Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Antano Burdulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-480-292/2009, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos O. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti O. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui ir nutarė jį su priedais grąžinti pareiškėjai (b.l. 6-7). Nurodė, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą ar dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu reiškiami nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jos dalies buvimo vietos – Lazdijų rajono apylinkės teismui. Pažymėjo, kad ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą žinybingi administraciniams teismams.

Atskiruoju skundu pareiškėja O. A. prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodoma, kad vadovaujantis CPK 26 str. 2 d., jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Minėta įstatymo nuostata patvirtina, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją (kai ginčas nėra grynai administracinis) ir turi apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje. Tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, išsprendžia ir administracinio akto teisėtumo klausimą. Vadovaujantis šiuo principu, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar baigiasi civilinis teisinis santykis, ginčą turi spręsti kartu su civiliniu ginču ne administracinis, o bendrosios kompetencijos teismas (LAT 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-989/2000). Šis principas leidžia visą ginčą išspręsti bendrosios kompetencijos teisme, dirbtinai neskaidant ginčo į atskirus elementus ir nenagrinėjant šių atskirų elementų skirtingų sistemų teismuose. Šio principo būtina laikytis atribojant bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetenciją ir privalu vadovautis nuostata, kad ginčo, susijusio su keliais teisiniais santykiais, priskirtinumą nagrinėti civilinio proceso tvarka ir teismingumą lemia pagrindinio teisinio santykio teisinė prigimtis ir pobūdis. Tokiais atvejais neturi reikšmės aplinkybė, kad ginčas kilo dėl viešojo administravimo institucijos sprendimo, priimto vykdant viešojo administravimo funkcijas, nes nurodyta aplinkybė jokiu būdu nekeičia teisinių santykių pobūdžio

Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pažeistos pareiškėjos teisės. Pažeistas teises reikalinga ginti teismine tvarka, reiškiant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl 1992 m. rugpjūčio 21 d. sudaryto susitarimo tarp J. A. (mirusio) ir E. A. (mirusio) pripažinimo negaliojančiu, kuriuo J. A. įsipareigojo grąžinti ieškovės sutuoktiniui velioniui E. A. jam priklausančią žemės dalį 5 ha pagal pareikalavimą, tačiau jį apgavo, šią aplinkybę patvirtina E. A. 1999 m. birželio 15 d. prašymas Krosnos Žemėtvarkos tarnybai; dėl termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo; dėl teisinės registracijos, atliktos į ginčo žemę, panaikinimo ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 7 d. priimto sprendimo Nr. 59-7371, 2001 m. spalio 29 d. priimto sprendimo Nr. 59-14336, 2006 m. vasario 8 d. priimto sprendimo Nr.59-20611, panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo galimai pažeistos pareiškėjos nuosavybės teisės, CK 31 str. numatyta išimtinio teismingumo taisyklė netaikytina.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad ieškovė O. A. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje iki ieškinio teismui padavimo dienos, nurodė, kad ruošia ieškinį teismui dėl savo pažeistų teisių gynimo (b.l. 1-4). Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti O. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui ir nutarė jį su priedais grąžinti pareiškėjai (b.l. 6-7).

CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (LR CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal CPK 148 str. 2 d., teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio padavimo dienos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos nepagrįsta. Teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje padarė išvadą, jog būsimame ieškinyje ieškovė ginčys nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius Lazdijų rajone. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta byloje esančia medžiaga, o grindžiama tik prielaidomis. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos nenurodė kokias pažeistas teises būsimu ieškiniu gins ir kas bus ieškinio dalykas. Tik ieškovei pareiškus ieškinį teismas turės galimybę tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnis). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl bylos teismingumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.