Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka baustas, neteistas

- kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, o būtent:

jis, pagal 2007-06-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, vengė pareigos išlaikyti dukrą M. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti alimentus po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui laikotarpiais: nuo 2007-11-21 iki 2009-08-18, nuo 2010-04-28 iki 2012-02-22, nuo 2012-04-25 iki 2012-10-26, dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad su žmona I. J. išsiskyrė 1996 metais, dukrai Marijai buvo vieneri. Prašymą skyryboms padavė žmona. Po skyrybų dukros nematė ir visiškai nebendravo apie 12 metų. Marija yra nuteikta prieš jį, su juo palaikyti ryšių nenori, tėvo nepripažįsta, nes kuomet išsiskyrė ji buvo per maža atsiminti tėvą. Taip pat jam buvo apribota tėvo valdžia. Dukrai dovanų nesiuntė, auklėjime nedalyvavo. Alimentus mokėjo iš karto po skyrybų, maždaug puse metų, antstoliai išskaičiuodavo iš atlyginimo, kurį gaudavo kariuomenėje, paskui dar apie tris mėnesius mokėjo pats. Nors šiuo metu yra bedarbis ir registruojasi darbo biržoje, alimentus mokėti žada. Savo vardu jokio turto neturi, automobilis, kurį vairuoja yra registruotas mamos vardu, banko sąskaita užblokuota dėl įsiskolinimų ( b.l. 72). Papildomai parodė, kad žino, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1966-12-23 sprendimą turėjo mokėti išlaikymą savo dukrai M. J. kas mėnesį ne mažiau kaip 0,4 minimalaus gyvenimo lygio. Nuo 1996-05-10 buvo privalomojoje karo tarnyboje, kiek žino tuomet iš jam skiriamų lėšų alimentai buvo išskaičiuojami. Todėl už šį laikotarpį skolos neturėjo. Po karo tarnybos 1997-09-10 įsidarbino įmonėje „Vegida“ tuo metu jo atlyginimas buvo stabilus, tačiau apie alimentus buvo pamiršęs. Kiek pamena 1997 m. liepos mėnesį kartu su žmona Irena buvo nuvykęs pas teismo antstolį , ten pasirašė sutartį, kad Irena atsisako alimentų ir iš jo jų nereikalaus, jei jis sutinka, kad ji duotų dukrai savo pavardę, ir neieškotų bei nebendrautų su šeima. Iki 1997-05-25 dirbo minėtoje įmonėje, buvo apkaltintas vagyste, todėl buvo liepta savo noru parašyti prašymą ir išeiti iš darbo. Atleistas 1998-08-07 įsidarbino UAB „Spar prekyboje“ tačiau išdirbo nepilną mėnesį iki 1998-08-147, kadangi nemokėjo dirbti su kasos aparatu, buvo atleistas. Nuo 1999-01-25 įsidarbino UAB „Azada“ krovėju, dirbo iki 1999-04-13 kadangi atėjo į darbą neblaivus, buvo vėl atleistas. Po šios darbovietės įsidarbino Vilniaus m. valdybos švietimo skyriaus 1-ojo skyriaus ūkiniame poskyryje, dažytoju. Dirbo nuo 1999-05-20 iki 1999-08-07. Dėl ko išėjo iš šios darbovietės pasakyti negali, nes nepamena. Kadangi jo antstoliai neieškojo, o jis galvojo, kad vis dar galioja jų su Irena susitarimas, todėl alimentų nemokėjo. Be to jau turėjo kitą šeimą, kurią reikėjo išlaikyti. 2002-05-06 įsidarbino UAB „Statybų raktas“ dirbo iki 2002-07-10, iš darbo išėjo, kadangi numatytus stogo dengimo darbus padarė, tuomet juos siuntė į kitą objektą, klijuoti plytelių, to jis daryti nemokėjo, todėl darbo atsisakė. Nuo 2003-11-01 iki 2003-12-31 turėjo išsiėmęs verslo liudijimą, kadangi dirbo pagal patentą mūrininku, atlikęs darbus patento neprasitęsė. Nuo 2004-04-05 iki 2005-08-31 dirbo AB „Eurovia“ keltininku, jo alga siekė ne mažiau 2 000 litų per mėnesį. Išėjo iš šios darbovietės, kadangi 2 mėnesius turėjo nedarbingumo lapelį, o paskui darbdaviai liepė išeiti. Nuo 2005-09-09 įsidarbino UAB „Rimi Lietuva“ dirbo iki 2006-02-22, buvo atleistas, nes darbo vietoje apsižodžiavo neblaivus. Nuo 2006-04-06 iki 2006-07-02 turėjo verslo liudijimą, dirbo pagal patentą, atliko mūrijimo – tinkavimo darbus. Atlikęs darbus patento netęsė. 2007-09-10 iki 2008-05-06 dirbo UAB „Dotra“ kelio darbininku, tačiau vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio automobilį buvo sustabdę policijos pareigūnai ir jam atėmė teises 2 metams. Pranešęs darbovietei, kad neturi teisių, buvo atleistas. Iš šioje įmonėje gauto atlyginimo alimentams jam atskaičiavo 300 Lt. Turėjo paliudyti, kad per šiuos laikotarpius, kuomet dirbo nei vienas antstolis jo neieškojo, o jis į juos nesikreipė dėl alimentų. 2007 metais, kurį mėnesį nepamena, jam vyko teismas, dėl alimentų atnaujinimo, dalyvavo viename teismo posėdyje, sutiko dėl alimentų priteisimo, tačiau manė, kad antstoliai jo neieškos ir mokėti nereikės, tuo metu jam tai buvo nesvarbu. Todėl ir nemokėjo alimentų dukrai. Po UAB „Dotra“ dirbo be darbo sutarčių, todėl pajamas turėjo, tačiau alimentų mokėti nenorėjo ir nemokėjo. Nuo 2009-08-18 užsiregistravo darbo biržoje, išmokų i iš darbo biržos negavo. 2010-04-28 pradėjo dirbti be sutarties Zarasų rajone pas privatų žmogų ir kadangi neatėjo į darbo biržą registruotis, jį išbraukė. 2012-02-22 vėl užsiregistravo 2012-04-25 vėl neatėjo registruotis, nes dirbo Elektrėnuose, vėl be sutarties, neoficialiai. 2012-10-26 vėl užsiregistravo ir 2013-12-17, dėl ko buvo nutraukta registracija nebepamena. Jam buvo skirta nedarbo išmoka, bet alimentų vis tiek nemokėjo, pinigus leido savo pragyvenimui. Buvo pasiūlyta įsidarbinti Vilniaus statybos treste, tačiau dėl didelių šalčių atsisakė, darbo paieška buvo nutraukta. Iki 2014-06-01 dirbo pas privačius asmenis, bet darbo sutarties, atliko statybos darbus. Prie dukros buitinės gerovės neprisidėjo, su dukra nebendravo, be to teisme jam buvo uždrausta prisiartinti ir bendrauti su ja. Alimentų taip pat nemokėjo, išskyrus kariuomenėje ir UAB „Dotra“ 300 litų. Turėjo paliudyti, kad 2014-01-23 mokėjo Vaikų išlaikymo fondui, sumokėjo 10 litų. 2014-02-24 sumokėjo 20 litų, o 2014-06-19 vėl 10 litų, kvitų kopijas pridėjo prie apklausos ( b.l. 82-83).

Liudytoja I. J. parodė, kad su R. S. susituokė 1994-11-05. 1995-11-21 gimė dukra M. J.. Prasidėjo vyro problemos su alkoholiu, ne kartą naudojo smurtą prieš ją, todėl tekdavo eiti iš namų. Kadangi nesijautė saugi nei dėl savęs nei dėl dukros padavė prašymą skyryboms. Teismas vaiko globą priskyrė jai, o vyrui 2006 metais tėvystės teisės buvo apribotas, priteista mokėti išlaikymą dukrai po 300 Lt. Teisme vyras dalyvavo tik viename posėdyje, tačiau neprieštaravo, kad būtų apribotos tėvystės teisės. Po skyrybų kartais bendravo telefonu, tačiau dukra nesidomėdavo, dovanų nedovanoji, kitaip prie jos auklėjimo neprisidėjo. Kiek jai yra žinoma R. niekur nedirba, gyvena su močiute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra sukūręs šeimą ir turi sūnų. Nekilnojamojo turto neturi, apie automobilius ar kitą turtą pasakyti nieko negali, nes nežino ( b.l. 16). Papildomos apklausos metu paaiškino, 1996-12-26 Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme buvo nagrinėjama jos ir R. S. skyrybų byla. Teismas nutarė iš vyro priteisti ¼ dalį jo atlyginimo ir pervesti pinigus liudytojos naudai, dukros M. J. išlaikymui. Teisme dalyvavo abu, R. S. žinojo ir neprieštaravo jam priteistai išlaikymo sumai. Dar neįvykus skyrybų procesui vyras įstojo į kariuomenę. Lietuvos karo akademija jai pervesdavo pinigus reguliariai kas mėnesį per „ Lietuvos paštą“ maždaug 8 mėnesiui. Kelis mėnesius R. pats buvo sumokėjęs pinigų, tačiau liudytoja negali tiksliai pasakyti kokia tai buvo suma, tai papt to jokiais dokumentais patvirtinti negali. Po teismo sprendimo bendravo tik klausimais, kurie liesdavo dukrą. Matydama, kad R. dukra nesidomi, jos išlaikyti ir auklėti nepadeda, 1997m. kreipėsi į teismo antstolį su prašymu nutraukti alimentų išieškojimą iš R. S., kadangi norėjo dukrai duoti savo pavardę, o R. sąlyga tam buvo liudytojos atsisakymas alimentų. Ji sutiko, dukrai pavardė buvo pakeista. 2007 m. pateikė prašymą Vilniaus m.1 apylinkės teismui apriboti R. tėvystės teises, 2007-06-21 teismo sprendimu buvo pakeistas 1996 metų teismo sprendimas ir R. priteisti alimentai po 300 Lt, kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2006-10-05. Šiame teismo posėdyje R. nedalyvavo, tik parengiamajame posėdyje, kuriame sutiko dėl tėvystės apribojimo. Po teismo vyras įsidarbino UAB „ Dotra“, tuomet į savo sąskaitą gavo 300 Lt, vėliau jokių įmokų nebuvo. Skambino į šia įmonę, žadėjo nuo R. atlyginimo pervesti dar pinigų, tačiau mokėjimų daugiau neatliko. 2008 m. sausio mėn. kreipėsi į antstolę J. B., kuri nurodė, kad dėl R. įsiskolinimo jo darbovietę informavo. Vėliau bendraujant su antstole ji nurodė, kad vyras pajamų ir nekilnojamojo turto neturi. 2008 m. balandį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, nuo 2008-07-18 po 198 Lt, kas mėnesį moka fondas. Paliudija, kad iš R. negavo jokių dovanų, kitokių daiktų dukrai, nei piniginių pervedimų, išskyrus vienintelį kartą jam įsidarbinus UAB „ Dotra“ 300 Lt. Prie apklausos pateikė išrašą iš Lietuvos karo akademijos ir teismo nutarties kopiją ( b.l. 29).

Antstolis 2014-06-12 rašte Nr. 0018/07/01409 dėl informacijos pateikimo nurodė, kad R. S. alimentų įsiskolinimas iki M. J., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės yra 17330,44 Lt (minusavus vaikų išlaikymo fondo išmokėtus 12574,35 Lt ( b.l. 46).

Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-21 sprendimo matyti, jog iš R. S. priteista mokėti išlaikymas nepilnametei dukteriai (b.l. 21-22).

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis R. S. kaltę pripažino visiškai, jo kaltę įrodo liudytojos I. J. parodymai, antstolio pažymos, teismo sprendimas, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo R. S. nusikalstama veika tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Paskelbus kaltinamajam R. S. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo, su prokuroro sprendimu sutiko (b.l. 105).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas padaryta tiesiogine tyčia, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad skirti įtariamajam netikslinga (b.l. 90-103), neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. S. skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 73-74), naikintina, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti R. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir nubausti jį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per 6 mėnesius išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti kaltinamajam 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per 4 mėnesius išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Kaltinamajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo yra paskirta viešųjų darbų bausmė, yra pateikiamas vykdyti apygardos probacijos tarnybai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Ši tarnyba, kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo pageidavimą parenka konkrečią viešųjų darbų atlikimo vietą ir konkretų darbą.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.