Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš pranešimo matyti, kad atsakovas K. K. ieškinį su visais jo priedais gavo 2017-07-10, tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2016 m. sausio 26 d. Ulvydo g. 11, Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta J. D. priklausanti transporto priemonė Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Avarija įvyko dėl transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo K. K. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ privalomojo draudimo sutartimi. 2016-01-26 eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 251,93 Eur draudimo išmoką, prašo iš atsakovo priteisti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumos – 125,97 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarimu nutarė: 1) atsakovą pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą); 2) bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos) atsakovui nutraukti. Nurodytame teismo nutarime teismas nenustatė atsakovo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes tamsiu paros metu pastarasis galėjo nepajausti įvykio ir nesuvokti, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.

LR CK 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 4 p. numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas ar apdraustasis), jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Išmokėtų pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutartis draudimo išmokų susigrąžinimo iš už žalos padarymo atsakingo asmens tvarka detalizuoja Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) (taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2008 m. vasario 24 d. (Žin., 2008, Nr. 22-808). Taisyklių 59 straipsnyje atkartoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje išvardyti išmokėtų išmokų susigrąžinimo atvejai, o Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarime nenustatė atsakovo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes tamsiu paros metu pastarasis galėjo nepajausti įvykio ir nesuvokti, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme negali būti tapatinamas pasišalinimui iš eismo įvykio vietos, sudarančiu pagrindą susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme. Dėl to ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji supranta ir aiškinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2512-464/2013).

CK 6.248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Dėl to administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarime nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo pažeidimo padarymu, laikytinos prejudiciniais faktais, bet administracinio teismo pažeidimo byloje pateiktas atsakovo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vertinimas nelaikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimo, administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad apklaustas atsakovas paaiškino, kad, buvo tamsus paros metas, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo labai tamsu, degė tik kelios apšvietimo stulpų lempos, nematė stovinčio automobilio ir važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį Toyota Yaris, smūgio nepajautė, nes stipraus smūgio nebuvo. Vertindamas protingo žmogaus standarto aspektu tokį atsakovo elgesį, teismas daro išvadą, kad atsakovas elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, dėl to jo kaltės forma yra nerūpestingumas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė turi teisę susigrąžinti iš atsakovo dalį – 125,97 Eur draudimo išmokos. Atsakovas buvo raginamas žalą atlyginti, tačiau su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovo reikalavimas dėl 125,97 Eur žalos atlyginimo laikytinas įrodytu, pagrįstu ir yra tenkintinas. Atsižvelgęs į tai, kad iš eismo įvykio atsakovas pasišalino ne tyčia, bet būdamas neatsargus, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo grąžintina dalis išmokėtos - 125,97 Eur draudimo išmokos.

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ieškovui priteistinos iš atsakovo penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas mano, jog pasitvirtinus byloje surinktų įrodymų visumai, yra pagrindas priimti tokį sprendimą.

Kadangi ieškinys tenkinamas pilnai, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos –15,00 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d. ).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 1,45 Eur pašto išlaidų, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 3,00 Eur sumą (LR CPK 92 str., LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti AB „Lietuvos draudimas”, įmonės kodas 110051834, iš K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 125,97 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 97 ct) žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, jog atsakovas K. K. šio sprendimo priimto už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti, jog atsakovas K. K. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Anykščių rajono apylinkės teismui.

Ieškovas šį sprendimą per 30 dienų apeliaciniu skundu gali skųsti Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.