- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-741-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kompanija Vitrum“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inservis“, akcinės bendrovės „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kompanija Vitrum“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Inservis“ ir akcinės bendrovės „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ (dabartinis pavadinimas „INVL Baltic Real Estate“) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kompanija Vitrum“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei “Inservis” ir akcinei bendrovei „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ (dabartinis pavadinimas „INVL Baltic Real Estate“) dėl atsiskaitymo už atliktus darbus bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Inservis“ ir akcinės bendrovės „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ (dabartinis pavadinimas „INVL Baltic Real Estate“) priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kompanija Vitrum“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Inservis“ 847 862,23 Lt skolą, kurią sudaro 180 737,70 Lt skola pagal atliktų darbų aktą už 2010 m. spalio mėnesį ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIT-1000271 ir 6 506,56 Lt bauda už uždelstą atsiskaityti laiką; 655 374,97 Lt skola pagal ieškovo vienašališkai pasirašytus 132 papildomai atliktų darbų aktus už 2010 m. rugpjūčio-spalio mėnesius ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIT-100469 bei 5 243 Lt bauda. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ 46 355,10 Lt skolą pagal ieškovo vienašališkai pasirašytus 4 papildomai atliktų darbų aktus už 2010 m. rugpjūčio-spalio mėnesius ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIT-100468 ir 370,84 baudą bei priteisti iš abiejų atsakovų 8,49 procentų metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Inservis“ nepagrįstai nepriėmė paskutinio etapo patalpose (II a.) atliktų darbų pagal atliktų darbų aktą už 2010 m. spalio mėnesį ir neapmokėjo jam išrašytos PVM sąskaitos faktūrosNr. VIT-1000271. Ieškovas darbų atlikimo aktą už 2010 m. spalio mėnesį pasirašė vienašališkai ir reikalauja priteisti 180 737,70 Lt, taip pat 6 506,56 Lt baudą pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį bei sutarties 8.9 punktą.
Ieškovo teigimu, jis užsakovų pageidavimu ir reikalavimu atliko papildomus darbus objekte, už kuriuos abu užsakovai vengia atsiskaityti. Ketvirtojo sutarties priedo – patalpų įrengimo aprašymas, nors jis minimas sutarčių tekstuose, niekada nebuvo. Nuo pat abiejų statybos rangos sutarčių vykdymo pradžios šalys nuolat derino ir keitė projektinę dokumentaciją. Užsakovai, gavę nurodymus iš būsimųjų patalpų nuomininkų, teikė ieškovui nurodymus dėl patalpų įrengimo bei naudojamų medžiagų. Susitarimai buvo suderinti žodžiu, pateikiant atliktų darbų aktus, į juos buvo traukiami tik sutartyse nurodyti darbai. Papildomų darbų kiekių skaičiavimas užsitęsė iki 2011 m. birželio 6 d. Parengti aktai kartu su PVM sąskaitomis faktūromis pateikti per notarą atsakovams 2011 m. birželio 6 d., tačiau atsakovai papildomų darbų neapmokėjo. Atsakovai atliktų papildomų darbų aktus pasirašyti atsisakė nepagrįstai dėl šių priežasčių: ieškovas atliko papildomus darbus objekte; papildomi darbai objekte buvo atlikti atsakovų pageidavimu ir interesais; rašytiniai susitarimai dėl papildomų darbų apimčių bei kiekių nebuvo sudaromi tik išimtinai atsakovų patogumui ir interesais; atsakovai naudojasi atliktų darbų rezultatu; nei vienas iš atsakovų nėra pareiškęs ieškovui pretenzijų dėl atliktų papildomų ar/ir perteklinių darbų.
Atsakovai priešieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos ieškovo vienašališkai pasirašytus 136 papildomų darbų aktus. Atsakovai nurodė, kad ieškovo vienašališkai pasirašyti tariamai atliktų papildomų darbų aktai yra pripažintini negaliojančiais vadovaujantis CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu – kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovo vienašališkai sudaryti aktai naikintini dėl imperatyvių sutarties nuostatų pažeidimų, t. y. įstatymo bei sutarčių nuostatų, reglamentuojančių susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo formos bei turinio reikalavimus bei tokios formos nesilaikymo teisines pasekmes – CK 1.73 straipsnio 3 dalies, CK 6.192 straipsnio 4 dalies, CK 6.653 straipsnio 4 dalies, CK 6.681 straipsnio 1 dalies, sutarčių 3.4.1 punkto, sutarčių 3.4.3 punkto, sutarčių 3.5 punkto; įstatymo bei sutarčių nuostatų, reglamentuojančių negalimumą perduoti užsakovui statybos rangos darbus, dėl kurių atlikimo apskritai nebuvo susitarta – CK 1.73 straipsnio 3 dalies, CK 6.694 straipsnio 4 dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 55 233,54 Eur ir 8,49 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2011 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos ieškovo vienašališkai atsakovo AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ atžvilgiu pasirašytus keturis papildomų darbų aktus už 2010 m. rugpjūčio-spalio mėnesius bei ieškovo vienašališkai atsakovo UAB „Inservis“ atžvilgiu pasirašytus vieną šimtą trisdešimt du papildomų darbų aktus už 2010 m. rugpjūčio-spalio mėnesius.
Teismas tenkino ieškinio reikalavimo dalį dėl 180 737,70 Lt skolos ir 6 506,56 Lt baudos pagal atliktų darbų aktą už 2010 m. spalio mėn. ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIT-1000271 priteisimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas pripažįsta, jog minėtame atliktų darbų akte nurodyti darbai yra atlikti, o atsakovo argumentus, kuriais jis atsisako atsiskaityti už atliktus darbus pripažino formaliais ir nurodė, jog atsakovas už atliktus darbus privalo atsiskaityti CK 6.38 straipsnio pagrindu. Vadovaudamasis CK 6.687 straipsnio 1 dalimi bei 2010 m. rugpjūčio 9 d. sutarties 8.9 punktu, nustatančiu 0,02 procentų nuo neapmokėtos sumos baudą užsakovui tai atvejais, kai jis vėluoja sumokėti už užbaigtus statybos darbus, teismas priteisė iš UAB „Inservis“ 6 506,56 Lt baudą.
Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovų skolą už papildomus darbus, teismas vadovavosi CK 6.653 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalimis bei sutarčių 2.2, 3.1, 3.3, 3.4 ir 3.5 punktais. Iš šių sutarčių nuostatų teismas sprendė, kad jos imperatyviai bei aiškiai nustato, jog tuo atveju, jeigu ieškovas mano esant reikalinga atlikti papildomus darbus pagal sutartį, šalys papildomų darbų atlikimui bei kainos nustatymui privalo sudaryti papildomą rašytinį susitarimą, kuriuo patvirtina papildomų darbą sąrašą, šių darbų sąmatą, kainas. Teismas padarė išvadą, kad nesudarius tokio rašytinio susitarimo, už ieškovo atliktus papildomus nesutartus darbus neturi būti mokama. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovas ir UAB „Inservis“ sutarties numatyta tvarka yra sudarę vieną rašytinį susitarimą, kuriuo buvo patvirtinti papildomi darbai, patvirtina faktą, kad ieškovas aptartas sutarties nuostatas aiškiai suprato ir iš dalies jų laikėsi. Teismas nustatė, kad šalys suderino atliktinų papildomų darbų sąrašą, įkainius bei galutinę kainą, sudarydami lokalinę sąmatą, kurią tinkamai patvirtino. 2010 m. rugpjūčio 11 d. lokaline sąmata šalys suderino, jog ieškovas papildomai atliks darbų už 3 345,65 Lt su PVM. Teismas pažymėjo, kad tik šiuo vieninteliu atveju šalys sutarties numatyta tvarka yra sudariusios rašytinį susitarimą dėl papildomų darbų, taigi tik dėl šių darbų apmokėjimo ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovas neturi teisės gauti apmokėjimą už darbus, dėl kurių šalys aiškiai nesusitarė raštu. Ieškovo poziciją, kad dėl papildomų darbų atlikimo šalys susitarė žodžiu ir elektroniniais laiškais, teismas pripažino nepagrįsta. Teismas nurodė, jog sutarties nuostatos nenumato galimybės dėl papildomų darbų susitarti žodžiu, todėl padarė išvadą, kad visais sutartyje nurodytais atvejais dėl papildomų darbų turi būti sudaromas rašytinis susitarimas.
Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, kad ne mažiau nei penkiais, iš nagrinėjamų, atvejais, neabejotinus šalių susitarimus dėl papildomų darbų patvirtina atsakovo atstovo elektroniniai laiškai ieškovo atstovui, teismas pripažino nepagrįsta, nurodydamas, kad iš ieškovo pateiktų laiškų nematyti, jog šalys būtų suderinusios papildomas sutartines kainas ir papildomų darbų apimtis. Teismas pažymėjo, kad šalių susirašinėjimas ieškovo teiginių patvirtinimui yra pernelyg fragmentiškas; nei viename atsakovo atstovų siųstame laiške nėra kalbama apie konkrečius atliekamus darbus, jų kainas, atlikimo terminus; ieškovo nurodytas elektroninis susirašinėjimas neatitinka sutartyje numatytų susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo formos bei turinio reikalavimų, todėl negalima teigti, jog šalys susitarė dėl papildomų, ar sutartyje nenumatytų darbų atlikimo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje atliktomis ekspertizėmis yra nustatyta tik apie trečdalis darbų ar jų kiekių, už kuriuos ieškovas reikalauja apmokėjimo, taip pat teigiama, kad daugumoje pozicijų darbų priėmimo perdavimo aktuose nurodyti įkainiai neatitinka sutartinių ar vidutinių rinkos kainų, darbų aktuose yra nurodyta neatliktų darbų. Šios aplinkybės teismui leido spręsti apie ieškovo nesąžiningumą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos už papildomus darbus priteisimo ir priteisė ieškovui iš atsakovo 3 345,65 Lt bei, vadovaudamasis sutarties 8.9 punktu, 120,44 Lt baudą už uždelsimą atsiskaityti. Vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu bei CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 8,49 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad jau pasisakė dėl atsakovų pareigos apmokėti ieškovo papildomai atliktus darbus nebuvimo ir atsakovų atsisakymo pasirašyti ieškovo vienašališkai atliktus darbus pagrįstumo, todėl atsakovų nurodytus aktus pripažino negaliojančiais, išskyrus atliktų darbų aktą – papildomi darbai už 2010 m. rugpjūčio mėnesius.
Įvertinęs tai, kad šioje byloje nėra laimėjusios šalies – tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, kad ekspertizių išvados bylos baigties žymiai neįtakojo, kad atsakovai, priklausantys vienai įmonių grupei, veikė išvien ir naudojosi to paties advokato paslaugomis, kad ieškovo ir atsakovų patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra panašaus dydžio, kad žyminį mokestį sumokėjo UAB “Inservis”, kurio atžvilgiu patenkinta turtinio reikalavimo dalis, teismas žyminio mokesčio, atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisė /įskaitė (CPK 93 str. 4 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovų priešieškinis iš dalies nepatenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį tenkinti visiškai, pripažinti negaliojančiu ab initio ieškovo vienašališkai pasirašytą atliktų papildomų darbų aktą už 2010 m. rugpjūčio-spalio mėnesius 3 345,65 Lt su PVM; panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovams nepriteistos iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ iš ieškovo 3 496,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui UAB „Inservis“ – 16 749,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 180 737,70 Lt (52 345,26 Eur) pagal atliktų darbų aktą už 2010 m. spalio mėnesį ir PVM sąskaitą faktūrą Serija VIT Nr. 1000271. Šalių sudaryta sutartis aiškiai numato, kad mokėjimai už ieškovo atliktus darbus gali būti vykdomi tik tuomet, kai šalys yra sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka sudariusios atliktų darbų aktus ir kai ieškovas pateikia atsakovui tinkamai įformintą mokėjimo dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovas iki šios dienos nėra pateikęs atsakovui tinkamai, pagal visus teisės aktų reikalavimus, įforminto mokėjimo dokumento. Ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra neatitinka buhalterinės apskaitos įstatymo bei pridėtinės vertės mokesčio įstatymo imperatyvių reikalavimų.
2. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Inservis“ 3 345,65 Lt (968,97 Eur) ir 120,44 Lt (34,88 Eur) baudą už vėlavimą šiuos atliktus darbus apmokėti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas būtų faktiškai atlikęs darbus, numatytus šalių sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodytai sumai. Pakartotinės teismo ekspertizės akte yra aiškiai konstatuota, kad ieškovas nėra atlikęs akte nurodytų tinko darbų. Vien tik šalių sudaryta lokalinė sąmata per se nesukuria atsakovui mokėjimo pareigos, kadangi šis dokumentas patvirtina tik susitarimą dėl tokių darbų atlikimo.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra laimėjusios šalies. Teismas patenkino 21,32 procentą ieškovo pareikštų reikalavimų, o atsakovų reikalavimai patenkinti 99,77 procentais. Nepagrįsta teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu parengtos teismo ekspertizės neturėjo įtakos bylos baigčiai. Nors ekspertizės akto išvados nėra cituojamos sprendimo tekste, tačiau jos buvo išsamiai analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir neabejotinai leido teismui padaryti išvadą, jog ieškovo reikalavimai šioje civilinėje byloje yra nepagrįsti ne tik teisiškai, tačiau ir faktiškai. Abu atsakovai bendrai šios civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė 70 066 Lt (20 292,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų reikalavimai šioje civilinėje byloje buvo patenkinti 99,72 procentais, atsakovams iš ieškovo priteistini 69 904,85 Lt (20 245,84 Eur) bylinėjimosi išlaidų (70 066 Lt x 99,72% = 69 904,85 Lt), iš kurių 12 072,17 Lt (3 496,34 Eur) – atsakovui AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“, o 57 832,68 (16 749,50 Eur) – atsakovui UAB „Inservis“.
Atsiliepimas
Ieškovas prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Nors atsakovai neigia pareigą atsiskaityti už pagrindinius atliktus darbus, kurių vertė siekia 52 345,26 Eur, tačiau neginčija tinkamo darbų atlikimo fakto, apimčių bei mokėtinos sumos dydžio. Atsakovai nepateikia argumentų, kodėl ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra laikytina netinkamai išrašyta ir neatitinkančia teisės aktų reikalavimų. Vieninteliu šio dokumento trūkumu atsakovai laiko šio dokumento datą – teigia, kad vietoje 2010 m. lapkričio 10 d. turėtų būti 2010 m. gruodžio 20 d. Net jei sąskaita nebūtų išrašyta tinkamai, teismas pagrįstai konstatavo, kad darbai yra faktiškai atlikti, todėl atsakovas privalo atsiskaityti už atliktus darbus.
2. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad jiems nekyla pareiga atsiskaityti už papildomai pagal lokalinę sąmatą atliktus 3 345,65 Lt vertės darbus. Nustačius, kad šie darbai yra atlikti, atsakovas privalo atsiskaityti už papildomus darbus.
3. Atsakovų argumentai, kad byloje nėra nustatyti, jog šie darbai yra atlikti, neatitinka tikrovės. Teismas nustatė, kad šalys suderino atliktų papildomų darbų sąrašą, įkainius bei galutinę kainą, sudarydami lokalinę sąmatą, kurią tinkamai patvirtino. Minėti darbai nurodyti atliktų darbų akte, jų kaina įtraukta į bendrąją sąskaitą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ši suma turėtų būti apmokėta. Atsakovas buvo pripažinęs savo pareigą apmokėti už ieškovo faktiškai tinkamai atliktus ir su atsakovu suderintus papildomus darbus (3 345,65 Lt) savo 2011 m. spalio 10 d. atsiliepime į ieškinį.
4. Teismo išvada, kad byloje nėra laimėjusios šalies yra pagrįsta, kadangi ieškovo reikalavimas dėl skolos už pagrindinius darbus priteisimo buvo patenkintas visiškai – 100 procentų, o reikalavimas priteisti skolą už papildomus darbus – iš dalies (1 procentas), todėl teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, panašaus pobūdžio bylose atsakovai neprivalėjo reikšti priešieškinio dėl vienašališkai pasirašytų darbų atlikimo aktų pripažinimo negaliojančiais. Teismas kelis kartus atkreipė atsakovų dėmesį į šią aplinkybę, siūlė priešieškinį atsiimti, tačiau atsakovai atsisakė tai padaryti, todėl išlaidos žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai apmokėti nebuvo būtinos.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies atmestas jo reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą už papildomai atliktus darbus ir iš dalies patenkintas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl vienašališkai pasirašytų papildomai atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir perduoti panaikintą bylos dalį nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylos nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatytas papildomų darbų atlikimo faktas. Teismas esant skirtingoms dviejų ekspertizių išvadoms, neatlikęs dar vienos nesutapimus šalinančios ekspertizės, negalėjo padaryti išvados, kad ieškovas atliko tik trečdalį papildomų darbų, kurių apmokėjimo reikalauja. Darant prielaidą, kad teismas vadovavosi antrąja ekspertize, jis nenurodė argumentų, kodėl suteikia prioritetą būtent šiai ekspertizei ir kodėl nesivadovauja pirmosios ekspertizės išvadomis. Teismas ekspertizių išvadų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, nenustatė ieškovo atliktų papildomų darbų apimties, nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus – ieškovo ir atsakovo darbuotojus, dalyvavusius vykdant darbus objekte ir galėjusius paliudyti papildomų darbų užsakymo, derinimo ir atlikimo bei matavimo aplinkybes.
2. Teismo išvada apie ieškovo nesąžiningumą santykiuose su atsakovais neatitinka ne tik faktinių bylos aplinkybių, bet ir abiejų byloje atliktų teismo ekspertizių išvadų. Pirmosios byloje atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad vienašališkai pasirašytuose atliktų papildomų darbų aktuose yra nurodyta darbų, kuriems vykdyti faktiškai panaudotos medžiagos yra brangesnės už sutartyje nurodytąsias arba faktiškai panaudotos naujos medžiagos, dėl to tų darbų įkainis yra didesnis už nurodytą pradinėse sąmatose, o taip pat yra naujų įkainių, kurių nebuvo sąmatose, taip pat yra įkainių, kuriuose neįvertintos darbo sąnaudos. Antrosios byloje atliktos ekspertizės akte nustatyta, jog kai kuriuose rangovo vienašališkai pasirašytuose papildomų darbų aktuose nurodyti tiek mažesni, tiek konkrečių darbų įkainiai, lyginant su vidutine rinkos kaina, papildomų medžiagų vertės ir pelno priskaitymų dydžiai nurodyti mažesni, nei reikalauja UAB „Sistela“, papildomų medžiagų, statybvietės išlaidų, ir pridėtinių išlaidų dydžiai iš viso nenurodyti.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neturi teisės į atlyginimą už atsakovams atliktus papildomus darbus, kadangi neužtikrino papildomai atliktų darbų suderinimo su atsakovais statybos rangos sutarties nustatyta tvarka. Šalys susitarė atlikti darbus pagal šalių sutartą darbų aprašymą, kurie turėjo būti detalizuoti sutarties priede Nr. 4, tačiau šis priedas šalių nebuvo pasirašytas. Ieškovas dėl susiklosčiusios ypatingos situacijos neturėjo pakankamai laiko derinti kiekvieno už sutarties ribų išeinančio darbo atlikimą su užsakovu raštu sutartyje nustatyta tvarka, todėl papildomų darbų atlikimą derino su atsakovais elektroniniu paštu arba žodžiu. Todėl užsakovui nesuteiktina galimybė praturtėti rangovo sąskaita nemokamai gavus papildomų darbų rezultatus vien dėl formalių papildomų darbų derinimo trūkumų.
4. Atsakovai dėl papildomų pageidavimų statybos rangos darbams padidino statybos darbų kainą daugiau kaip penkiolika procentų ir šis faktas buvo patvirtintas abiejų teismo ekspertizių, todėl ieškovas pagrįstai pareikalavo atsakovų keisti sutarties kainą ją didinant bei sumokėti proporcingą atlyginimą už objekte atliktus papildomus darbus. Šį reikalavimą ieškovas iškėlė nedelsiant po to, kai buvo baigti atlikti ir matuoti objekte atlikti papildomi darbai – 2011 m. birželio 6 d. – pateikęs atsakovams prašymą apmokėti už papildomus darbus per notarą, kaip to reikalauja CK 6.204 straipsnio 3 dalis.
5. Teismo atliktas pažodinis sutarties nuostatų aiškinimas neatitinka tikrųjų sutarties šalių ketinimų vykdant sutartį ir yra padarytas nevertinant konkrečių sutarties nuostatų bendrame sutarties kontekste. Ekspertizių aktais byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad palyginti su darbų apimtimi, suderinta tarp šalių sudarant statybos rangos sutartį ir apibrėžta išplėstinėje sąmatoje, ieškovas atliko darbus, viršijančius nurodytus išplėstinėje sąmatoje, todėl vadovaujantis rangos sutarties 3.4.1 punktu, už tokius darbus ieškovui turi būti mokama papildoma sutartinė kaina.
6. Sutarties 3.4.3 punktas įtvirtina šalių valią nestabdyti atliekamų darbų net ir tada, kai užsakovas neformuluoja papildomų darbų raštu ir ieškovas nesilaiko sutarties 3.4.3 punkte nustatytos papildomų darbų derinimo tvarkos. Nustačius, kad ieškovas yra atlikęs papildomus darbus objekte, nors ir nesuderinęs jų su atsakovais sutartyje nustatyta tvarka, nustačius, kad atsakovai naudojasi darbų rezultatu, laikytina, kad tarp šalių iškilo ginčas dėl kainos už papildomus darbus.
7. Sutarties 3.4.3 punktas leido šalims nederinti papildomų darbų, kurių vertė neviršija 1 000 Lt. Ieškovo papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktų didelė dalis fiksuoja darbų iki 1 000 Lt atlikimą, todėl teismas nepagrįstai šios aplinkybės nevertino ir nepriteisė ieškovui iš atsakovų atlyginimo už papildomus darbus, kurių suma neviršija 1 000 Lt.
8. Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovai neprivalo sumokėti ieškovui už papildomai atliktus darbus, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovai pagrįstai atsisakė pasirašyti papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus.
Atsiliepimas
Atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovo argumentai, kad byloje nustatytas papildomai atliktų darbų faktas ar teismo išvada, jog ieškovas atliko tik maždaug trečdalį darbų, už kuriuos prašo priteisti apmokėjimą, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Tiek įstatymai, tiek sutarties nuostatos numato sąlygas, kurias būtina įvykdyti, siekiant įgyti teisę reikalauti apmokėti už papildomai atliktus darbus. Šalys nėra sudariusios tinkamos formos ir turinio rašytinių susitarimų dėl papildomų darbų objekte atlikimo, todėl neatsiranda ieškovo teisė reikalauti apmokėti už šiuos darbus. Sutarties nuostatos nenumato atsakovo pareigos apmokėti ieškovo vienašališku sprendimu, be tinkamos formos ir turinio rašytinio susitarimo padarytus papildomus darbus. CK nuostatos leidžia daryti išvadą, kad nesuderinęs rašytiniu susitarimu, ieškovas papildomus darbus objekte atliko savo sąskaita ir neturi teisės reikalauti jų apmokėjimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo vadovautis pirmosios teismo ekspertizės išvadomis, nurodančiomis, kad ieškovas atliko objekte papildomų darbų už 968 199 Lt, bei nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo paskirti dar vieną ekspertizę. Bylos nagrinėjimo metu tiek teismui, tiek proceso dalyviams kilo pagrįstų abejonių dėl pirmosios teismo ekspertizės akto išvadų. Pats ieškovas reiškė prašymą dėl pinigų už šios išvados nesumokėjimą ir grąžinimą ieškovui, todėl teismas nutarė paskirti pakartotinę ekspertizę. Dėl antrosios ekspertizės akto išvadų abejonių nekilo nei šalims, nei teismui. Šios ekspertizės išvadomis ieškovas grindė savo poziciją, trečios ekspertizės paskirti neprašė.
3. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad vykdant sutartis susiklostė ypatinga situacija, kuri tariamai pateisina nukrypimą nuo sutartyse nustatytos papildomų ir už sutarties ribų išeinančių darbų suderinimo raštu tvarkos. Pirmosios instancijos teisme šiuo argumentu ieškovas savo pozicijos negrindė, todėl apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Bet kuriuo atveju, nei CK, nei sutarties nuostatos nenumato „ypatingų situacijų“, kurios leistų rangovui nevykdyti įstatyme ar sutartyje numatytų imperatyvių reikalavimų. Trumpi darbų atlikimo terminai ieškovui buvo žinomi jau sutarties sudarymo metu. Ieškovas įvertino atliekamus darbus, jų apimtį, pasiūlė darbų atlikimo kainą, patvirtino, jog už šią kainą bus atlikti visi sutarties pagrindu atliekami darbai, taip pat parengė bei atsakovui pateikė darbų atlikimo kalendorinį grafiką.
4. Tai, kad ieškovui buvo žinomi imperatyvūs sutarties reikalavimai papildomiems darbams atlikti ir juos apskaityti, patvirtina šalių sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo.
5. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai pažeidė sutarties nuostatas ir atsisakė pasirašyti sutarties priedą Nr. 4 – patalpų įrengimo aprašymą. Elektroniniu laišku atsiųstas dokumentas negali būti laikomas sutarties priedu Nr. 4. Jeigu ieškovas būtų pateikęs tinkamą patalpų įrengimo aprašymą iki sutarties sudarymo, kaip apeliaciniame skunde teigia ieškovas, sutartyje nebūtų numatyta, kad tokį dokumentą ieškovas privalo parengti ir pateikti per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo.
6. Nepasinaudojęs CK 6.684 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis teisėmis ir nesudaręs rašytinio susitarimo, vadovaujantis sutarties 3.5 punktu bei CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, ieškovas neįgijo teisės reikalauti už šiuos darbus apmokėti.
7. Ieškovas netinkamai aiškina sutarties 3.4.3 punktą, teigdamas, kad nenustačius, jog ieškovas objekte atliko papildomus darbus ir šalims nesutariant dėl šių darbų kainos, toks ginčas turi būti išspręstas specialistų. Šis punktas nustato papildomų darbų kainos sprendimo būdą dar iki šių darbų atlikimo. Jei ieškovas šiuos darbus atliko tinkamai neišsprendus ginčo dėl darbų kainos bei nesudarius rašytinio susitarimo su ieškovu, tokie darbai atliekami nemokamai (sutarties 3.5 p.).
8. Ieškovas nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovas nors vienu atveju būtų atlikęs sutartyje nurodytus veiksmus susitarimui dėl papildomų darbų atlikimo sudaryti. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad susitarimus sudaręs žodžiu arba elektroniniu paštu. Bylos nagrinėjimo metu teismas prašė ieškovo atstovės nurodyti bent keletą konkrečių pavydžių kaip šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau atstovė negalėjo nurodyti nei vieno tokio susitarimo sudarymo pavyzdžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. tarp ieškovo ir atsakovo AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis (sutarties kaina – 890 000 Lt + PVM) (1 t., 35-41 b. l.). 2010 m. rugpjūčio 23 d. tarp ieškovo ir atsakovo AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ buvo sudaryta dar viena statybos rangos sutartis (sutarties kaina – 71 000 Lt + PVM) (1 t., 73-79 b. l.). 2010 m. rugsėjo 3 d. susitarimu atsakovas UAB „Invalda service“ (šiuo metu UAB „Inservis“) perėmė atsakovo AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ (pradinio užsakovo) teises ir pareigas pagal 2010 m. rugpjūčio 9 d. sutartį (1 t., 91-92 b. l.). Visų minėtų sutarčių objektas – pastato, esančio A. Juozapavičiaus g. 6/2, Vilniuje, remonto darbai.
Atsakovas UAB „Inservis“ neatsiskaitė su ieškovu pagal 2010 m. spalio mėnesį atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIT-1000271 ir nesumokėjo 180 737,10 Lt. Ieškovas, vadovaudamasis sutarties 8.9 punktu, paskaičiavo 6 506,56 Lt baudą už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovas UAB „Inservis“ taip pat neatsiskaitė už ieškovo papildomai atliktus darbus pagal 132 papildomų darbų aktus už 2010 m. rugpjūčio-spalio mėnesius ir neapmokėjo ieškovo išrašytos 655 374,97 Lt PVM sąskaitos faktūros Nr. VIT100469. Atsakovas UAB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ neatsiskaitė pagal 4 papildomų darbų aktus už 2010 m. rugpjūčio-spalio mėnesius ir neapmokėjo 46 355,10 Lt PVM sąskaitos faktūros Nr. VIT100468. Ieškovas nuo neapmokėtų sumų paskaičiavo atitinkamai 5 243 Lt ir 370,84 Lt baudas.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo
Teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Inservis“ 55 233,54 Eur (190 710,35 Lt) – 52 345,26 Eur (180 737,70 Lt) skolos pagal atliktų darbų aktą už 2010 m. spalio mėnesį ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIT-1000271 ir nuo šios sumos paskaičiuotą 1 884,43 Eur (6 506,56 Lt) baudą už uždelstą atsiskaityti laiką; 968,97 Eur (3 345,65 Lt) skolos už papildomai atliktus darbus, kurių atlikimą šalys suderino sudarydamos lokalinę sąmatą (3 t., 18- b. l.), bei nuo šios sumos pagal sutarties 8.9 punktą paskaičiuotą 34,88 Eur (120,44 Lt) baudą. Atsakovas UAB „Inservis“ su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka. Atsakovo teigimu, ieškovas neįvykdė sutarties 5.1 punkte įtvirtintų įsipareigojimų ir nepateikė atsakovui pagal įstatymo reikalavimus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, todėl atsakovui nekyla prievolė atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka.
Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad užsakovo mokėjimai už atliktus darbus vykdomi pagal faktiškai atliktų darbų kiekius, pagal užsakovo pasirašytą be esminių trūkumų ir/ar defektų atliktų darbų aktą ir šio akto pagrindu rangovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurią rangovas pateikia užsakovui. Ieškovas pagal atliktų darbų aktą už 2010 m. spalio mėnesį pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIT-1000271. Ieškovas atliktų darbų akte nurodytus darbus yra atlikęs, pastabų dėl nurodytų darbų atsakovas nėra pareiškęs, šiuos darbus priėmė ir naudojasi darbų rezultatu. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.687 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovo atsisakymas atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus tokį atsisakymą motyvuojant netinkama PVM sąskaitos faktūros data yra nepagrįstas, todėl priteisdamas ieškovui skolą pagal 2010 m. spalio mėnesio atliktų darbų aktą ir minėtą sąskaitą faktūrą, teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu buvimą.
Atsakovas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 968,97 Eur (3 345,65 Lt) skolos ir 34,88 Eur (120,44 Lt) baudos už papildomai atliktus darbus. Apeliantas nurodo, kad dėl šių darbų atlikimo ieškovas nėra išrašęs PVM sąskaitos faktūros, be to, teismas nenustatė šių darbų atlikimo fakto, o lokalinė sąmata pati savaime nėra dokumentas, sukuriantis atsakovui prievolę atsiskaityti už joje nurodytus darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šių darbų atlikimo fakto atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį neginčijo. Vienintele atsisakymo apmokėti šiuos darbus priežastimi nurodė sąskaitos faktūros nepateikimą, todėl apeliaciniame skunde negali dėstyti aplinkybių, kuriomis negrindė savo atsikirtimų į ieškinį. Vis dėl to, negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad šie darbai neatlikti, kad už šiuos darbus nėra išrašyta PVM sąskaita faktūra ir teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo atsiskaitymą už nurodytus darbus. Byloje nustatyta, kad ginčijami darbai įtraukti į bendrąją sąskaitą (2 t., 5 b. l.) ir nurodyti atliktų darbų akte (4 t., 109-110 b. l.). Minėta, kad tiek pagal įstatymo, tiek pagal sutarties nuostatas atsakovo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus siejama su tinkamo ir kokybiško darbų atlikimo ir jų perdavimo atsakovui faktu, todėl esant nustatytam darbų atlikimo faktui, atsakovo argumentai dėl netinkamos PVM sąskaitos faktūros datos neturi esminės reikšmės skolos už atliktus darbus priteisimui. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šią ieškovo reikalavimų dalį, todėl atsakovų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo reikalavimas pagal 136 vienašališkai pasirašytus papildomų darbų atlikimo aktus priteisti iš atsakovų 203 235,07 Eur (701 730,07 Lt) skolą, o atsakovų priešieškinio reikalavimas buvo patenkintas ir šie vienašališkai ieškovo pasirašyti papildomų darbų atlikimo aktai buvo pripažinti negaliojančiais. Ieškovo teigimu, teismas neatsižvelgė į byloje neginčijamai nustatytą faktą, kad papildomus darbus objekte, esančiame A. Juozapavičiaus g. 6/2, Vilniuje, ieškovas atliko; nenustatė konkrečių objekte atliktų darbų apimčių, o teismo išvada, kad tik trečdalis papildomų darbų aktuose nurodytų darbų yra atlikti, nepagrįsta, vienpusiška, neparemta išsamia bylos analize. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad byloje nustatytas ieškovo papildomai atliktų darbų faktas, tačiau atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašo apmokėjimo už darbus, dėl kurių šalys nesusitarė, kurių kaina nebuvo įtraukta į sutartyje tiksliai apskaičiuotą sutarties darbų kainą, todėl pirmiausia byloje buvo sprendžiama, ar ieškovas yra įgijęs teisę į atlygį už papildomai atliktus darbus, kurių šalys nesuderino, o aplinkybė, kad ieškovas šiuos darbus atliko, pati savaime nesąlygoja atsakovų prievolės atsiskaityti už papildomai ieškovo atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo pripažinti ieškovo teisę į papildomų darbų apmokėjimą. Teisėjų kolegija tokiai teismo išvadai pritaria. Dėl šių priežasčių ieškovo argumentai, kad teismas nenustatė papildomai atliktų darbų apimties ar atliktų darbų įkainių, nagrinėjamu atveju neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tik tuo atveju, jeigu teismas būtų konstatavęs esant įstatyme ar sutartyje įtvirtintam pagrindui ieškovui reikalauti apmokėjimo už papildomai atliktus darbus, būtų svarbu tiksliai nustatyti ieškovo atliktų darbų kiekius ir jų kainą. Taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai, kad esant skirtingoms ekspertizių išvadoms, teismas privalėjo byloje paskirti dar vieną ekspertizę. Minėta, kad teismas nenustatė ieškovo teisės į papildomų darbų atlyginimą, o ieškovui neturint tokios teisės, tikslus jo atliktų darbų kiekis ir kaina nėra reikšmingi.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad šalių sudarytose statybos rangos sutartyse yra aiškiai nurodyta sutarties kaina. 2010 m. rugpjūčio 9 d. sutartyje – 890 000 Lt be PVM, o 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartyje – 71 000 Lt be PVM. Atliktini darbai, jų kiekiai ir kainos detalizuoti lokalinėse sąmatose. Taigi sudarydamos sutartis šalys susitarė dėl konkrečios darbų atlikimo kainos ir konkrečių darbų atlikimo. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 str. 1 d.). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo keleto aplinkybių. Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 str. 4 d.), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 str. 4, 5 d.) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas rangovo elgesio variantas tuo atveju, jeigu reikia atlikti papildomų sutartyje nenumatytų darbų. Šiame straipsnyje nurodyta, kad, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 str. 4 d.). Sutarčių 3.4 punkte numatyta, kad rangovas neturi teisės reikalauti užsakovo mokėti didesnę nei sutartyje nustatytą kainą, išskyrus 3.4.1-3.4.3 numatytus atvejus. Sutarties 3.4.1 punkte numatytas kainos keitimas užsakovui padidinus arba sumažinus išplėstinėje sąmatoje ir/ar atliekamų darbų aprašyme nurodytus darbus. Sutarties 3.4.2 punkte – dėl perkant statybines medžiagas iš užsakovo nurodytų tiekėjų susidariusių kainų skirtumų. Sutarties 3.4.3 punkte numatyta, kad siekdamos nustatytu terminu užbaigti sutartyje nustatytus darbus, tuo atveju, jei rangovui reikės atlikti papildomus sutartyje nenumatytus darbus, kurių kaina yra daugiau kaip 1 000 Lt, rangovas nedelsiant įsipareigoja raštui informuoti užsakovą, prie rašto pateikdamas užsakovui papildomų darbų aprašymą ir detalią sąmatą, o užsakovas įsipareigoja nedelsiant patvirtinti sąmatą, tačiau darbai nėra stabdomi. Jeigu tarp šalių kils ginčas dėl papildomos kainos dydžio, šiuo atveju specialistų nustatyta papildoma kaina apmokama per 30 dienų. Sutarties 3.5 punkte numatyta, kad už sutartyje nenumatytus darbus, kuriuos rangovas atlieka nesuderinęs raštu su užsakovu arba savavališkai nukrypdamas nuo sutarties sąlygų, rangovas juos atlieka nemokamai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.653 straipsnio 4 dalies, 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalies bei sutarčių 3.4, 3.4.1-3.4.3 bei 3.5 punktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad tarp šalių nebuvo suderinti papildomai atliktini darbai, jų kiekiai ir kaina, todėl, vadovaujantis minėtomis įstatymo ir sutarties nuostatomis, ieškovas neįgijo teisės į atlyginimą už papildomai atliktus darbus. Tokią teismo poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šių nuostatų tikslas – suteikti statybos rangos sutarties šalims alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi keisti darbų kainą galima tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009, nurodė, kad šioje teisės normoje (CK 6.653 str. 4 d.) nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. Nurodytoje nutartyje pažymėta, kad reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus. Toks teisės aiškinimas išplaukia iš visų CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl teisinių padarinių, kylančių užsakovui atsisakius didinti kainą, vertinimo.
Ieškovas, žinodamas, kad reikės atlikti papildomus, sutartyje nenumatytus darbus, privalėjo kreiptis į atsakovus dėl tokių darbų suderinimo, tačiau tokios tiek įstatyme, tiek sutartyje įtvirtintos pareigos nevykdė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs nurodytų nuostatų ar sutarčių aiškinimo taisykles, todėl, nustatęs, kad ieškovas nesikreipė dėl papildomai atliekamų darbų suderinimo, vadovaudamasis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, 6.684 straipsnio 4 dalimi ir sutarties 3.5 punktu, pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįgijo teisės į atlyginį už šalių nesuderintus, papildomai atliktus darbus ir turi prisiimti su šių darbų atlikimu susijusią riziką.
Ieškovo įrodinėjama aplinkybė, kad dėl papildomų darbų šalys tarėsi žodžiu ir elektroniniais laiškais neįrodyta. Ieškovas nenurodo nei vieno elektroninio laiško, kuris leistų spręsti buvus aiškų ir konkretų šalių susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Pateiktas susirašinėjimas (3 t., 82-113 b. l.) patvirtina, kad šalys tarpusavyje bendradarbiavo, tarėsi dėl darbų atlikimo, tačiau iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad šalys susitarė dėl sutartyje nenumatytų darbų atlikimo, todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.653 straipsnio 4 dalį, 6.684 straipsnio 4 dalį ir sutarties 3.5 punktą.
Pažymėtina, kad rangos sutartyje sulygtos darbų kainos keitimas (didinimas) galimas tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes. Ieškovas tokių aplinkybių neįrodė. Ieškovo argumentai, kad vykdant sutartį susiklostė ypatinga situacija, kuri pateisina nukrypimą nuo sutartimi nustatytos papildomų darbų derinimo raštu tvarkos, nepagrįsti. Ieškovo nurodomos aplinkybės – trumpi darbų atlikimo terminai ir didelė darbų apimtis, nepateisina ieškovo nurodomos papildomų darbų raštu derinimo tvarkos nesilaikymo. Sudarydamas sutartį ieškovas žinojo per kiek laiko ir kokios vertės darbus įsipareigoja atlikti. Darbų kainą pasiūlė pats ieškovas, įvertinęs statybos darbų pobūdį ir jų kiekius, todėl jokia ypatinga situacija ginčo atveju nesusiklostė. Ieškovas taip pat nepagrįstai vadovaujasi CK 6.685 straipsnio 2 dalimi, suteikiančia rangovui teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (CK 6.204 str.). Ieškovas neįrodė jokių CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo.
Aplinkybė, kad šalys sudarė tik vieną susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, nepanaikina ankščiau aptartų imperatyvių rangos teisinius santykius reglamentuojančių normų bei sutarties sąlygų galiojimo ir ieškovo prisiimtos rizikos pasirinkus tokį savo elgesio variantą.
Apeliantas nepagrįstai teigia, jog sutarties 3.4.1 punktas suteikia jam teisę į atlyginimą už atliktus papildomus darbus. Šiame punkte numatyta, kad užsakovui padidinus arba sumažinus išplėstinėje sąmatoje ir/ar atliekamų darbų aprašyme nurodytus darbus, atsižvelgiant į papildomas ar sumažėjusias sąnaudas, papildomu susitarimu nustatoma papildoma sutartinė kaina, kuri atitinkamai yra didinama arba mažinama. Šio sutarties punkto pagrindu ieškovas būtų įgijęs teisę į papildomų darbų apmokėjimą, jeigu šalys būtų susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo. Nagrinėjamu atveju nesant tokio šalių susitarimo, vadovaujamasi sutarties 3.5 punktu, kuriame numatyta, kad sutartyje nenumatytus ir su užsakovu nesuderintus darbus rangovas atlieka nemokamai.
Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad tarp šalių kilusį ginčą dėl papildomų darbų kainos turi išspręsti tretieji asmenys pagal sutarties 3.4.3 punktą. Šiame sutarties punkte nustatyta, kad šalys siekdamos nustatytu terminu užbaigti sutartyje nustatytus darbus, tuo atveju, jeigu rangovui reikės atlikti papildomus sutartyje nenumatytus darbus, kurių kaina yra didesnė nei 1 000 Lt, rangovas nedelsiant įsipareigoja raštu informuoti užsakovą, prie rašto pateikdamas užsakovui papildomų darbų aprašymą ir detalią sąmatą, o užsakovas įsipareigoja nedelsiant patvirtinti sąmatą (nebent papildomų darbų kaina būtų paskaičiuota nepagrįstai, šiuo atveju papildomų kaina nustatoma šalių susitarimu, nesutarus, ginčas dėl kainos sprendžiamas pasitelkus specialistus – trečiuosius asmenis), tačiau darbai jokiu būdu nėra stabdomi. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių kilęs ginčas ne dėl ieškovo atliktų darbų kainos, o dėl ieškovo teisės į atlyginimą už papildomai atliktus darbus ir tokios teisės teismas nenustatė, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad darbų kainą turėtų nustatyti tretieji asmenys.
Ieškovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal sutarties 3.4.3 punktą šalys gali nederinti papildomų darbų, kurių vertė neviršija 1 000 Lt, kad didelė dalis papildomų darbų aktų nesiekia 1 000 Lt, todėl be teisėto pagrindo nevertinęs šių aplinkybių, nepagrįstai nepriteisė ieškovui atlyginimo už papildomus darbus, kurių suma neviršija 1 000 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo papildomai atliktų su atsakovais nesuderintų darbų kaina, anot ieškovo, yra 701 730,07 Lt. Aplinkybė, kad kai kuriuose atliktų darbų aktuose darbų vertė nesiekia 1 000 Lt, nepaneigia fakto, kad bendra tokių darbų vertė viršija 700 000 Lt, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam pagal aptariamą sutarties punktą turi būti priteista tam tikra nesuderintų darbų vertė.
Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodymų vertinio taisyklių nepažeidė, ir nustatęs, kad ieškovas nesilaikė imperatyvių CK ir sutarties nuostatų, pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti atsiskaitymo už papildomai atliktus darbus, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Teismas sprendė, kad byloje nėra nei laimėjusios, nei pralaimėjusios šalies, kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirstė. Atsakovai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad sprendimu buvo patenkinti 21,32 procento ieškovo reikalavimų, o atsakovų reikalavimai patenkinti 99,54 procento, todėl atsakovui AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ turi būti priteista 3 496,34 Eur, o atsakovui UAB „Inservis“ – 16 749,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje nėra laimėjusios šalies, taip pat sprendžia, jog teismas nepagrįstai ginčo atveju spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netaikė CPK 93 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 894 588,17 Lt (259 090, 64 Eur). Teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovų 55 233,54 Eur, t. y. patenkino 21,32 procento ieškovo reikalavimų. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 12 946 Lt žyminį mokestį (1 t., 12 b. l.), turėjo 25 410 Lt ekspertizės išlaidų (6 t., 144, 147 b. l.; 7 t., 30 b. l.) ir 25 002 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (7 t., 42, 43-52 b. l.). Ieškovas turi teisę į 21,32 procentus turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nuo sumokėtos žyminio mokesčio sumos ieškovui priteistina dalis sudaro 2 760,09 Lt (CPK 93 str.).
Ieškovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nurodytos bendrai tiek ieškiniui, tiek priešieškiniui. Tokiu atveju svarbu išskirti ieškovo turėtas išlaidas, susijusias su ieškiniu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, todėl paskaičiuotini maksimalūs ieškovui iš atsakovų galimi priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai. Ieškovas byloje pateikė ieškinį (1 t., 1-11 b. l.), dubliką (3 t., 50-57 b. l.), prašymą dėl bylų sujungimo (5 t., 128-130 b. l. ), prašymą dėl ekspertizės skyrimo (6 t., 1-4 b. l.), rašytinius paaiškinimus (6 t., 52-87 b. l.), prašymą dėl ekspertizės skyrimo (6 t., 134-135 b. l.), atskirąjį skundą (6 t., 192-194 b. l.), prašymą dėl ekspertizės išvadų tikslinimo (7 t., 22-23 b. l.), rašytines pastabas dėl ekspertizės išvadų (7 t., 39-41 b. l.), prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (7 t., 74-75 b. l.), dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių trukmė, paskaičiuota pagal Rekomendacijų 9 punktą yra 9 val. (6 t., 48-50 b. l., 185-186; 7 t., 60-69, 70-73, 176-184 b. l.). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.15, 8.18 punktais bei atsižvelgiant į išlaidų susidarymo metu buvusią vieno mėnesio minimalią mėnesinę algą, maksimali ieškovui priteistina su ieškiniu turėtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 015,63 Lt. Tokiu atveju ieškovas turi teisę į 21,32 procentus šių išlaidų atlyginimo – 1 708,93 Lt, o bendra ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme yra 4 469,02 Lt (1 294,32 Eur).
Atsakovas UAB „Inservis“ prašė priteisti iš ieškovo 10 648 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti turėtų išlaidų, o atsakovas AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ – 12 100 Lt (7 t., 54 b. l.). Atsakovas UAB „Inservis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (3 t., 1-14 b. l.) ir tripliką (5 t., 89-103 b. l.). Atsakovas AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ taip pat pateikė atsiliepimą į ieškinį (3 t., 36-42 b. l.) ir tripliką (5t., 80-84 b. l.). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktais bei atsižvelgiant į išlaidų susidarymo metu buvusią vieno mėnesio minimalią mėnesinę algą, maksimalios išlaidos už šių procesinių dokumentų surašymą būtų po 3 800 Lt. Atsakovai bendrai pateikė atsiliepimą į prašymą neskirti ekspertizės (6 t., 37-43 b. l.), rašytinius paaiškinimus (88-133 b. l.), prašymą dėl pakartotinės ekspertizės (6 t., 162-168 b. l.), atsiliepimą į atskirąjį skundą (6 t., 6 t., 197-203 b. l.), rašytinius paaiškinimus (7 t., 113-115 b. l.), dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių trukmė, paskaičiuota pagal Rekomendacijų 9 punktą yra 9 val. (6 t., 48-50 b. l., 185-186, 7 t., 60-69, 70-73,176-184 b. l.).Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15, 8.18 punktais, maksimali atsakovams už šių procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme suma būtų 2 898,13 Lt (po 1 449,07 Lt), o bendra atstovavimo išlaidų sumą, susijusi su ieškiniu – po 5 249,07 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atmesti 78,68 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų, atsakovams iš ieškovo priteistina po 4 129,97 Lt (1 196,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovai byloje pareiškė priešieškinį, kurio suma 701 710,07 Lt (5 t., 108-122 b. l.) ir kurį atsakovas UAB „Inservis“ apmokėjo 11 018 Lt žyminiu mokesčiu (5 t., 123 b. l.). Atsakovų priešieškinis iš esmės patenkintas visiškai – patenkinti 99,52 procentai priešieškinio reikalavimų. Atsakovų priešieškinio suma buvo 701 710,07 Lt, teismas pripažino visus aktus negaliojančiais, išskyrus vieną, pagal kurį atsakovui UAB „Inservis“ kilo pareiga sumokėti ieškovui 3 345,65 Lt (968,97 Eur). Atsižvelgiant į atmestų priešieškinio reikalavimų dalį, atsakovui UAB „Inservis“ priteistina žyminio mokesčio dalis sudarytų 10 965,11 Lt.
Atsakovai pareiškė priešieškinį (5 t., 108-122 b. l.) ir dubliką (5-158-170 b. l.).Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktais, maksimali atsakovams už šių procesinių dokumentų parengimą priteistina suma sudarytų 3 800 Lt, o 99,52 procentai nuo šios sumos sudarytų 3 781,76 Lt (kiekvienam po 1 890,88 Lt (547,64 Eur)).
Bendra atsakovui UAB „Inservis“ iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 16 985,96 Lt (4 919,47 Eur), o atsakovui AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ – 6 020,85 Lt (1 743,76 Eur).
Kadangi atsakovų priešieškinis iš esmės patenkintas visiškai, ieškovo išlaidos, susijusios su atsiliepimu į priešieškinį ir tripliko pateikimu, neatlygintinos (CPK 93 str.).
Byloje pirmąją ekspertizę prašė paskirti bylą iš esmės pralaimėjęs ieškovas, o atsakovai su šiuo prašymu nesutiko, todėl ieškovui už šią ekspertizę sumokėtos išlaidos neatlygintinos. Atsakovai prašė paskirti antrąją ekspertizę, tačiau įvertinus tai, kad jų pozicija apskritai nebuvo susijusi su ekspertizėje pateiktomis išvadomis (atsakovai teigė, kad ieškovui neatsirado teisė prašyti atlygio už nesuderintus papildomus darbus), atsakovo UAB „Inservis“ už ekspertizę sumokėtos išlaidos taip pat neatlygintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos tiek ieškovui iš atsakovų, tiek atsakovams iš ieškovo, vadovaujantis ekonomiškumo principu, ieškovui iš atsakovų priteistini 4 469,02 Lt (iš kiekvieno po 2 234,51 Lt ) įskaitytini į atsakovams iš ieškovo priteistinus 6 020,85 Lt ir 16 985,96 Lt ir tokiu būdu iš ieškovo atsakovui UAB „Inservis“ priteistini 14 751,45 Lt (4 272,32 Eur), o atsakovui AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ – 3 786,34 Lt (1 096,60 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Tiek ieškovo, tiek atsakovų apeliaciniai skundai buvo atmesti, todėl jie neturi teisės į žyminio mokesčio ir išlaidų už apeliacinio skundo parengimą atlyginimą (CPK 93 str.). Šalys turi teisę į išlaidų, susijusių su atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimu, atlyginimą. Atsakovai prašo priteisti 1 366,73 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą turėtų išlaidų, o ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 1 752,32 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalių prašomų priteisti išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundu parengimą dydis viršija Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte rekomenduojamo dydžio, t. y. 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2015 m. gegužės mėn., o užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2014 m. IV ketv., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 714,50 Eur), todėl turėtų būti sumažintinas iki maksimalios 928,85 Eur sumos. Tokiu atveju kiekvienai šaliai būtų priteista tokia pati išlaidų sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už atsiliepimų į apeliacinius skundus turėtos išlaidos šalims neatlygintinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kompanija Vitrum“, j. a. k. 300125715, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inservis“, j. a. k. 126180446, 4 272,32 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 32 ct), o atsakovui akcinei bendrovei „INVL Baltic Real Estate“ (buvęs pavadinimas „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“), j. a. k. 152105644, 1 096,60 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis eurus ir 60 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.