- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- T-1113-990/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- M. Č.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus laikinai einančios vyriausiojo specialisto pareigas, atliekančios viršininko funkcijas, O. S. teikimą dėl M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu M. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta šešiasdešimties parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant M. Č. intensyvią priežiūrą, įpareigojant M. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo narkomanijos bei nevartoti psichoaktyvių medžiagų.
2. 2022 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus administracijos teikimas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius M. Č. elgesį kontroliuoja nuo 2019 m. sausio 14 d., bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga – 2021 m. liepos 5 d., probacijos pabaiga – 2022 m. birželio 21 d. 2021 m. liepos 22 d. M. Č. buvo supažindintas su atidėtos bausmės vykdymo sąlygomis, atsakomybe už jos nevykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ikiteisminių tyrimų dėl M. Č. galbūt padarytų veikų nepradėta, administracinėmis nuobaudomis jis nebaustas, nuo 2021 m. liepos 28 d. M. Č. dirba (duomenys neskelbtini), įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų pažeidimų nenustatyta, nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nuteistasis gydosi (duomenys neskelbtini), tačiau pažeidinėja įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: 2024 m. liepos 28 d. M. Č. buvo nustatytas 0,21 promilių neblaivumas, todėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuteistajam buvo primintos teisinės pasekmės dėl intensyvios priežiūros sąlygų nevykdymo, tačiau M. Č. išvadų nepadarė: 2022 m. vasario 4 d. iš (duomenys neskelbtini) gauta informacija, kad 2022 m. vasario 4 d. atlikus išplėstinį narkotikų testą gautas teigiamas THC (tetrahidrokanabinolio) rezultatas. Teisės pažeidėjo įvertinimo rizika pagal Oasys metodiką 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo nustatyta 21 balas, o pervertinus pažeidėjo riziką 2022 m. vasario 17 d. buvo nustatyti 43 balai (vidutinė rizika). Nuteistojo probleminės sritys yra piktnaudžiavimas narkotikais bei gyvenimo stilius. Atsižvelgus į tai, siūloma panaikinti M. Č. skirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą.
3. Teismo posėdžio metu M. Č. parodė, kad vieną kartą nesusilaikęs jis parūkė kanapės, nors prieš tai tikrai ilgą laiką jis laikėsi ir psichiką veikiančių medžiagų nevartojo. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi ir save labai smerkia. Jis taip pat vieną kartą išgėrė alaus, nes negalėjo užmigti, ir tą vakarą atvažiavo probacijos darbuotojai, kurie nustatė jo neblaivumą (kitus kartus, kai atvažiuodavo pareigūnai, viskas būdavo gerai). Jis tęsia gydymą (duomenys neskelbtini), jam sekasi gerai, jis geba save kontroliuoti be vaistų, tačiau po šio karto jis pažadėjo gydytojui, kad jeigu atsiras potraukis narkotinėms medžiagoms, jis kreipsis į gydytoją ir paprašys vaistų.
4. Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė nurodė palaikanti teikimą, prokuroras prašė teikimo netenkinti, kadangi įpareigojimus nuteistasis iš esmės vykdo, buvo vos keli pažeidimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 2 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. To paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
6. Iš teismui pateiktos M. Č. asmens bylos matyti, kad M. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikėsi jam teismo paskirtų įpareigojimų pradėti dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir gydytis nuo narkomanijos, tačiau nevykdė įpareigojimo nevartoti psichoaktyvių medžiagų: 2024 m. liepos 28 d. jam nustatytas 0,21 promilių neblaivumas, o 2022 m. vasario 4 d. gautas teigiamas narkotikų (tetrahidrokanabinolio) testo rezultatas.
7. Vertindamas šiuos M. Č. pažeidimus teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti arešto bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nors M. Č. netinkamai vykdė vieną iš penkių jam teismo paskirtų įpareigojimų, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs M. Č. paaiškinimus bei jo asmens byloje esančius duomenis, sprendžia, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog M. Č. padaryti pažeidimai yra šiurkštūs. M. Č. įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus pradėti dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir gydytis nuo narkomanijos, o neblaivus M. Č. buvo tik vieną kartą, taip pat vieną kartą nustatytas tetrahidrokanabinolio vartojimo atvejis, taigi teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys būtų piktybiškas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo naikinti M. Č. skirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą.
8. Visgi, teismo įsitikinimu, M. Č. dėl savo paties neatsakingo ir nerūpestingo elgesio privalo patirti negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, nes tokie nepalankūs, nemalonūs nuteistajam padariniai yra būtina sąlyga tam, kad būtų užtikrinta veiksminga probuojamojo resocializacija. Priešingu atveju bausmės, nedarydamos poveikio, negrasindamos negatyviais padariniais pačiam asmeniui, būtų beprasmiškos. Teismo vertinimu M. Č. turi patirti Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas teisines pasekmes – atsižvelgus į M. Č. nusikalstamo elgesio riziką (vidutinė), jo elgesio problemines sritis – pavienius psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejus, M. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant penkių mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71, 74 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus administracijos teikimą dėl M. Č. skirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti.
Skirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant penkių mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
1. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“, gavėjo kodą – „188604955“, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui;
2. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.