- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-6-581/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00774-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, sekretoriaujant Donatai Petraško,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – Š. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi Š. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 253 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.
2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
3. Ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo taikoma iki tol, kol Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi – pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis – buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
5. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi Š. S. padariusiam naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri buvo tęsiama.
Šalies argumentai
6. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2020 m. lapkričio 24 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio apylinkės Rokiškio rūmų teismą su prašymu Š. S. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
7. S. P. apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas patenkintas ir Š. S. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas pratęstas.
Šalies argumentai
8. Š. S. nesutinka su priimta teismo nutartimi. Skunde nurodo, kad jo liga tikrai nebuvo paūmėjusi, jis negrasino personalui. Prašo atkreipti dėmesį dėl melagingų parodymų; tvirtina, kad vaistus vartoja; kasdien patiria spaudimą iš kitų ligonių, bet tvardosi ir į konfliktus nesivelia. Per pusantrų metų jo būklė stabilizavosi, jaučiasi pasveikęs, todėl galėtų tęsti gydymą ir namuose.
9. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
10. Skundas atmetamas.
11. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi pagrįstai Š. S. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
12. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs Š. S. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog būtina tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.
13. Nustatyta, kad Š. S. stacionare stebimas nuo (duomenys neskelbtini) ir gydytojų psichiatrų komisija Išvadoje nurodė, jog per stebimą laikotarpį Š. S. būsena išlieka nepakankamai stabili – nekritiškas savo būklei; (duomenys neskelbtini) buvo tapęs psichomotoriškai sujaudintas, agresyvus, grasino medicinos personalui, koreguotas gydymas; daugiau agresijos, režimo pažeidimų, konfliktų nebuvo. Komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis; nurodė, jog tikslingas ilgesnis stebėjimo laikotarpis ((duomenys neskelbtini)). Svarbu pažymėti, kad Š. S. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra gydomas antrą kartą, po jam pritaikytos švelnesnės priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos priežiūros įstaigoje, per pirmą pusmetį po paleidimo iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės jis įvykdė naujas analogiškas nusikalstamas veikas, bylos duomenimis nesilaikė ambulatorinio gydymo režimo. (duomenys neskelbtini) atliktas smurto rizikos įvertinimas HCR – 20 metodika, kurio išvada: pakartotinio smurto rizika yra vidutinė. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo. Pritartina apylinkės teismui, kad bylos duomenų visetas rodo, jog Š. S. psichikos būklė dar nepakankamai stabili, kad jam būtų galima taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kaip matyti, teismo posėdžio metu apklausta gydymo įstaigos atstovė nurodė, jog Š. S. per paskutinį pusmetį buvo koreguotas gydymas; skirti vaistai jam tinka, tačiau sveikatos būklė išlieka nestabili ((duomenys neskelbtini)).
14. Visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę Š. S. psichikos būklę šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog jo nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jo gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog per pusantrų metų būklė stabilizavosi, jaučiasi pasveikęs ir gali gydytis namuose, tačiau bylos duomenų visuma šiuo metu patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti Š. S. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, ambulatorinis stebėjimas nebūtų pakankama priemonė. Tokią teismo išvadą sustiprina ir tai, jog Š. S. motina A. R., nagrinėjant bylą dėl paskutinių uždraustų veikų padarymo, teismui yra nurodžiusi, jog po grįžimo iš ligoninės sūnus elgėsi normaliai, kartais pats gerdavo vaistus, kartais reikėdavo priversti, kadangi sūnus nepripažįsta, jog jis serga; mano, kad sūnui reikalingas stacionarus gydymas, kadangi nėra kam jo prižiūrėti (duomenys neskelbtini, (duomenys neskelbtini)). Šie duomenys leidžia teigti, jog Š. S. ankstesnis taikomas gydymas iki patekimo į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę nebuvo efektyvus. Todėl esant situacijai, kai nėra stebimas pakankamas būklės pagerėjimas, aukščiau paminėti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama Š. S. elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant į paties Š. S. galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl diagnozuotos ligos.
15. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai Š. S. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ar ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė –Š. S. apeliacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.