- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- A18.-428-853/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00153-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Gintaras Gricius
- Kategorijos
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamajai S. S., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui, institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Donatui Vilimui,
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), netekėjusios, turinčios profesinį išsilavinimą, dirbančios (duomenys neskelbtini) pareigose, baustos administracine tvarka, neteistos, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. 2020 m. balandžio 30 d. nuo 23.05 val. iki 23.40 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nustatytas 1,46 promilių girtumas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnių K. P. ir R. Š. reikalavimų, t. y. prisistatyti, leisti uždėti antrankius dėl saugumo, vykti į policijos komisariatą. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. S. visiškai pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, jog grįžo į namus iš draugų, buvo neblaivi. Sukonfliktavo su savo sugyventiniu, garsiai rėkavo, todėl kaimynai iškvietė policiją. Atvykus policijai ji buvo už buto durų laiptinėje. Bute policija jai nustatė neblaivumą. Pareigūnė liepė paduoti asmens dokumentus, tačiau ji atsisakė pateikti savo asmens dokumentus. Pareigūnė ją išprovokavo ir ji aršiai sureagavo. Taip pat ji atsisakė važiuoti į policiją bei atsisakė leisti uždėti jai antrankius. Ji įsikibo į stalą, todėl prieš ją buvo panaudotas elektrošokas, tačiau jis jai nesuveikė. Tada policija prieš ją panaudojo jėgą ir išsivedė ją iš jos namų.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. V. parodė, jog tą dieną S. S. grįžo namo neblaivi ir jie sukonfliktavo, susibarė. S. S. išbėgo į laiptinę ir tada atvažiavo policija. Policija aiškinosi įvykio aplinkybes, nustatinėjo asmenų duomenis ir prašė, kad S. S. paduotų savo asmens dokumentą, tačiau S. S. asmens dokumento nepateikė, nes jo neturėjo su savimi. Tada S. S. sukonfliktavo su pareigūnais. Tada pareigūnai jį ir jo dukrą išvedė į kitą kambarį. Pareigūnai provokavo S. S., nes ji buvo išgėrusi. S. S. sukonfliktavo dėl paso padavimo, todėl sugyventinės duomenis policijai pateikė jis bei pateikė duomenis apie save ir vaiką.
Teismo posėdžio metu K. P. parodė, kad dirba policijoje. Buvo gautas iškvietimas dėl konflikto. Laiptinėje pareigūnus pasitiko S. S., kuri buvo su vaiku. Pasiteiravus S. S. patvirtino, jog buvo konfliktas. Užėjus į butą, S. S. nuėjo į kambarį su vaiku, o ji pradėjo bendrauti su S. S. sugyventiniu, kuris paaiškino, jog S. S. grįžo neblaivi ir pradėjo kelti konfliktą. Jam nustatė girtumą, jis buvo blaivus. Tada nuėjo į kambarį pabendrauti su S. S. bei paprašė jos pateikti savo asmens duomenis, tačiau S. S. atsisakė pateikti savo duomenis. Buvo prašyta keletą kartų, dar S. S. pradėjo šaukti ir nenorėjo bendrauti. Tada ji grįžo į virtuvę pas S. S. sugyventinį ir jiems bendraujant atėjusi S. S. pradėjo „lįsti“ į pareigūnės intymią zoną, o paprašyta atsitraukti nevykdė nurodymų. Taip pat S. S. ne kartą buvo prašoma nusistatyti girtumą, tai po kelių reikalavimų, girtumas S. S. buvo nustatytas. Jau ketino eiti lauk, nes S. S. nebendravo, tačiau vis ėjo artyn pareigūnės į jos intymią zoną, o paprašyta pasitraukti net kelis kartus, nesitraukė, todėl pareigūnė R. Š. pasakė, jog už teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą S. S. bus pristatoma į policijos komisariatą. Tada S. S. nesileido sulaikoma, stangrino rankas ir neleido uždėti antrankių. Įsikibusi laikėsi į stalo koją. Ji panaudojo spec. priemonę „Taser“, tačiau priemonė neveikė. Tada atėjo S. S. mama vis reikalavo nevežti S. S. į komisariatą, todėl išsikvietė pastiprinimą ir S. S. buvo pristatyta į policijos komisariatą protokolo surašymui. S. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir jos veiksmai buvo provokuojantys. Mano, jog pasielgė teisėtai ir pagal situaciją. S. S. pristatymas į policijos komisariatą buvo adekvati priemonė, po daugelio S. S. teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo.
Teismo posėdžio metu S. S. atstovas advokatas Gintaras Gricius nurodė, jog konkrečioje situacijoje pareigūnės galėjo pasielgti kitaip ir nepristatyti S. S. į policijos komisariatą bei protokolą surašyti kitą dieną ir konfliktas būtų buvęs pasibaigęs, tačiau šiuo atveju buvo priešingai. Prašė teismo objektyviai įvertinti situaciją ir bylą S. S. atžvilgiu nutraukti.
Iš byloje surinktų įrodymų: 2020 m. gegužės 5 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 73-ANR_P-1553-2020, kuriame yra išdėstytos nusižengimo padarymo aplinkybės bei administracinėn atsakomybėn traukiamosios paaiškinimas, jog nevykdė teisėtų policijos pareigūnių reikalavimų ir su nusižengimu sutinka; į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo; administracinio sulaikymo protokolo; bendra pranešimo registracija, kurioje užfiksuotas policijos pareigūnų iškvietimas; pareigūnės K. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos iškvietimo ir S. S. įvykdyto nusižengimo aplinkybės; asmens blaivumo rezultato, kuriame užfiksuotas 1,46 promilių S. S. girtumas; bendra informacija apie S. S. bei teismo posėdžio metu duotų pačios S. S. paaiškinimų ir liudytojų M. V. ir K. P. parodymų akivaizdu, jog S. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, o būtent pati S. S. patvirtino, jog atsisakė pareigūnei paduoti savo asmens dokumentą ir nurodyti duomenis apie save, taip pat ji aršiai sureagavo į pareigūnės reikalavimą, taip pat atsisakė važiuoti į policijos komisariatą ir nesileido, kad būtų uždėti antrankiai, ji pripažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Liudytojai patvirtino aplinkybes, jog S. S. nevykdė nurodymo pateikti asmens dokumentą ir duomenis, tačiau skirtingai interpretavo pačią situaciją, M. V. nurodė, jog asmens dokumento S. S. nepateikė, nes neturėjo su savimi bei sukonfliktavo su pareigūne. Tuo tarpu pareigūnė nurodė, jog S. S. provokavo pareigūnus, atsisakė bendrauti, nepateikė duomenų ir konfliktavo su pareigūnais. Visi byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, jog S. S. neginčijamai padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje – nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. prisistatyti, leisti uždėti antrankius dėl saugumo, vykti į policijos komisariatą.
Administracinėn traukiamos S. S. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog S. S. pristatymas į policijos komisariatą buvo perteklinis. Tačiau su tokiu atstovo pareiškimu nesutiktina, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog S. S. būdama neblaivi buvo konfliktiška, ji sudaužė savo sugyventinio telefoną, parėjusi į namus kėlė konfliktą, tai patvirtino ir M. V.. Akivaizdu, jog konfliktas buvo rimtas, kadangi policijos pareigūnus iškvietė S. S. kaimynas. Atvykus policijos pareigūnams situacija buvo grėsminga, nes S. S. būdama neblaivi, buvo laiptinėje su vaiku. Besiaiškinant situaciją S. S. buvo konfliktiška ir nemandagi, taip pat įžeidžiamai atsiliepė į pareigūnę K. P. dėl jos amžiaus bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog policijos pareigūnai konkrečioje situacijoje neviršijo savo įgaliojimų ir pagrįstai S. S. pristatė į policijos komisariatą, siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti S. S. atstovo prašymo S. S. atžvilgiu nutraukti bylą, nes byloje besąlygiškai nustatyta, jog S. S. 2020 m. balandžio 30 d. nuo 23.05 val. iki 23.40 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nustatytas 1,46 promilių girtumas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnių K. P. ir R. Š. reikalavimų, t. y. prisistatyti, leisti uždėti antrankius dėl saugumo, vykti į policijos komisariatą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. kovo 14 d. pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį. Paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas ir patvirtintas karantino režimas.
ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyta, kad ANK 506 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad S. S. veiką padarė karantino metu, todėl taikytina specialioji teisės norma, tai yra ANK 506 straipsnio 4¹ dalis, kuri numato, kad už tokią veiką asmeniui užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų.
Be to, skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (veikė tiesioginė tyčia), asmenybę (neteista – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; bausta administracine tvarka), į tai, kad byloje nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdama neblaivi ir girtumas turėjo įtakos veikos padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pripažįsta padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinių nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti, paskiriant pažeidėjai ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam baudos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi, 508, 635–637, 646 straipsniais,
nutaria:
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą administracinį teisės nusižengimą ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 210,00 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti S. S., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 20114063207 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.