Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Gintauto Puodžiuko pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą skolininkui M. K., suinteresuotas asmuo Ž. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 11 d. gautas antstolio Gintauto Puodžiuko (toliau – antstolis) 2019 m. rugsėjo 6 d. pareiškimas dėl baudos skolininkui už sprendimo nevykdymą skyrimo, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl baudos M. K., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – skolininkas) skyrimo.

Pareiškime nurodyta, kad antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje nuo 2019 m. gegužės 10 d. yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0019/19/00532, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-8819-1019/2019, kuria buvo nustatyta skolininko ir jo nepilnamečių dukrų T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka. Pažymėta, kad suinteresuotas asmuo Ž. K. (toliau – išieškotoja) 2019 m. gegužės 17 d., gegužės 29 d., birželio 15 d., rugpjūčio 2 d., rugpjūčio 12 d. kreipėsi į antstolių kontorą su pranešimais, kad skolininkas nevykdo teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties ir nesilaiko teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Pareiškime nurodyta, kad skolininkas, atsakydamas į antstolio paklausimus dėl teismo nutarties nevykdymo priežasčių, paaiškino, kad jo darbo valandos yra nuo 10 val. iki 20 val., kad turėjo anglų kalbos kursus ir kt., todėl neturėjo galimybės nustatytu laiku bendrauti su dukromis. Pažymėta, kad skolininkas apie priežastis, dėl kurių negalėjo bendrauti su vaikais tinkamai neinformavo suinteresuoto asmens, nepateikė antstoliui savo darbo grafiką patvirtinančio dokumento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl baudos skyrimo tenkintinas iš dalies.

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

Remiantis civilinėje byloje pateiktais įrodymais ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8819-1019/2019 pagal suinteresuoto asmens (ieškovės) ieškinį skolininkui (atsakovui) dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, kitų susijusių klausimų ir skolininko (atsakovo) priešieškinį suinteresuotam asmeniui (ieškovei). Teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė skolininko bendravimo tvarką su jo nepilnamečiais vaikais, kurioje nurodyta, jog skolininkas bendrauja su dukromis T. K. ir L. K. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį, pasiimdamas vaikus 17 val. iš vaikų mokymo-ugdymo vietos arba gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. privalo pristatyti vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą. Taip pat bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikus 17 val., iš vaikų mokymo-ugdymo vietos arba gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. privalo pristatyti vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą. Nutartyje nurodyta, kad skolininkas nustatytu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negalėdamas pasiimti vaikų, turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti SMS žinute arba elektroniniu paštu vaikų motiną. Civilinės bylos Nr. e2-8819-1019/2019 duomenimis, skolininkas atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad sutinka su išieškotojos siūloma bendravimo tvarka, taigi, neginčijo laikinos bendravimo tvarkos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis buvo pateikta antstoliui vykdyti 2019 m. gegužės 10 d., priimtas 2019 m. gegužės 10 d. patvarkymas Nr. S-19-19-5172 dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (vykd. b. l. 28). 2019 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. 19-S19-516 (vykd. b. l. 24) antstolis nurodė teismo nustatytą skolininko bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, įpareigojo skolininką tinkamai vykdyti teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir pateikti nutarties vykdymą patvirtinančius dokumentus. Antstolio kontoroje 2019 m. gegužės 17 d. buvo gautas išieškotojos pranešimas, kad skolininkas nebuvo susitikęs su nepilnamečiais vaikais 2019 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. (vykd. b. l. 23), todėl 2019 m. gegužės 22 d. pranešimu Nr. 19-S19-537, antstolis įpareigojo skolininką pateikti paaiškinimą, kodėl nėra laikomasi teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos (vykd. b. l. 22). Skolininkas 2019 m. gegužės 22 d. informavo antstolį, kad jo darbo laikas yra nuo 10 val. iki 20 val. vakaro, todėl bendrauja su vaikais telefonu, savaitgaliais ir turimų laisvadienių laiku (vykd. b. l. 21). Tuo pagrindu antstolis 2019 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu nevykdymo aktą Nr. 0019/19/00532, kuriuo konstatavo minėtas aplinkybes (vykd. b. l. 20).

Išieškotoja antstoliui pateikė 2019 m. gegužės 29 d. pranešimą, kad skolininkas su nepilnamečiais vaikais nesusitiko 2019 m. gegužės 23 d. ir 2019 m. gegužės 28 d., taip pažeisdamas teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką (vykd. b. l. 19). Antstolis įpareigojo skolininką 2019 m. birželio 5 d. pranešimu Nr. 19-S19-864 nurodyti priežastis, kodėl nebuvo vykdoma teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis (vykd. b. l. 18). Skolininkas paaiškinimų dėl teismo nutarties nevykdymo nepateikė. Antstolis 2019 m. birželio 5 d. priėmė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu nevykdymo aktą Nr. 0019/19/00532 (vykd. b. l. 17).

Antstolis gavo išieškotojos 2019 m. birželio 15 d. pranešimą, kad skolininkas su nepilnamečiais vaikais nebuvo susitikęs 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. birželio 13 d., taip pat 2019 m. birželio 19 d. pranešimą, kad nebuvo atvykęs susitikti su vaikais 2019 m. birželio 18 d., tačiau vaikus pasiima pas senelius nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (vykd. b. l. 15–16). Tuo pagrindu antstolis 2019 m. birželio 21 d. raštu Nr. 19-S19-881 įpareigojo skolininką nurodyti priežastis, dėl kurių nebuvo laikomasi teismo nutarties nustatytos tvarkos (vykd. b. l. 14). Skolininkas 2019 m. birželio 21 d. pranešimu informavo antstolį, kad nepilnamečiai vaikai laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 30 d. yra pas jo tėvus kaime, o jo darbo laikas darbo dienomis yra iki 20 val. (vykd. b. l. 13). Antstolis 2019 m. birželio 21 d. priėmė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu nevykdymo aktą Nr. 0019/19/00532, kuriame pažymėjo, jog skolininkas duomenų, patvirtinančių jo darbo laiką iki 20 val. nepateikė (vykd. b. l. 12). Tuo pagrindu, antstolis 2019 m. birželio 27 d. elektroniniu pranešimu, pateikė prašymą skolininkui atsiųsti darbo sutartį ar pažymą iš darbovietės, patvirtinančią, kad skolininko darbo laikas yra iki 20 val., tačiau skolininkas į antstolio elektroninį laišką neatsakė ir papildomų dokumentų nepateikė (vykd. b. l. 11).

Išieškotoja 2019 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į antstolį su elektroniniu pranešimu, kuriame nurodė, kad skolininkas 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. nebendravo su vaikais, taip pat paprašė antstolio kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo (vykd. b. l. 10). Antstolis 2019 m. rugpjūčio 6 d. informaciniu pranešimu Nr. 19-S19-965 nurodė skolininkui pateikti priežastis dėl kurių nebuvo galimybės tinkamai įvykdyti 2019 m. kovo 4 d. nutartį (vykd. b. l. 9). Skolininkas 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu informavo, kad tomis dienomis turėjo anglų kalbos kursus ir pažymėjo, kad stengiasi bendrauti su vaikais maksimaliai ir laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. liepos 28 d. buvo atostogose Nidoje ir Palangoje (vykd. b. l. 8). Antstolis 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu nevykdymo aktą Nr. 0019/19/00532, kuriame pažymėjo, jog skolininkas duomenų, patvirtinančių, kad lankėsi anglų kalbos kursuose nepateikė (vykd. b. l. 7).

Antstolis 2019 m. rugpjūčio 12 d. gavo išieškotojos pranešimą, kad skolininkas 2019 m. rugpjūčio 9 d. – 2019 m. rugpjūčio 11 d. nebuvo pasiėmęs nepilnamečių vaikų ir netinkamai vykdo teismo nutartį (vykd. b. l. 6). Antstolis 2019 m. rugpjūčio 14 d. informaciniu pranešimu Nr. 19-S19-973 nurodė skolininkui pateikti priežastis dėl kurių nebuvo galimybės tinkamai įvykdyti 2019 m. kovo 4 d. nutartį (vykd. b. l. 5). Skolininkas 2019 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniu pranešimu informavo, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo išvykęs į renginį Rokiškio raj., kuriame vedė putojančio vyno degustaciją ir pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai negalėjo būti paimti į tokio pobūdžio renginį (vykd. b. l. 4). Tuo pagrindu, antstolis 2019 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu nevykdymo aktą Nr. 0019/19/00532 (vykd. b. l. 3).

Antstolis 2019 m. rugsėjo 6 d. pareiškimu Nr. 19-S19-1022 kreipėsi į teismą su prašymu skolininkui baudą už antstolių reikalavimų nevykdymą (b. l. 1). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl antstolio nustatytų įpareigojimų teisėtumo nėra, todėl reikalavimuose nurodyti įpareigojimai skolininkui yra galiojantys, teisėti ir vykdytini (CPK 585 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus (CPK 384 straipsnis). Tokios laikinosios apsaugos priemonės dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai iki teismo priėmimo.

Laikinosios bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo priėmimo nustatymu yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad jam bus suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, taip pat kartu negyvenančio tėvo interesus bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, taip pat teismas ex officio (savo iniciatyva) kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad skolininkas nevengia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pavyzdžiui keliauja su jais atostogauti, pasiima juos viešėti pas senelius (savo tėvus), susisiekia mobiliuoju telefonu ir susitinka su vaikais atskiromis dienomis, kaip numatyta laikinojoje bendravimo tvarkoje. Nors nustatyta, kad skolininkas ne visomis teismo nustatytoje laikinojoje bendravimo tvarkoje numatytomis dienomis bendravo su nepilnamečiais vaikais, šis bendravimo tvarkos nesilaikymas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis vaikų teises ir interesus, nes iš esmės skolininkas su vaikais aptariamu laikotarpiu bendravo periodiškai ir kokybiškai. Priežastis nesusitikti su vaikais dėl specialaus darbo grafiko, darbo valandų vakarais laikytina reikšminga.

Kartu pažymėtina ir tai, kad turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp skyrium gyvenančio tėvo, turinčio teisę matytis su vaikais, ir vaikus auginančios motinos, turinčios teisę planuoti savo laisvalaikį, teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei teismų praktika numato ne tik nepilnamečių vaikų teises į saugią, jų interesus atitinkančią aplinką, poilsio laisvę, teisę į ugdymą, lavinimą, mokslą, kokybišką laisvalaikį, bet ir akcentuoja ir tai, kad vaikai turi turėti dienotvarkę. Todėl skolininkui 2019 m. kovo 4 d. nutartimi nustatyta prievolė tais atvejais, kai jis dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, informuoti SMS žinute arba elektroniniu paštu vaikų motiną, yra svarbi tuo aspektu, kad tuo motinai ir dukroms sudaroma galimybė planuoti savo užsiėmimus, laisvalaikį.

Duomenų, kad skolininkas, kiekvienu atveju negalėdamas pasiimti vaikų teismo nustatytomis dienomis, būtų tinkamai apie tai informavęs išieškotoją, nėra.

Vertintina, kad skolininkas iš dalies nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kurioje buvo nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pirmiausia ta apimtimi, kad tinkamai neinformuodavo išieškotojos apie naujai atsiradusias aplinkybes, dėl kurių jam nėra galimybės susitikti su nepilnamečiais vaikais teismo nustatytu laiku. Tuo nevykdė dalies teisėtų antstolio reikalavimų. Todėl skolininkui už antstolio reikalavimų nevykdymą skirtina bauda.

Įvertinus tai, kad skolininkui bauda skirtina pirmą kartą, taip pat tai, kad atlikti pažeidimai yra epizodinio pobūdžio, t. y. bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, skolininkui skirtina 100 Eur vienkartinė bauda.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, taigi skolininkas turi galimybę nagrinėjamoje byloje Nr. e2-8819-1019/2019 prašyti pakeisti 2019 m. kovo 4 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgiant į skolininko darbo valandas ir užimtumą, tokiu būdu eliminuojant prielaidas ateityje tarp šalių kilti ginčams.

Skolininkui išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 585 straipsnio 2 dalimi ir 593 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Paskirti skolininkui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vienkartinę 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą už antstolio 2019 m. gegužės 15 d. patvarkymo Nr. 19-S19-516 reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0019/19/00532.

Vykdomąją bylą Nr. 0019/19/00532 (originalą) grąžinti antstoliui Gintautui Puodžiukui, byloje paliekant vykdomosios bylos kopiją.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.