Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo M. B. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, o būtent: M. B. iki 2023 m. gegužės 3 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo plastikiniame maiše buvusį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 243,327 g (28,0 proc.), kurį 2023 m. gegužės 3 d. savo automobiliu „Mercedes-Benz E 200 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atgabeno ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdos m., ir laikė automobilio bagažinėje, kurioje tą pačią dieną, apie 16.57 val., kratos metu nurodytą labai didelį kiekį amfetamino rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. B. laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesne Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis M. B. skunde prašo jam taikomą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.

4.1. Skunde kaltinamasis M. B. tvirtina, jog nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo. Jo kaltė grindžiama tik dviejų policijos pareigūnų parodymais, kurie pasak M. B., yra melagingi. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieškomi ir nustatyti asmenys, kurių DNR rasta ant plastikinio paketo su psichotropine medžiaga. Be to, kaltinimas nepagrįstai grindžiamas užfiksuotais jo (M. B.) telefoniniais pokalbiais. Šie pokalbiai, pasak M. B., yra susiję su jam kitoje byloje pareikštu kaltinimu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kai 2022 m. gruodžio 21 d. jo automobilyje buvo rasta 0,137 g kanapių. M. B. nurodo, jog retkarčiais parūkydavo kanapių. Kaltinamasis tvirtina, jog yra kategoriškai nusiteikęs prieš narkotines medžiagas ir niekada nedalyvavo narkotinių medžiagų platinime. Jo dalyvavimas inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje buvo atsitiktinis.

4.2. Kaltinamasis nurodo ir tai, kad teismo posėdyje svarstant kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą jis išsakė prašymus ištirti papildomus duomenis (sulaikymo metu darytus vaizdo įrašus, jo paties mobiliajame telefone esančią pokalbių medžiagą), tačiau toks jo prašymas buvo atmestas.

4.3. M. B. tvirtina, jog jis saistomas socialiniais ryšiais, turi gyvenamąją vietą, ilgą laiką dirbo Norvegijoje, be to turi sveikatos problemų.

5. Teismo posėdyje gynėja prašė tenkinti kaltinamojo M. B. skundą, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu. Teisėjų kolegija įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. B. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kratos protokole (2023 m. gegužės 3 d. atlikus kratą M. B. priklausančioje transporto priemonėje rastas polietileninis maišelis su baltos spalvos medžiaga), specialisto išvadoje (nustatyta, kad baltos spalvos medžiagoje, paimtoje 2023 m. gegužės 3 d. kratos metu, yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė – 243,327 g), kratos protokole (2023 m. gegužės 3 d. atlikus kratą bute, kuriame gyveno M. B., be kitų daiktų rastos elektroninės svarstyklės), specialisto išvadoje (nustatyta, kad ant elektroninių svarstyklių paviršių rasti narkotinių medžiagų – metadono, kokaino ir kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai), kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, liudytojų G. Š., R. J. apklausų protokoluose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Skunde kaltinamasis M. B. tvirtina, kad nebuvo ieškomi ir nustatyti asmenys, kurių DNR rasta ant plastikinio maišelio su psichotropine medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus daktiloskopinius bei žmogaus DNR kiekio tyrimus ir gavus specialistų išvadas (t. 1, b. l. 66–69, 74–77), buvo patikrinti DNR bei Daktiloskopinių duomenų registruose esantys duomenys (t. 1, b. l. 71, 79), o taip pat imtasi priemonių siekiant nustatyti asmenį, kurio genotipas sutapo su biologiniais pėdsakais rastais ant kratos metu paimto objekto (t. 1, b. l. 72).

8. Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam M. B. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei kaltinamojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas konstatuotas pagrįstai.

10. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šiuo pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. Nusikalstama veika, kurią padaręs kaltinamas M. B., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Vien griežtos bausmės grėsmė nėra absoliutus pagrindas pratęsti suėmimo terminą, tačiau gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis tikimybę, jog kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Neigiamai kaltinamąjį apibūdina ankstesni teistumai. M. B. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo padarymą (t. 2, b. l. 90–95). M. B. baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 101–111). Bylos duomenys leidžia pritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad M. B. nėra saistomas socialiniais ryšiais Lietuvoje. Kaltinamasis turi pilnametį sūnų, tačiau nėra vedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos (t. 2, b. l. 89, 113, 114). Taigi tvirtų socialinių ryšių neturėjimas didina riziką, jog paleistas iš suėmimo, siekdamas išvengti gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, M. B. gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, kaip Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. posėdyje nurodė M. B., jis nuo 2017 m. ilgą laiką dirbo Norvegijoje ir beveik nebūdavo Lietuvoje (t. 3, b. l. 39–40). Tokia aplinkybė leidžia spręsti, kad kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. Nors M. B. apygardos teismo posėdžio metu teigė, jog paleistas iš suėmimo galėtų gyventi kartu su sūnumi, šio nuomojamame bute, tačiau objektyvų duomenų, patvirtinančių tokią aplinkybę, byloje nepateikta. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, konstatuoja, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

13. Inkriminuojamą nusikalstamą veiką M. B. galimai padarė būdamas teistas, taip pat ir už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tokios aplinkybės rodo, jog M. B. nėra linkęs laikytis įstatymų. Jam pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą, galimo padarymo. M. B. kaltinamas padaręs ne atsitiktinį, bet galimai iš anksto suplanuotą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti. Iki sulaikymo M. B. Lietuvoje nedirbo, o iš jam pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai darydamas nusikalstamą veiką jis galėjo siekti gauti neteisėtų pajamų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau aptartas aplinkybes, pritaria apygardos teismo išvadai, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis M. B. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

14. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenų visumą pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes (M. B. asmenybę, galimai padaryto nusikaltimų sunkumą, pobūdį, gresiančią bausmę) kaltinamojo prašomos taikyti švelnesnės kardomosios priemonės nelaikytinos pakankamomis siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltinamojo M. B. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau M. B. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. B. skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi M. B. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.