Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-25 · Byla Nr. N-575-2610-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
N-575-2610-11
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00445-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2610/2011Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00445-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. O. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimo Z. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu pripažino Z. O. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jai subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas Z. O. buvo surašytas už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio 20 d., 10 val., Kauno gatvėje esančioje parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, Lazdijuose, vairuodama automobilį „Audi 80“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai automobilio nesu­stab­dė, kliūties neapvažiavo bei atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, apie eismo įvykį poli­ci­jai nepranešė, be to, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 134, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus. Nurodė, jog Z. O. kalta neprisipažino, paaiškindama, jog 2010 m. rugpjūčio 20 d. automobilių susidūrimo nejautė ir dūžtančio stiklo garso negirdėjo, kadangi automobilyje grojo radijas, o langai buvo uždaryti. Pažymėjo, jog Z. O. kaltę padarius jai inkriminuotus pažeidimus įrodo policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, apgadintų automobilių nuotraukos ir raštelis, paliktas nenustatyto asmens. Nurodė, jog iš minėtų duomenų matyti, kad užfiksuoti automobilių sugadinimai sutampa tarpusavyje ir atitinka pačios Z. O. nurodytas bandymo pastatyti savo automobilį šalia nukentėjusiojo automobilio aplinkybes, o abiejų automobilių apgadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad susidūrimas buvo nors ir nestiprus, tačiau toks, kokio Z. O. negalėjo nepajausti. Pridūrė, jog šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtino už nukentėjusiojo automobilio valytuvo paliktas nežinomo asmens raštelis, kurio palikimo faktas patvirtina, kad šį susidūrimą matė ir suprato jį parašęs asmuo, o atsižvelgiant į tai, kad šis asmuo automobilių susidūrimą matė ir suprato, net nebūdamas atsitrenkusiame automobilyje, teismas sprendžia, jog tokio susidūrimo negalėjo nepajausti paties atsitrenkusio automobilio vairuotoja Z. O., be to, iš Z. O. automobilio apgadinimų pobūdžio (įlenkta metalinė plokštelė tarp žibinto ir bamperio, išdužęs posūkio žibinto stiklas) taip pat matosi, kad automobilių kontaktas buvo toks, jog jį turėjo pajausti už atsitrenkusio automobilio vairo sėdintis vairuotojas. Pažymėjo, jog teismas nevertina pačios Z. O. ir liudytojais apklaustų jos vaikų parodymų pakankamais jos nekaltumui pagrįsti, nes jie yra suinteresuoti palankia Z. O. bylos baigtimi, be to, jos vaikų parodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems, šie liudytojai apie tas pačias aplinkybes paaiškino kardinaliai skirtingai, todėl šių parodymų laikyti objektyviais negalima ir teismas jais remtis negali. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į Z. O. padarytų pažeidimų pobūdį, jos asmenybę, šeiminę ir turtinę padėtį (neteis­ta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbanti, turi du nepilnamečius vaikus), bei į tai, kad nėra nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

II.

Z. O., nesutikdama su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 56 – 60), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą pakeisti: 100 litų baudą už transporto priemonės apgadinimą palikti galiojančia, o administracinę nuobaudą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pakeisti. Z. O. taip pat prašo jos bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodo, jog įvykio metu vairavo visiškai blaivi, anksčiau nėra teista, jos padarytas pažeidimas nėra grubus ar pavojingas, juo nebuvo sukelta sunkių pasekmių, o paskirta nuobauda yra pernelyg griežta ir neproporcinga. Priduria, jog nukentėjusiajam žalą atlygino ir dėl to jis jai pretenzijų nereiškia. Teigia, jog ji nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nei ji, nei jos vaikai susidūrimo smūgio nejautė, automobilio signalizacija nesuveikė, o nežymų savo automobilio apgadinimą ji pastebėjo tik nuvažiavusi pas motiną į kaimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neatsižvelgė į sunkią jos materialinę padėtį, neišaiškino jai teisės turėti advokatą, be to, neteisingai įvertino jos nepilnamečių vaikų duotus parodymus. Nurodo, jog policijos pareigūnai įvykio dieną jos vaikus apklausė be jos sutikimo, o teisme jie buvo sutrikę ir išsigandę, tačiau nepatvirtino fakto, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos. Priduria, jog nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad policijos pareigūnai jos dėl eismo įvykio neieškojo, o ji pati kreipėsi į policijos komisariatą. Pažymi, jog dėl padarytų pažeidimų labai išgyvena, ateityje jiems pažada daugiau nenusižengti. Taip pat nurodo, jog turi šeimą: invalidumo pensiją gaunantį sutuoktinį A. O. ir du nepilnamečius sūnus, nė vienas iš šeimos narių nedirba, gyvena iš pašalpų, todėl šeimos materialinė padėtis yra sunki. Priduria, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga vežioti sunkiai sergančią (onkologine liga) motiną į gydymo įstaigas bei lankyti ją kaime.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas atsiliepimu į Z. O. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime, be kita ko, nurodo, jog Z. O. į policiją kreipėsi praėjus beveik 2,5-3 val. po eismo įvykio, t. y. faktiškai tik po to, kai apie jos galimai padarytą eismo įvykį buvo informuoti jos artimieji. Priduria, jog priešingai nei teigia Z. O., policijos pareigūnai bandė susisiekti su ja jos sesers nurodytu telefono numeriu, tačiau ji į telefoninį skambutį neatsiliepė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu administracinė nuobauda Z. O. buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, ji savo kaltės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. padarius eismo įvykį, neginčija, tačiau mano, kad jos veikoje nebuvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, be to, jos atžvilgiu būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir jai paskirtąją administracinę nuobaudą švelninti. Z. O. jos bylą taip pat prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis bei 144 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju apeliacinio skundo teisingam išsprendimui pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <…>.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. O. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis. Konstatuotina, jog nepaisant to, kad Z. O. kategoriškai neigė jutusi susidūrimą, iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 9 – 12) matyti, jog abiejų automobilių apgadinimų mastas yra pakankamai didelis, kad ji, būdama atidžia ir rūpestinga vairuotoja, privalėtų suvokti sukėlusi eismo įvykį ir padariusi žalos. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, automobilių susidūrimą matė ir suvokė apgadinto automobilio vairuotojui raštelį palikęs asmuo, o įvykio vietoje buvo rasta jos vairuoto automobilio „Audi 80“ stiklo šukė, kas leidžia teigti, jog susidūrimo metu turėjo girdėtis ir dūžtančio stiklo garsas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų automobilių apgadinimus ir eismo įvykio kilimo mechanizmą (fotolentelėse (b. l. 9 – 12) užfiksuota, jog kontaktas tarp automobilių buvo smūginis, jo metu padaryti įlenktiniai ir brauktiniai apgadinimai), sprendžia, jog automobilių kontaktas negalėjo būti nejuntamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ir jos nepilnamečių vaikų duotus parodymus, nes jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, be to, jie buvo suinteresuoti padėti motinai išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, jog Z. O. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog jai nebuvo išaiškinta teisė turėti advokatą, nes su ATPK 272 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis, tarp jų – ir teise naudotis advokato pagalba, ji buvo supažindinta pasirašytinai (b. l. 1). Teisėjų kolegija taip pat nepritaria tam Z. O. teiginiui, jog dėl eismo įvykio į policijos komisariatą ji kreipėsi savo iniciatyva, nes iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 6) matyti, kad ji į policijos komisariatą atvyko tik pasišnekėjusi su savo sese, su kuria buvo susisiekę policijos pareigūnai, bei po to, kai šie pareigūnai nesėkmingai skambino jos mobiliojo telefono numeriu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliaciniame skunde yra keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos sušvelninimo klausimas, prašant Z. O. atžvilgiu paskirtą administracinę nuobaudą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pakeisti. Šiuo bylos aspektu pasakytina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės (tai, kad ji dėl pažeidimų gailisi, jos šeimos materialinė padėtis yra sunki, vairuotojo teisės jai reikalingos rūpintis sunkiai sergančia mama) pagrindo švelninti įstatymo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą už minėtus pažeidimus nesudaro. Teisėjų kolegija pažymi, jog į šias aplinkybes jau buvo tinkamai atsižvelgta nuobaudą individualizuojant sankcijos ribose, t. y. paskiriant Z. O. minimalią subendrintą administracinę nuobaudą. Pasakytina, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaudamasi ATPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Z. O. dėl sunkios materialinės padėties turi teisę per 40 dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apeliantės turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Z. O. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Z. O. apeliacinio skundo netenkinti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas