Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-12-07 · Civilinė byla Nr. 2-3969-910/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
2-3969-910/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
B. M.
Suinteresuotas asmuo
E. M., V. L., D. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius
Advokatai
Arūnas Merkys
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3969-910/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02802-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 128.2 (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Oksanai Videiko, dalyvaujant pareiškėjai B. M., jos atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys E. M., V. L., V. L., D. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sūnaus E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2008-05-18.

Pareiškėja nurodė, kad 2002 m. susipažino su R. L.; draugystės metu pastojo; nuo 2002 metų gruodžio mėnesio apsigyveno kartu pareiškėjos bute; 2003-03-23 gimė jų sūnus E. M.; jie gyveno kartu kaip iki 2008 metų. Pareiškėjos teigimu, R. L. mylėjo vaiką, tačiau tėvystės pripažinti nenorėjo; ketino atlikti DNR ekspertizę, bet tam nei jis, nei pareiškėja neturėjo pinigų. 2008-05-18 R. L. mirė, todėl tėvystės klausimas liko neišspręstas – vaiko gimimo liudijime tėvas neįrašytas. Pareiškėjos teigimu, ji neabejoja, kad vaiko tėvas yra R. L., norėtų nustatyti jo tėvystę, vaikas galėtų gauti našlaičio pašalpą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti ir bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotiems asmenims V. L., V. L. ir D. L. teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau jie atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad palaiko pareiškime suformuluotą reikalavimą, papildomai paaiškino, jog sūnui E. M. netrukus sueis 10 metų. Jo tėvas R. L. turėjo negalią, jam buvo diagnozuota amnezija. Pareiškėja nurodė, kad pažįsta jo motiną, brolius; dažniau matydavo brolį V. L., kuris užsukdavo ir į svečius, žaisdavo su E., pripažino, kad jis yra berniuko dėdė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos sūnaus E. tėvystę. Pareiškėjos sūnus gimė jai nesant santuokoje. Pareiškėjos nurodomas kaip berniuko tėvas R. L. miręs 2008-05-18.

Pagal CPK 391 straipsnį, reglamentuojantį tėvystės nustatymą mirus spėjamam vaiko tėvui, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. ypatingąja teisena, pagal bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo taisykles.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina vaiko teisę žinoti savo tėvus. Todėl vaiko kilmė iš tėvo (motinos) gali būti nustatyta teismo tvarka net ir prieš kitų asmenų valią.

Tėvystės nustatymo pagrindas yra įrodytas biologinis vaiko ir atsakovo ryšys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šis ryšys gali būti įrodinėjamas visomis įstatyme nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tėvystės nustatymo bylose paprastai yra skiriama teismo ekspertizė. Tačiau tais atvejais, kai ji dėl tam tikrų priežasčių negali būti atlikta (pvz., nėra galimybės gauti genetinės medžiagos tyrimams), įstatymo įtvirtinta, kad tėvystė gali būti nustatyta ir remiantis įrodomaisiais faktais, patikimai patvirtinančiais tėvystę (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą tokie įrodomieji faktai yra bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas. Tėvystė gali būti nustatyta ir remiantis kitais įrodymais, patvirtinančiais, kad tam tikras asmuo yra vaiko tėvas (laiškais, spėjamo vaiko pasakojimais, kuriuose jis pripažino esąs vaiko tėvas ir pan.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad spėjamas vaiko tėvas yra miręs, jo kraujo pavyzdžio Serologijos ir DNR laboratorijoje nėra išlikusio (b. l. 16), dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti spėjami vaiko giminaičiai pagal kilmę – spėjamo tėvo R. L. broliai V. L., V. L., D. L.. Nors nurodytiems dalyvaujantiems byloje asmenims buvo tinkamai pranešta apie inicijuotą teismo procesą, teismo posėdžio laiką ir vietą, jie visiškai nesidomėjo bylos eiga, neatvyko į teismo posėdį. Esant tokioms aplinktybėms, darytina išvada, kad nėra galimybės gauti genetinės medžiagos ekspertiniam tyrimui, todėl teismo ekspertizė byloje neskirta. Tėvystės nustatymo klausimas spręstinas analizuojant ir vertinant byloje esančius įrodymus: pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų parodymus, nuotraukas.

Teismo posėdyje pareiškėja nuosekliai išdėstė, kokiomis aplinkybėmis susipažino su jos nurodomu sūnaus E. tėvu R. L., kaip jie kūrė bendrą gyvenimą, augino sūnų. Pareiškėja nurodė, kad velionis R. L. turėjo negalią, todėl būdavo namuose ir prižiūrėdavo sūnų, retkarčiais palepindavo jį dovanomis. Pareiškėjos teigimu, pas juos dažnai užsukdavo R. L. brolis V. L., kuris pripažino, kad yra E. dėdė, noriai žaisdavo su berniuku.

Apklausta kaip liudytoja J. T. nurodė, kad pareiškėją pažįsta nuo vaikystės, žino visą jos draugystės ir bendro gyvenimo su R. L. istoriją, prisimena jų sūnaus E. gimimą, jos vyras yra berniuko krikšto tėvas, yra krikštynų videoįrašas. Liudytojos teigimu, R. L. visada sakydavo, kad E. yra jo sūnus, iš jo niekada negirdėjo abejonių dėl tėvystės, Rimas dažnai pasidžiaugdavo, jog gimė sūnus, ne dukra (b. l. 63).

Apklausta kaip liudytoja Ž. Š. parodė, kad pareiškėją pažįsta nuo 2000 m., iki 2008 m. ji gyveno su R. L., liudytoja dažnai bendraudavo su jų šeima. Pasak liudytojos, niekada nebuvo abejonių, kad būtent R. L. yra E. tėvas, iš berniuko tėvo taip pat niekada negirdėjo, jog jis abejotų dėl savo tėvystės, visada E. vadindavo savo sūnumi (b. l. 63).

Pareiškėja pateikė teismo apžiūrai keleto nuotraukų originalus (jų kopijos yra byloje (b. l. 57-58), paaiškindama, kad jose yra R. L. su savo sūnumi E. skirtingais amžiaus tarpsniais. Pateikus nurodytas nuotraukas apžiūrėti byloje apklaustoms liudytojoms, šios vienareikšmiškai patvirtino, kad jose – R. L. ir jo sūnus E..

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja įrodė, kad jos sūnaus E. tėvas yra būtent R. L., miręs 2008-05-18. Dėl to nustatytinas pareiškėjos prašytas juridinę reikšmę turintis tėvystės faktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nepilnamečio E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra 2008 m. gegužės 18 d. miręs R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti nepilnamečio E. M. teises, susijusias su vaiko kilme iš konkretaus tėvo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė