Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-03-26 · Byla Nr. TS-22-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
TS-22-1058/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
T. A.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-22-1058/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. A. (T. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-26, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. rugsėjo 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 12 d. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės T. A. atliks 2019 m. gegužės 12 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. vasario 21 d. – 4 metai 19 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 25 d nutarimu Nr. 59-26 nutarta netaikyti nuteistajam T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 74 balai, anksčiau pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, ankstesnius teistumus, didelę neatliktos bausmės dalį, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė smurtinį nusikaltimą t. y. nužudė žmogų), mąstymą ir elgesį - nuteistasis kalbėdamas apie paties padarytas nusikalstamas veikas tvirtina, jog jo elgesys yra „tik reakcija“ į aukos provokuojantį elgesį, taip pat kalbėdamas apie ankstesnius nusikaltimus (vagystes) teigia, jog vogdavo, nes neturėjo darbo, trūko pinigų, taip pat lengvai pasiduodavo draugų įtakai, į tai, kad nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, jis ne visada geba įvertinti ankstesnį patyrimą, todėl linkęs kartoti tas pačias klaidas, elgesį. Atliekant laisvės atėmimo bausmę 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo laikotarpiu vartojo smurtą kito nuteistojo atžvilgiu, neturimą oficialią darbo patirtį laisvėje, Komisija padarė išvadą, kad T. A. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 59-26 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Komisija priimdama nutarimą rėmėsi neobjektyviais duomenimis, įvykiais, kurie buvo įvykę prieš 15 metų, ir kitomis aplinkybėmis, kurios jį charakterizavo vien neigiamai (teistumais, vidutine nusikalstamo elgesio rizika, tuo, kad praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, piktnaudžiavo alkoholiu, 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles pataisos namuose, kad neturi oficialios darbo patirties laisvėje). Priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, kuri yra susiformavusi šiai dienai, į gerąsias jo savybes bei pasikeitimus pataisos įstaigoje. Komisija priimdama sprendimą visiškai nevertino to, kad nuo paskutinio jo pristatymo Komisijai yra žymiai sumažėję pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai (nuo 82 balų iki 74 balų). Nevertinta ir tai, jog per paskutinius 5 metus neturėjo jokių nuobaudų, 5 kartus buvo skatintas, įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, t. y. konsultavosi su įstaigos psichologais, dalyvavo „Streso ir emocijų valdymas“ programoje, lankė ir jau pabaigė „Agresijos bei auto agresijos“, „Relaksacijos“ programų užsiėmimus, jau 8 mėn. lanko anoniminių alkoholikų (AA) grupės užsiėmimus, nuolatos atlikinėja gerbūvio darbus (nemokamai tvarkė bendros paskirties nuteistųjų poilsio kambarį, prižiūrėjo tvarką nuteistųjų virtuvėlėje, tvarkė nuteistųjų fizinio reabilitacijos kambarį). Būdamas paleistas atostogų į namus, kurios jam buvo suteiktos kaip paskatinimo priemonė, nustatytų sąlygų nepažeidė ir laiku grįžo į pataisos namus. Komisija taip pat nevertino to, jog jis nėra vartojęs ir yra priešiškai nusistatęs prieš narkotines medžiagas, alkoholį vartojo saikingai, yra nerūkantis asmuo. Bausmės atlikimo laikotarpiu nefiksuoti narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimo atvejai. Palaiko tvirtus socialinius santykius su savo šeimos nariais (sugyventine, vaikais, mama, broliais, seserimis), yra lankomas pasimatymų metu. Nėra stebimas jo perdėtas agresyvumas. Šiuo metu turi konkrečių ir realistinių tikslų, žino kaip juos pasiekti. Nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros. Sutinka su visomis priežiūros sąlygomis, nėra fiksuota konfliktų su prižiūrinčiais pareigūnais. Supranta, jog įstatymai, elgesio suvaržymai reikalingi tvarkai visuomenėje palaikyti, jie yra garbingi, sąlygų privalu laikytis, palaiko visuomenės vertybes ir normas. Pataisos namuose dirba (duomenys neskelbtini), bausmę atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis. Pažymėjo, kad ankstesnės jo turėtos nuobaudos šiuo metu laikomos negaliojančiomis, todėl jomis negalima remtis. Būdamas laisvėje dirbo statybose pagal individualios veiklos patentą. Darbo nebijo, nori išlaikyti savo šeimą, yra susitaręs, kad lygtinio paleidimo atveju dirbs UAB „E“ (duomenys neskelbtini) (Vilniaus pataisos namams yra pristatyta atitinkama pažyma). Būdamas įkalinimo įstaigoje pabaigė 9 klases ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes, kas tik patvirtina jo norą taisytis ir būti reikalingam visuomenėje. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas sugyventinę. Pažymėjo, kad Komisija nutarimo motyvuojamoje dalyje visiškai nevertino ir to, kad jis pagal savo išgales ir geranoriškai moka įsiskolinimus, šiuo metu jau yra padengęs 730 EUR sumą. Teigė, kad vagystės nebuvo jo tikslas praturtėti ar pasipelnyti iš šios veiklos, tai labiau buvo nesavanaudiškas būdas išgyventi ir prasimaitinti. Pataisos namuose įgytos siuvinių gamintojo bei staliaus specialybės sudarys jam svarų pagrindą konkuruoti darbo rinkoje ir neužsiiminėti nusikalstama veikla. Neigė turintis diskriminacinių nuostatų, teigė, jog pokalbio su psichologu metu jo išsakyta frazė „yra ir normalių čigonų, bet ne tie Eišiškėse“ buvo išimta iš konteksto ir niekaip nesusijusi su diskriminacinėmis nuostatomis romų tautybės asmenų atžvilgiu. Teigia, kad jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų kriterijai ženkliai pagerėjo palyginus su ankstesniu kartu, kai buvo pristatomas Komisijai. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, moka įsiskolinimą, pilnai pripažino savo kaltę, vykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi nuobaudų, pataisos namuose dirba, sugeba spręsti problemas, turi aiškius ateities planus, turi gyvenamąją vietą, nebuvo kilusių problemų su priežiūra ar su įstaigos darbuotojais, išėjęs į laisvę ketina dirbti. Pabrėžė, kad išėjęs į laisvę ketina gyventi doro, sąžiningo Lietuvos piliečio gyvenimą. Kritiškai vertina Komisijos nutarime nurodomus teiginius, jog „vertintina nuteistojo asmenybė“, kadangi tai sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimą. Taip pat kritiškai vertino Komisijos teiginius dėl padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo vertinimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teigė, kad taip yra pažeidžiamas dvigubo baudimo principas, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo T. A. skundą nepateikė.

Nuteistojo T. A. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-26 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad T. A. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte bei 3 dalyje, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. A. Komisijai buvo pristatomas antrą kartą, nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Amžius pirmojo teistumo metu 20 metų, anksčiau teistas 5 kartus, jo padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis - vagystės. Šiuo metu T. A. atlieka nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno apysunkio nusikaltimo nuosavybei ir vieno sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose T. A. atlieka jau penktą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Pastebėtina, kad T. A. daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Anksčiau T. A. buvo teisiamas tik už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutiniu nuosprendžiu jis nuteistas ir už nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, padarymą. Turtinio pobūdžio nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje, kas tik dar labiau didina nusikaltimo pavojingumą bei leidžia teigti, jog nuteistasis linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Pats nuteistasis taip pat neneigia, kad lengvai pasiduodavo draugų įtakai. Nors ankstesni teistumai yra už veikas, kurios padarytos jau pakankamai seniai, todėl negali būti sureikšminami, tačiau T. A. teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis (daromos analogiškos nusikalstamos veikos) bei jų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu neabejotinai liudija apie didesnį T. A. asmenybės pavojingumą.

Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau du kartus yra taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą lygtinio paleidimo sąlygas T. A. pažeidė – padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi nepaisant jam išreikšto pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas T. A. ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodoma aplinkybe, kad nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, jo ankstesni teistumai jau buvo įvertinti skiriant bausmę, todėl šios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos. Kita vertus, nurodytos aplinkybės leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę, todėl tokių aplinkybių vertinimas nelaikytinas non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tą patį) principo pažeidimu, kaip tą nurodo nuteistasis. Nesutiktina su nuteistojo skunde nurodoma aplinkybe, kad jo asmenybės vertinimas sudaro prielaidas diskriminacijai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. T. A. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta. Kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog kalbėdamas apie paties padarytas nusikalstamas veikas nuteistasis tvirtina, jog jo elgesys yra „tik reakcija“ į aukos provokuojantį elgesį, kas leidžia įžvelgti savo elgesį pateisinančias nuteistojo nuostatas. Kalbėdamas apie ankstesnius nusikaltimus (vagystes) nuteistasis teigė, jog vogdavo, nes neturėjo darbo, trūko pinigų, taip pat lengvai pasiduodavo draugų įtakai. Savo skunde nuteistasis nurodo, jog vagystės nebuvo jo tikslas praturtėti ar pasipelnyti, tai buvo daugiau „nesavanaudiškas būdas išgyventi“, kas leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas iš esmės buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis (čia pastebėtina, kad oficialus nuteistojo darbo stažas iki jo įkalinimo yra tik 3 mėnesiai). Be to, šie skunde nurodomi T. A. teiginiai tik patvirtina, jog nuteistasis linkęs pateisinti savo nusikalstamus veiksmus buvusiais sunkumais ir tai sudaro pagrindą teismui abejoti, jog nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio. Nuteistasis atvirai diskriminacinių nuostatų nereiškia, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pokalbio metu išryškėja diskriminacinės prielaidos romų tautybės asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą šiuo metu T. A. atlieka bausmę taip pat įvykdytas prieš romų tautybės asmenį. Nors nuteistasis neigia turintis tokių nuostatų ir teigia, jog pokalbio metu jo minėta frazė („yra ir normalių čigonų, bet ne tie Eišiškėse“) buvo išimta iš konteksto, vis tik Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog pats nuteistasis pripažino, kad ir prieš tai kelis kartus yra smurtavęs prieš romų tautybės asmenis, esą šie jį provokuodavo, netinkamai elgdavosi.

Nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Kita vertus, atlikti laisvės atėmimo bausmės lengvoje grupėje T. A. buvo perkeltas tik nuo 2017 m. sausio 31 d., kas, įvertinus atliktą bausmės dalį, nėra pakankamai ilgas laikotarpis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, sutinka su priežiūros sąlygomis, nėra fiksuota konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais, penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Šias aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai, kaip rodančias nuteistojo pastangas keisti savo elgesį. Kita vertus, T. A. vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs 8 kartus, 8 kartus baustas. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad T. A. savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar būdamas laisvėje, kur jo kontrolė būtų gerokai mažesnė, jis elgtųsi tinkamai. Paskutinė nuobauda T. A. atžvilgiu taikyta mažiau nei prieš metus laiko (baustas 2018 m. spalio 12 d.), jau po to, kai nuteistasis buvo perkeltas atlikti bausmės lengvosios grupės sąlygomis, be to, po pirmojo jo svarstymo Komisijoje. Nors, kaip teisingai pastebi nuteistasis, jis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, teismas negali sutikti su nuteistojo teiginiais, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo į anksčiau jo atžvilgiu taikytas nuobaudas negali būti atsižvelgiama. Kaip minėta, būtent nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra vienas iš kriterijų, kuris sudaro pagrindą spręsti dėl jo galimybių laikytis įstatymų ateityje būnant laisvėje. Be to, teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog turi būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Įvertinus pakankamai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį (bausmę atlieka ilgiau nei 7 metus), paskutiniu metu pastebimi teigiami T. A. elgesio pokyčiai šiuo metu dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę. Tuo pačiu nustatytos aplinkybės kelia abejonių ir dėl nuteistojo asmeninės motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Be to, čia pastebėtina, kad T. A. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 3 metų. Nuteistasis norėtų būti paleistas lygtinai nesuėjus 2/3 bausmės termino, taikant jam intensyvią priežiūrą, tačiau pažymėtina, kad nepertraukiamos intensyvios priežiūros privalomasis laikotarpis (3 mėnesiai) yra labai trumpas lyginant su neatlikta bausmės dalimi.

Bausmės atlikimo metu nėra stebimas perdėtas nuteistojo agresyvumas. Vis tik, dvi iš nuteistajam taikytų nuobaudų yra už smurto panaudojimą kitų nuteistųjų atžvilgiu (už tai baustas 2013 m. kovo 26 d. ir 2018 m. spalio 12 d.), kas neabejotinai svarbu jo įvykdyto sunkaus nusikaltimo kontekste. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo atvejų nefiksuota, taip pat nefiksuota savęs žalojimo atvejų. Nuteistasis kritiškai vertina narkotinių medžiagų vartojimą, neigia, kad alkoholio vartojimas laisvėje buvo probleminis. Kita vertus, sunkų nusikaltimą T. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš 15 m. apsvaigęs nuo alkoholio save žalojo (pjovėsi venas), kas akivaizdžiai liudija, jog alkoholio vartojimas turi įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui.

Pagal OASys vertinimo metodiką T. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 74 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Paminėtina ir tai, kad iš 74 balų beveik pusė – 34 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog jis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo T. A. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo (anksčiau buvo 82 balai), ką teismas neabejotinai vertina teigiamai. Vis tik, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiuo metu teismas negali padaryti vienareikšmės išvados, jog tokia pažanga yra esminė ir leidžianti teigti, jog nuteistasis nenusikals ateityje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis supranta, jog įstatymai, taisyklės, elgesio suvaržymai reikalingi tvarkai visuomenėje palaikyti, jie yra gerbtini, jų privalu laikytis, apskritai palaiko visuomenės vertybes ir normas, tačiau pats ne visada linkęs šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Kaip matyti iš aukščiau aptartų aplinkybių, praeityje nuteistasis ne visada gebėjo numatyti galimas problemų sprendimo alternatyvas, priimti tinkamus sprendimus ir sukurti veiksmų planus, kurie padėtų išspręsti iškilusius sunkumus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog T. A. mąstymas stokoja lankstumo, jis ne visada geba įvertinti ankstesnį patyrimą, todėl asmuo linkęs kartoti tas pačias klaidas, ką patvirtina ir T. A. teistumų istoriją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog nuteistasis šiuo metu yra pasirengęs išeiti į laisvę bei turės pakankamai motyvacijos pats koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje ir negrįš prie nusikalstamų veikų darymo.

Nuteistasis įvykdė Komisijos rekomendacijas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo nuteistiesiems skirtose programose, jo tarpasmeniniai įgūdžiai gana geri, asmuo nėra perdėtai drovus ar užsisklendęs, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su mama, seserimi ir sugyventine, su kuria turi du mažamečius vaikus, yra lankomas pasimatymų metu, pataisos namuose įgijo staliaus bei siuvėjo specialybes, įkalinimo įstaigoje nuo 2014 m. dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, iš kurio atskaitomi pinigai skoloms išieškoti (pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo šiuo metu skolingas 22 946 EUR, išskaičiuota iš darbo užmokesčio – 730 EUR), lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas sugyventinę (gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo ir intensyvios priežiūros taikymo), lygtinio paleidimo atveju taip pat planuoja dirbti UAB „E“ (duomenys neskelbtini) (yra gautas patvirtinantis raštas, kad nuteistasis būtų priimtas dirbti). Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme bei resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad turimi nuteistojo socialiniai ryšiai, dalyvavimas įvairiuose pataisos programose, specialybių įgijimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 59-26 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo elgesio pokyčius, asmens savybes, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir skaičių, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę bei likusią neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytą pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką bei kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam T. A. lygtinio paleidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. A. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-26, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė