Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-14 · Civilinė byla Nr. 2-2647/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-14
Bylos Nr.
2-2647/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Algos inspekcija“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo komunalinis ūkis“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2647/2011Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Algos inspekcija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo nutarta atsisakyti iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo komunalinis ūkis“ bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-2035-524/2011, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Algos inspekcija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo komunalinis ūkis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Algos inspekcija“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovui UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AI/TE/11/04/08 su UAB „Teledema“, kuria perėmė reikalavimo teisę į UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ skolą – 2 375,15 Lt. Ieškovas atsakovui išsiuntė pranešimą sumokėti skolą ir įspėjo, kad nesumokėjus skolos bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Per ieškovo nustatytą terminą atsakovas įsiskolinimo nesumokėjo. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra nemokus, turi rimtų finansinių sunkumų ir šiuo metu negali atsiskaityti ne tik su darbuotojais, bet ir su kitais kreditoriais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Skuodo komunalinis ūkis“. Teismas taip pat nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas, įvertinęs 2010 m. gruodžio 31 d. balanso, 2011 m. liepos 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis bei pateiktus duomenis apie atsakovo kreditorinius ir debitorinius įsipareigojimus 2011 m. liepos 31 d., nustatė, kad įmonės skolos ir įsipareigojimai nesiekia pusės įmonės turto, įmonė vykdo veiklą, dirba pelningai, skoliniai įsipareigojimai mažėja. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta duomenų leidžiančių konstatuoti, kad įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto, todėl atsisakė UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 5 str. 1 d. 1 p., 9 str. 3 d. 4 d., 10 str.). Teismas taip pat nurodė, kad pagal įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir laikinai turinčios finansinių sunkumų įmonės, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad įmonė veiklą vykdo, gauna pelną, todėl teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ nėra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d., 5 str. 1 d., 1 p., 9 str. 3 d., 4 d. 10 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Algos inspekcija“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ vadovo kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas, įkeistą turtą duomenis ir kitą būtiną bylai išnagrinėti informaciją.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Iš UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ įstatų matyti, kad tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė. Tačiau Klaipėdos apygardos teismui pateikti atsakovo finansinę būklę bei balansą atspindintys dokumentai yra patvirtinti tik šios įmonės direktoriaus Žydrūno Jakšto parašu ir antspaudu, nors UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ įstatų 8 dalis tokios teisės direktoriui nesuteikia. Vadinasi, visi UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ teismui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie patvirtinti tik direktoriaus parašu, negali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Be to, atsakovas nėra pateikęs VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010 metus. Todėl reikalinga iš naujo nagrinėti atsakovo balansą ir įvertinti, ar pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės.Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2011 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymo kopiją, kuri patvirtina, jog jis sumokėjo į UAB „Tavo alga“ sąskaitą 2 375,15 Lt, mokėjimo paskirtį nurodydamas „už UAB „Teledema“ skolą“. Tačiau tokia suma kartu su skola ir delspinigiais buvo susidariusi 2011 m. balandžio 8 dienai, o mokėjimas įvykdytas tik 2011 m. rugpjūčio 23 d.. Todėl darytina išvada, kad atsakovas su kreditoriumi atsiskaitė nepilnai, t. y. nesumokėjo delspinigių bei kitų išlaidų, susidariusių per laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. Anot apelianto, pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį ir 6.57 straipsnį, skoliniai įsipareigojimai yra dengiami tokia tvarka - pirmiausiai padengiamos skolos administravimo išlaidos, vėliau delspinigiai, o likusia suma dengiama pati skola. Todėl UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, 2011 m. rugpjūčio mėn. 23 d. sumokėdamas 2 375,15 Lt, padengė skolos administravimo išlaidas - 200,00 Lt, ieškinio parengimo išlaidas – 2 035,50 Lt bei dalį delspinigių - 139,65 Lt. 2011 m. rugsėjo mėn. 19 d., skolą sudaro: 1) pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AI/TE/11/04/08 skola – 2 375,15 Lt; 2) 0,05% delspinigių; 3) 6% metinių palūkanų.Teismas, neinformuodamas ieškovo apie bylos nagrinėjimą, pažeidė CPK 227 straipsnio 4 dalį, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ atsiliepimu į atskirąjį skundu prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą. Taip pat prašo ieškovui paskirti iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą teise į teisminę gynybą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo pateikti finansiniai dokumentai negali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Atsakovo bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai. Metinę finansinę atskaitomybę tvirtina atsakovo visuotinis akcininkų susirinkimas (Įstatų 41 p., ABĮ 20 str. 9 p.). Su atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas teismui pateikė 2010 m. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytus 2011 m. balandžio 22 d., t. y. dar nesuėjus terminui iki kada turėjo būti sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, todėl šie dokumentai nebuvo patvirtinti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Be to, iš ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalies ir Įmonių finansinės atskaitomybės 19 straipsnio 1 dalies teisės normų sisteminės ir loginės analizės darytina išvada, kad finansinės ataskaitos yra laikytinos įformintos tinkamai, jei jas pateikdamas pasirašo atsakovo vadovas.Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu. Pagal 2011 m. balandžio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AI/TE/11/04/08 ir šios sutarties priedą Nr. 2 UAB „Teledema“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras, išvardintas Reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 2. Šiame priede nurodyta, kad atsakovo skolą iš viso sudaro 2 375,15 Lt. Tokio pat dydžio skolos sumokėjimo ieškovas reikalavo atsakovui pateiktame 2011 m. balandžio 8 d. pranešime. Būtent tokio dydžio skolą atsakovas ir sumokėjo. Apie delspinigius, palūkanas, apie administravimo išlaidas ir išlaidas už ieškinio parengimą savo ieškinyje ieškovas nenurodo. Be to, ieškovas nepagrindė savo reikalavimų sumokėti delspinigius, palūkanas, 200 Lt skolos administravimo išlaidų bei 2 035,50 Lt už ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą. Teismui atmetus ieškinį, jis neturi teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškovas nebėra atsakovo kreditorius, jis nebetenka teisės reikalauti, kad atsakovui būtų iškelta bankroto byla (ĮBĮ 5 str. 1 d. 1 p.).Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. teismas nagrinėjo ne atsakovo skolos ieškovui pagrįstumą, bet vertino aplinkybes, susijusias su atsakovo mokumu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai dėl tariamos atsakovo skolos negali būti pagrindas skundžiamai nutarčiai panaikinti.Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, neinformuodamas ieškovo apie bylos nagrinėjimą, pažeidė civilinio proceso teisės normas. ĮBĮ numato, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti gali būti priimta rašytinio proceso tvarka (ĮBĮ 9 str. 13 d.). CPK nenumato, jog reikia informuoti apie procesinių veiksmų atlikimą bankroto byloje, todėl teismas proceso teisės normų nepažeidė. Netgi tuo atveju, jei teismas laikytųsi nuomonės, kad proceso teisės normos buvo pažeistos, tai nebūtų pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, nes ieškovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad dėl šio proceso teisės normų pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str.).Apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą po to, kai atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs, piktnaudžiauja savo teisėmis, veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir bet kokiomis priemonėmis stengiasi įtraukti atsakovą į nesibaigiančius teisminius procesus. Atskirajame skunde ieškovas atsakovo nemokumą grindžia tariama atsakovo skola, tačiau nepateikia visiškai jokių argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl atsakovo mokumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje instancijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ).

ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti 3 bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ keltina bankroto byla, remiantis bankroto bylos iškėlimo pagrindu – įmonės nemokumu. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumo sąvoką apibrėžia ĮBĮ, pagal kurio 2 straipsnio 8 dalies nuostatą, įmonės nemokumu yra pripažįstama įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas, ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, įvertinęs atsakovo pateiktus 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. liepos 31 d. balansų ir 2011 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis. Apelianto teigimu, atsakovo pateikti finansiniai dokumentai negali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, atspindintys atsakovo finansinę padėtį, nes UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ įstatuose numatyta, kad tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė, o nagrinėjamu atveju finansiniai dokumentai yra pasirašyti atsakovo vadovo (direktoriaus). Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo bei atitinkamai nustatinėjant įmones finansinę padėtį, įrodymus, atspindinčius faktinę įmonės finansinę būklę, visų pirma turi pareigą pateikti įmonės, kurios atžvilgiu inicijuota bankroto byla, vadovas (ĮBĮ 8 str. 2 d., 9 str. 1 d. ir 2 d. 1-2, 4 p.). Įstatymo leidėjas numatė įmonės vadovui trumpą - 5 dienų terminą finansinės atskaitomybės dokumentams pateikti (ĮBĮ 9 str. 1 d.), kai tuo tarpu pagal Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką, pranešimas akcininkams apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje (pagal redakciją, galiojančią nuo 2011 m. spalio 1 d., - šaltinyje) arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Be to, kaip teigia atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad atsakovo teismui pateikti finansiniai dokumentai privalomai turi būti patvirtinti atsakovo visuotiniame akcininkų susirinkime (tokia pat pozicijos išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2408/2011).

Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pagal atsakovo 2011 m. rugsėjo 1 d. sudaryto balanso duomenis, atsakovas 2011 m. liepos 31 d. turėjo 1 075 486 Lt vertės turto (iš jo ilgalaikio materialaus turto už 924 431 Lt, o trumpalaikio turto už 151 055 Lt) (1 t., 143 b. l.). Iš atsakovo pateikto debitorių sąrašo matyti, kad atsakovo debitoriniai įsiskolinimai 2011 m. liepos 31 d. sudarė 40 772,42 Lt (1 t., 156-157 b. l.). Pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. sudaryto balanso duomenis, 2011 m. liepos 31 d. atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 242 285 Lt, tarp kurių 240 559 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (1 t., 143 b. l.). Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovas 2011 m. liepos 31 d. buvo pradelsęs kreditoriams sumokėti 148 016,90 Lt (1 t., 153-154 b. l.). Atsakovas teismui taip pat pateikė pažymą, kad 2011 m. liepos 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolingas 79 683 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 7 049 Lt, o darbuotojams – 5 514,96 Lt (1 t., 155 b. l.). Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai (iš viso 240 263,86 Lt 2011 m. liepos 31 dienai) neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto. Be to, lyginant 2011 m. liepos 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. balansų duomenis, matyti, kad atsakovo įsipareigojimai sumažėjo 64 096 Lt (1 t., b. l. 143), o iš 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytos 2011 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (1 t., 144 b. l.) matyti, kad atsakovo pardavimo pajamos sudarė 74 464 Lt, o grynasis pelnas – 374 Lt. Šie rodikliai patvirtina, jog atsakovas vykdo veiklą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka neįrodė, jog atsakovo pateikti dokumentai (kreditorių, debitorių sąrašas, finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti duomenys), atspindintys jo finansinę padėtį, yra netikslūs ar neteisingi, atsisako tenkinti apelianto prašymą iš atsakovo UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ išreikalauti jau pirmosios instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus, reikšmingus sprendžiant, ar atsakovas yra mokus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai, susiję su atsakovo atsiskaitymais su juo, nagrinėjamu atveju, kai yra sprendžiamas atsakovo mokumo/nemokumo klausimas, teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio (1 t. 178-179 b. l.), teismas civilinę bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims. Anot apelianto, teismas, nepranešdamas ieškovui apie įvyksiantį teismo posėdį, pažeidė CPK 227 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.), todėl skundžiama teismo nutartis turi būti pripažinta negaliojančia dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju CPK 227 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, kadangi jis reglamentuoja pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu tvarką, o nagrinėjamu atveju toks pasirengimo bylos nagrinėjimui būdas nebuvo taikomas.

Pažymėtina, kad ĮBĮ numato teismui teisę bankroto bylos iškėlimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka (ĮBĮ 10 str. 1 ir 13 d., CPK 1 str. 1 d.). Teismo posėdžio formą reglamentuojančio CPK 153 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nustato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato, kad būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą (CPK 133 str. 3 d., 153 str. 2 d. redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, jog jam nepagrįstai nebuvo pranešta apie įvyksiantį teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir priimta skundžiama nutartis. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad ši teismo pareiga seka iš ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ nenumato, jog apie posėdį, kuriame bus rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, byloje dalyvaujantiems asmenims pranešti nereikia, teismas apie šį posėdį privalo informuoti, vadovaudamasis CPK 153 straipsnio 2 dalimi ir 234 straipsniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-2408/2011). Tačiau toks pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį, tuo labiau, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl tokio procesinio pažeidimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo paskirti ieškovui iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą teise į teisminę gynybą. Anot jo, ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą po to, kai atsakovas su juo yra atsiskaitęs, piktnaudžiauja savo teisėmis, veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir bet kokiomis priemonėmis stengiasi įtraukti atsakovą į nesibaigiančius teisminius procesus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienam asmeniui yra užtikrinama teisė į teisminę gynybą, kuri apima ir teisę apskųsti, jo nuomone, neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka. Toks ieškovo pasirinktas civilinių teisių gynybos būdas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes tokia teisė kyla iš įstatymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo prašymas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas, kaip nepagrįstas.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti atsakovui UAB „Skuodo komunalinis ūkis“ bankroto bylą, tinkamai įvertino byloje esančius šios įmonės finansinę būklę atspindinčius įrodymus ir pagrįstai konstatavo nesant pagrindo pripažinti atsakovą nemokiu. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas