Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. RV-24-4527, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ir nuteistas laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir A. L. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 19 (devyniolikai) metų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. L. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2006 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 11 d. Komijos posėdžio dienai, t. y. 2023 m. lapkričio 29 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 m. 1 mėn. 13 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikytinas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui svarstytinas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas. BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nuteistojo A. L. atžvilgiu nėra nustatyta. Pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. L. jau yra atlikęs du trečdalius paskirtos laisvės bausmė, tačiau ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bet tai nėra absoliutus pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė, jis vykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, intensyvaus rengimo paleidimo iš pataisos įstaigos plano nepažeidinėjo, todėl 2022 m. gruodžio 15 d. buvo perkeltas į lengvą grupę, o nuo 2023 m. liepos 11 d. perkeltas į Tauragės pusiaukelės namus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis per bausmės atlikimo laiką 8 kartus buvo skatintas už gerą elgesį (paskutinį kartą 2023 m. balandžio 27 d.). Šios paminėtos aplinkybės sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taip pat iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog A. L. bausmės atlikimo metu dirbo pataisos įstaigoje, perkeltas į Tauragės pusiaukelės namus, nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, prižiūri mokyklos teritoriją, dirba nepilną darbo dieną, yra padengęs visus jam priteistus civilinius ieškinius, šiuo metu likęs apie 4000 Eur išlaikymo įsiskolinimas, bausmės atlikimo metu įgijo ne vieną specialybę. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip jau minėta, nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o ne žema. Iš Komisijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo matyti, jog lygtinis paleidimas nuteistajam A. L. netaikytas nustačius nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius: praeityje buvusios tarpasmeninių santykių problemos praeityje stebėtas įsitraukimas į rizikingas situacijas; netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimas, elgesio struktūros stoka; smurtinis elgesys pavartojus alkoholio; polinkis koncentruotis į išorines problemas, visapusiško probleminių sričių identifikavimo bei gebėjimo numatyti galimas pasekmes stoka, ir nurodyta, kad visi išvardinti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir, įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, jog nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui, nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.

Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis per visą bausmės atlikimo laiką buvo ne tik 8 kartus skatintas, bet net 233 kartus baustas drausmine tvarka ir nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau jos patvirtina, kad asmens elgesys įkalinimo metu ne visuomet buvo disciplinuotas. Bylos duomenimis, A. L. daugiausiai kartų baustas už atsisakymą gyventi būryje, taip pat ne kartą charakterizuotas neigiamai, kaip nenorintis vykdyti nurodymų, galintis būti grubus, dalį bausmės atliko drausmės grupės sąlygomis bei kamerų tipo patalpose. Pažymėtina, kad vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai nuteistojo padaryti ne tik bausmės atlikimo pradžioje, o ir vėlesniu bausmės atlikimo metu, kas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, negeba laikytis nustatytų reikalavimų. Ir nors be nuobaudų nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas 8 kartus, tačiau po paskatinimų sekė ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, o tai rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlyginęs visus jam priteistus civilinius ieškinius, tačiau vis dar likęs apie 4000 Eur alimentų įsiskolinimas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti, buvo įdarbintas, tačiau jo paties prašymu dėl asmeninių priežasčių buvo atleistas ir, nors šiuo metu dirba, kartais stebimas asmens išrankumas darbo pobūdžiui, o esant palankioms finansinėms aplinkybėms gali nuspręsti neužsiimti darbine veikla, be to, mano, kad valstybė verčia jį dirbti, neatsižvelgiant į jo sveikatos problemas. Kaip matyti, jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka nemaži, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos finansinės prievolės nuteistąjį laisvėje galėtų paskatinti vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, kas stipriai apsunkintų ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Nors nuteistasis pataisos įstaigai yra pateikęs pažymą apie laisvėje surastą darbo vietą, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-3194 matyti, jog nuteistasis, kalbėdamas apie savo padarytas nusikalstamas veikas, linkęs kai kurią reikšmingą informaciją nutylėti, išryškėja asmens negebėjimas pasimokyti iš ankstesnės patirties, kritiškumo savo elgesiui stoka ir nors kaltę dėl kai kurių veikų iš dalies pripažįsta, randa būdų racionalizuoti savo elgesį, kai kurias veikas (pavyzdžiui, smurtą artimoje aplinkoje) neigia, teigdamas, kad byla buvo sufabrikuota. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti net 4 kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai – gyvenimo stiliaus ypatumai, gilesnės savo alkoholio vartojimo įpročių analizės stoka, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, visapusiško probleminių sričių įvertinimo stoka, bei 2 apsauginiai veiksniai – motyvacija ateityje nebevartoti alkoholio bei tikėjimas Dievu. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo išdėstytas mintis pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu, atsižvelgiant į jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti dėl jų egzistavimo ir aktualumo sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus A. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Apibendrindamas anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog nors nuteistasis A. L. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo skundas netenkintinas, konstatuotina, jog skundžiamas Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo A. L. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.