Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2013-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-872-571/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-05
Bylos Nr.
2-872-571/2013
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00432-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Gadiškienė
Atsakovas
T. M.
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-872-571/12Proceso Nr.2-28-3-00432-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 73.2.6.1;
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 05d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Gadiškienė, sekretoriausiant L. S., dalyvaujant atsakovui T. M., teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui T. M. dėl išmokėtų sumų grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo T. M. 2231,53 litus nuostolių atlyginimo , bylinėjimosi išlaidas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo . Ieškovas savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.1d. 4p., Taisyklių 59.4p., LR CK 6.270 str.1d., 2d., LR CK 6.37 str., 6.210 str.

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė teismui raštą, kuriuo prašė bylą nagrinėti iš esmės jų atstovui nedalyvaujant, ieškinį palaiko pilnai. Byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant, nes jis apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką žino, ieškinį palaiko pilnai.

Atsakovas T. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kadangi transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. DB0485, valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filiale (sutartis SGB0843054), todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22str.1d. kuri numato, kad „draudikas, sumokėjęs Išmoką, turi teisę reikalauti; kad sumokėtas, dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis: 4) Pasišalino iš įvykio vietos". Pažymėtina, jog to paties įstatymo 19 str. nurodyta, jog atsakingas draudikas pagal draudimo sutartį moka draudimo išmokas nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu eismo įvykis, dėl kurio apdraustam pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė, įvyko draudimo sutarties galiojimo metu. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio mėn. 19 d., nutarimu, administracinėje byloje, Nr. A2.6.-64-873/2012, nutarė T. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, jo veikime nesant administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėties. ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, padariusiam konkrečius pažeidimus, o ne automobilio savininkui. Prielaidomis išvada dėl asmens kaltės negali būti grindžiama. Be to remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) ir LR CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu draudimo įmonė gyja kreditoriaus teises asmens, atsakingo už draudžiamąjį įvykį, atžvilgiu, todėl ieškovo nukreiptas į atsakovą reikalavimas yra nepagrįstas, šis nėra ir negali būti pripažintas atsakingu už žalą asmeniu. Įvertinus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės tikslus bei esmę, akivaizdu, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nustatytų atvejų, kai draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtas sumas iš už žalą atsakingų asmenų, sąrašas yra baigtinis ir jame nėra nustatyta, kad nenustačius už žalą atsakingo asmens draudiko išmokėtas išmokas turi grąžinti transporto priemonės savininkas. Atsakingu už žalą asmeniu gali būti faktiškai automobilį valdęs, naudojęs ir vairavęs fizinis asmuo. Įstatyme atskirai nepateikta už žalą atsakingo asmens sąvokos, tačiau, ieškovo teigimu, juo laikytinas savo veiksmais (neveikimu) tiesiogiai padaręs nuostolių asmuo, ne turto savininkas. Draudėjas, transporto priemonės valdytojas ir už žalą atsakingas asmuo gali sutapti, tačiau tai gali būti ir visiškai skirtingi asmenys, šiuo atveju automobilio savininkas ir draudėjas - atsakovas - nebuvo automobilio valdytojas eismo įvykio metu ir negali būti laikomas atsakingu už žalą asmeniu. Teisėtas automobilio valdytojas buvo trečiasis asmuo G o faktiškai automobilį vairavęs ir žalą padaręs asmuo nenustatytas. Ieškovas įvertino tai, kad TPVCAPDĮ yra lex specialis CK atžvilgiu, todėl nepagristai atsakovo atsakomybę grindė CK 6.270 straipsnio pagrindu. Esant prieštaravimų tarp CK ir TPVCAPDĮ normų, turėjo būti taikomos šio įstatymo normos. CK 6.270 straipsnio 2 dalies nuostata įtvirtina asmens, kuris de jure yra transporto priemonės valdytojas, bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę, o pagal TPVCAPDĮ 22 straipsni esminę reikšmę turi tai, kas transporto priemonę valdė faktiškai ir valdydamas transporto priemonę padarė žalos, t. y. svarbus transporto priemonės valdytojas de facto, todėl TPVCAPDĮ atskiriamos sąvokos ,,draudėjas, ,,transporto priemonės valdytojas ir ,,už žalą atsakingas asmuo, tik vadovaujantis jomis gali būti nustatomos atitinkamo asmens atsakomybės ribos. Atsakovas, remdamasis Lietuvos A. T. praktika (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,, Ergo Lietuva v. J B. ir G B., bylos 3K-3-382/2009; 2007 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK,,PZU Lietuva“v.D.L.,bylosNr.3K-3‑433/2007), nurodo, kad jis savo kaip automobilio draudėjo pareigas atliko tinkamai ir jo elgesys priežastiniu ryšiu nėra susijęs su ieškovo, išmokant draudimo išmokas, patirtomis išlaidomis, todėl jei teismas, priteistų iš šio eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių savininkams išmokėtas draudimo išmokas, nukryptų nuo Lietuvos A. T. praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011-10-09 Rugių gt.14 Vilniuje buvo apgadintas L. K. priklausantis automobilis Mitsubishi S. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį apgadino automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo. Asmuo vairavęs minėtą automobilį nenustatytas, tai patvirtina 2012-01-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas byloje (12-17). Automobilio VW Golf valsr. Nr. savininkas yra atsakovas T. M.. Automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovo įmonėje (b.l.18). Ieškovas išmokėjo nukentėjusios transporto priemonės savininkui L. K. 2231,53 litų išmoką dėl padarytos žalos atlyginimo. (b.l.28). Atsakovas padarytos ir išmokėtos žalos dydžio , įstatymo nustatyta tvarka , neginčijo.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4 punktas). Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Taisyklių 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad, jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.

Pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punktas). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad transporto priemonės valdytojas ir draudėjas yra atsakovas T. M. , kadangi automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, ko atsakovas ir neginčijo. Atsakovas traktavo, kad kadangi jis įvykio padarymo metu buvo neblaivus , todėl būdamas automobilyje įvykio metu nematė ir nesuprato, kaip įvyko įvykis ir kas tuo metu vairavo transporto priemonę, todėl mano, kad atsakyti už atsiradusią žalą turi automobilį vairavęs asmuo.

Teismas nesutinka su atsakovo atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu išdėstyta pozicija dėl jo kaltės eliminavimo. LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio padarinys – trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras“, R. D., bylos Nr. 3K-3-262/2007). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Z. v. AB ,,Kaišiadorių paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-61/2006).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas T. M. parodė, kad jis išėjo iš baro neblaivus, todėl savo automobilį patikėjo vairuoti mažai pažįstamai, bare sutiktai merginai. Jis dėl girtumo negalėjo orientuotis esamoje situacijoje ir apie eismo įvykį nieko nežinojo iki sekančios dienos ryto, kai apie įvykį pradėjo aiškintis su policijos pareigūnais. Teismas traktuoja, kad atsakovas , būdamas transporto priemonės savininkas ir draudėjas, kaip numato įstatymai, turėjo pranešti apie įvykusį eismo įvykį, arba tai turėjo padaryti asmuo vairavęs automobilį, juolab kaip aiškina atsakovas, su mergina jis praleido naktį. Iš 2012-01-19 nutarime esančių liudytojų V. Š., A. M. parodymų matyti, kad vairavusi automobilį VW Golf pripažino iš buto išėjusi mergina, tačiau merginos tapatybė nebuvo nustatyta. Iš surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas T. M. po eismo įvykio ar bent jau rytą, atvykus pareigūnams aiškintis įvykio aplinkybes, nepanešė ikiteisminio tyrimo organams apie tai, kad jis būtų praradę galimybę valdyti transporto priemonę, t. y. kad transporto priemonė buvo tam tikrą laiką užvaldyta neteisėtai kitų asmenų ar asmens. Vien tai, kad atsakovas buvo neblaivus neeliminuoja jo atsakomybės draudėjo atžvilgiu, dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Be kita ko, atsakovas , būdamas transporto priemonės teisėtu valdytoju, turėjo pats imtis priemonių merginos tapatybei nustatyti, juolab, kad jis su mergina praleido visą naktį, o pastaroji išėjo tik rytą. Atsakovas T. M. traktuoja, kad jeigu jis nebuvo nubaustas administracine tvarka dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tai jis neturi ir atsakyti civiline tvarka. Iš surinktų įrodymų seka, kad nors T. M. transporto priemonės ir nevairavo, tačiau dalyvavo eismo įvykyje. Atsakovas pats pasielgė neatsakingai ir neapdairiai , perduodamas transporto priemonę vairuoti mažai pažįstamam asmeniui, neįsitikinęs jo galimybe saugiai vairuoti transporto priemonę. T. M. neatskleidė ją vairavusio asmens tapatybės nei policijos pareigūnams, nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme , bylos nagrinėjimo metu , tokiu atveju jo atsakomybė kyla be kaltės, t. y. atsiranda objektyvioji didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė.

Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, kad ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai iš atsakovo priteistina 2231,53 litai . ( TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, CK 6.270 str.).

Pažymėtina, kad atsakovas T. M., atlyginęs didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytojas yra, žalą , turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą sukėlusį asmenį, tai yra asmenį vairavusį automobilį, kuris šiuo atveju nenustatytas.

Vadovaujantis LR CK 6.210 str.1d. iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Iš atsakovo priteistina 72 litai žyminio mokesčio ieškovo naudai ir pašto išlaidų valstybei ( CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis LR CPK 270 str.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. M. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Guobų gt.18,Puskelnių km., Sasnavos sen. Marijampolės sav., 2231,53 litų nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2013-02-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 litų žyminio mokesčio ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ įm. kodas 300633222 naudai( lėšas pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT45 7044 0600 0663 6998 AB SEB bankas įm. kodas 70440).

Priteisti iš atsakovo T. M. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Guobų gt.18,Puskelnių km., Sasnavos sen. Marijampolės sav., 11 (vienuolika)litų pašto išlaidų valstybei .( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30d gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Gadiškienė