- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-1519-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09857-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- E. T.-K., A. T.-K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. T.-K. ir A. T.-K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjai E. T.-K. ir A. T.-K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydami bendru sutarimu nutraukti pareiškėjų santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); patvirtinti pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti šias pavardes: pareiškėjai – santuokinę pavardę T.-K., pareiškėjui – T.-K.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 14 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
2.1. pareiškėjai susitarė, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – atitenka pareiškėjai. Susitarė, kad, atsižvelgiant į turto pasidalijimą, pareiškėjai atitenka ir asmeninės nuosavybės teise pareiškėjo turimas turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam priklauso pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai dalija asmeninę pareiškėjo nuosavybę, kuri buvo įgyta iki santuokos sudarymo, todėl ši nuosavybė nėra dalintina santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Tokį turtą pareiškėjai privalo pasidalinti notarine tvarka, o ne teisme. Pareiškėjai įpareigotini patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pašalinant iš šios sutarties pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir numatyti turto pasidalijimą, nenukrypstantį nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo;
2.2. teismui kilo abejonių dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 23 e) punkte nurodytos kompensacijos sumokėjimo. Pareiškėjai susitarė, jog pareiškėja sumoka pareiškėjui 150 000 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį per 14 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinama sutartis, įsiteisėjimo. Teismui nebuvo pateikti įrodymai apie pareiškėjos galimybes sumokėti nurodytą kompensaciją. Pareiškėjai privalo pateikti rašytinius įrodymus, jog pareiškėja turi finansinę galimybę sutuoktiniui sumokėti kompensaciją. Tokiais įrodymais laikytini: banko sąskaitos išrašas, įrodantis, kad pareiškėja turi pakankamai lėšų savo sąskaitoje sumokėti nurodytą sumą; trišalė pareiškėjų ir kredito įmonės sutartis, kuria pareiškėjai suteikiamas reikiamo dydžio kreditas kompensacijai sumokėti; išrašas apie piniginių lėšų, skirtų kompensacijai sumokėti, pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą ar teismo specialią sąskaitą; garantinis raštas iš asmenų, kurie įsipareigojo suteikti pareiškėjai lėšas kompensacijai sumokėti, užtikrintas kitomis prievolės užtikrinimo priemonėmis (pvz.: sutartine hipoteka, laidavimu ar kt.);
Šalies argumentai
2.3. pareiškėjai pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš pateiktos santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir įregistravo ją (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje. Tokiais atvejais, kuomet santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, teismas nenutraukia pareiškėjų santuokos, bet panaikina pareiškėjų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą įrašą. Pareiškėjai teismui turėjo pateikti prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, todėl pareiškėjai įpareigotini atitinkamai patikslinti prašymą ir sutartį;
2.4. pareiškėjai nepateikė santuokos liudijimo originalo, todėl pareiškėjai įpareigojami pateikti santuokos liudijimo originalą.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. teismas nepagrįstai nurodė, kad sutuoktiniai dalija asmeninę pareiškėjo nuosavybę. Pareiškėjai nedalija pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjas šiuo turtu kompensuoja pareiškėjai jam tenkančio turto skirtumą. Tai aiškiai nurodyta sutarties 23 punkto c) papunktyje: „<...> iš asmeninio turto kompensuoja E. T.-K., perleisdamas jai asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį žemės sklypą <...>“. Jei teismas vertino, kad negalima teikti kompensacijos ne pinigais, tai teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino šalių teisę susitarti dėl santuokos nutraukimo / bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių. Teismas nenurodė, kad sutarties 23 punkto c) papunktyje išdėstyta sąlyga pažeistų nepilnamečių vaikų interesus ar vieno iš sutuoktinių interesus. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apribojo pareiškėjų teisę laisva valia susitarti dėl turtinių klausimų nutraukiant santuoką;
3.2. pareiškėja su nepilnamečiais vaikais gyveno ir šiuo metu gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis namas stovi ant pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurį pareiškėjas sutarties 23 punkto c) papunktyje išdėstytos sąlygos pagrindu siekia perleisti pareiškėjai asmenine nuosavybe. Taip būtų užtikrinti pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesai turėti stabilią gyvenamąją vietą, prie kurios vaikai yra pripratę ir kurioje jiems yra sudarytos puikios sąlygos gyventi ir tinkamai vystytis. Pareiškėjai įgijus nuosavybę į namą, bet neįgijus nuosavybės į žemės sklypą, ant kurio stovi namas, susiklostytų situacija, kai pareiškėja negali pilnai naudotis namu, taip pat, esant reikalui, jį parduoti kaip vieną objektą kartu su žemės sklypu. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjo galimybę naudotis jam asmeninės nuosavybės priklausančiu žemės sklypu, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas;
3.3. teismas nepagrįstai teigia, jog žemės sklypą pareiškėjai turi pasidalinti notarine tvarka, o ne teisme. Situacija, kai žemės sklypas priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, o namas – pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, negali būti sprendžiama dalimis. Akivaizdu, kad pareiškėja neturi intereso į žemės sklypą, jei ji neturės namo asmeninės nuosavybės teise. Tokiu atveju pareiškėja negali įgyti žemės sklypo prieš pasidalijant bendrą turtą, o pareiškėjui nėra teisinio suinteresuotumo perleisti žemės sklypą iki bendros nuosavybės padalinimo. Kadangi kompensacija turtu nėra draudžiama nutraukiant santuoką, atsižvelgiant į esamą situaciją, pareiškėjai laisva valia susitarė dėl pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo perleidimo pareiškėjai, taip užtikrinant lygių dalių principo įgyvendinimą. Teismas ginčo byloje, nurodydamas šalims spręsti dalies nuosavybės teisės perleidimo klausimus notarine tvarka, daro kliūtis šalims išspręsti ginčijamus klausimus taikiu ir kiek įmanomai koncentruotu bei operatyviu būdu;
3.4. sutartimi pareiškėjai susitarė, kokia tvarka pareiškėja sumokės pareiškėjui kompensaciją. Ši tvarka tenkina pareiškėją, jis įvertino visas aplinkybes dėl galimo šios sąlygos nevykdymo. Tuo tikslu sutarties 23 punkto e) papunktyje įtraukta sąlyga, kuri nustato, kad pareiškėja galės įregistruoti namą ir žemės sklypą kaip savo asmeninę nuosavybę tik kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiks įsiteisėjusį teismo sprendimą ir sutartyje nurodytos sumos sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Taigi, pareiškėjas yra visiškai apsaugotas nuo nuosavybės teisės perėjimo pareiškėjai, jei ji nesumokėtų sutartos kompensacijos. Teismas negali reikalauti pateikti įrodymų apie finansines galimybes sumokėti kompensaciją, nes kompensacijos mokėjimas yra teismo sprendimo vykdymo klausimas;
3.5. teismas nurodė, kad pareiškėjai teismui turėjo pateikti prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių bei įpareigojo pateikti santuokos liudijimo originalą. Pareiškėjai nedelsiant po to, kai bus išspręstas šis atskirasis skundas, patikslins savo pareiškimą ir sutartį bei pateiks santuokos liudijimo originalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
5. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu ir atitinkamai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
7. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, todėl procesiniai dokumentai perduotini trūkumams šalinti tik tais atvejais, kai šie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus – šiuo atveju pradėti procesą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu (CPK 5, 7 straipsniai).
8. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu sutuoktiniai įpareigojami prašyme nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, tai yra neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, o jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjams terminą pašalinti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumus, tai yra, 1) patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir numatyti turto pasidalijimą, nenukrypstantį nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo; 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėja turi finansinę galimybę sutuoktiniui sumokėti kompensaciją; 3) atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai yra sudarę bažnytinę santuoką, kurios teismas negali panaikinti, patikslinti prašymo ir sutarties pavadinimą, nurodant, jog teikiamas prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių; 4) pateikti santuokos liudijimo originalą.
10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
11. Pareiškėjai kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateikė 2022 m. balandžio 13 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Joje nurodė tiek bendrą santuokoje įgytą turtą, tiek asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą, aptarė bendros jungtines nuosavybės teise jiems priklausančio turto padalijimą tarp sutuoktinių, numatė kompensacijas, nurodė, jog nei bendrų, nei asmeninių kreditorių nei viena iš šalių neturi. Sutartyje taip pat išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos klausimai bei aptarti kiti klausimai, kurie būtini siekiant nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu.
12. Apeliantai teigia, jog, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Sutartimi nėra dalijamas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tačiau pareiškėjas šiuo turtu kompensuoja pareiškėjai jam tenkančio turto skirtumą.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai apribota pareiškėjų teisė laisva valia susitarti dėl turtinių klausimų nutraukiant santuoką.
14. Pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 23 punkto c) papunktyje nurodyta, jog: „A. T.-K., atsižvelgiant į tai, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) priklauso (ant jo stovi) bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka E. T.-K. bei įvertinus E. T.-K. jam sumokamą kompensaciją, iš asmeninio turto kompensuoja E. T.-K., perleisdamas jai asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“.
15. Sutarties 23 punkto e) papunktyje pareiškėjai susitarė, jog: „E. T.-K. sumoka A. T.-K. 150 000 Eur (vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši Sutartis, įsiteisėjimo momento“.
16. Sutarties 23 punkto d) papunktyje įtraukta sąlyga, kuri nustato, jog pareiškėja galės įregistruoti namą ir žemės sklypą kaip savo asmeninę nuosavybę, tik kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiks įsiteisėjusį teismo sprendimą ir Sutarties 23 punkto e) papunktyje nurodytos sumos sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.
17. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjai laisva valia susitarė, jog, atsižvelgiant į pareiškėjos jam sumokamą kompensaciją, pareiškėjas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu kompensuos turto skirtumą. Pažymėtina, jog sutuoktiniai turi teisę nustatyti bendrą dalintiną turtą ir kompensacijas šio turto skirtumams padengti bendru sutarimu. Šiuo atveju abu pareiškėjai susitarė, kokio dydžio kompensacija ir kokia tvarka bus sumokama pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėja turi Sutartyje nustatyto dydžio kompensacijos sumą. Pažymėtina, jog aplinkybes, susijusias su dalintinu turtu, teismas patikrina bylą nagrinėdamas teismo posėdyje. Nustatęs, kad egzistuoja aplinkybės, numatytos CK 3.53 straipsnio 4 dalyje (jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus), teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nebuvo pagrindo įpareigoti pareiškėjus tikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl tarp sutuoktinių dalintino turto ir kompensacijų, šių aplinkybių nenagrinėjus ir nepatikrinus teismo posėdyje. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas pagal XXXV skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Taigi abejodamas, ar teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka abiejų sutuoktinių valią, pirmosios instancijos teismas turi skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir išklausyti pareiškėjų paaiškinimus šiuo klausimu.
19. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tiek sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra aiškiai išdėstyti argumentai, motyvai, pateikti įrodymai, reikalingi tokio pobūdžio prašymui spręsti. Nors, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, teismas turi būti atidus ir rūpestingas, imtis veiksmų tikrajai šalių valiai nustatyti, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu ir nesudaro pagrindo, nenustačius, ar tarp pareiškėjų yra kilęs ginčas dėl turto padalijimo, įpareigoti juos pateikti naują (patikslintą) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
20. Skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai, susiję su procesinių dokumentų pavadinimais bei įpareigojimu pateikti santuokos liudijimo originalą, yra formalūs, nes gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, tai yra šie trūkumai netrukdo tinkamai pradėti ir atlikti su pareiškimo priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus – šiuo atveju pradėti procesą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu.
21. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino pareiškimo trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės gali būti išsiaiškintos bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir pareiškėjų E. T.-K. ir A. T.-K. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.