D. J. skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo D. J. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.