Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant nuotoliniu būdu naudojant Zoom konferencijų programą ieškovei I. R., ir atsakovui I. R., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ritai Vestertei, institucijos teikiančios išvadą atstovui P. Š.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams I. R., A. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašo pripažinti, kad A. J. nėra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Taip pat prašo panaikinti A. S. gimimo įraše esančius duomenis apie tėvą, nustatyti, kad atsakovas I. R. yra A. S. tėvas, pakeisti vaiko pavardę į R.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimė jos sūnus A. S., kurio gimimo įrašo akte tėvu nurodytas buvęs ieškovės sutuoktinis A. J.. Ieškovės ir atsakovo A. J. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), kadangi sūnus gimė dar esant santuokoje su atsakovu A. J., gimęs sūnus buvo įregistruotas kaip atsakovo A. J. sūnus, nors buvęs sutuoktinis nėra sūnaus biologinis tėvas. Ieškovė akcentavo, kad su buvusiu sutuoktiniu ji negyveno ir nebendravo kelis metus iki santuokos nutraukimo. Ieškovė yra įsitikinusi, kad jos buvęs sutuoktinis nėra jos sūnaus tėvas, pats A. J. ieškovei nurodė norintis, kad greičiau būtų sutvarkyta ši situacija. Ieškovė nurodė žinanti, kad vaiko tėvu yra atsakovas I. R., su kuriuo ieškovė yra sudariusi santuoką ir gyvena kartu. Jie kaip šeima augina tiek A. S., tiek ieškovės sūnų iš nutrauktosios santuokos.

Atsakovas I. R. ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinkantis, pažymėjo, kad gyvena su ieškove kartu kaip šeima, yra susituokę ir augina vaikus A. S. ir ieškovės sūnų iš nutrauktosios santuokos. Ieškovė su buvusiu sutuoktiniu nebendravo, jokių ryšių nepalaikė. Atsakovas yra įsitikinęs, kad A. S. tėvu yra jis. Sūnų augina nuo gimimo pradžios, tarp atsakovo ir vaiko yra susiformavęs tėvo ir sūnaus ryšys.

Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvavo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad neprieštarauja, jog ieškinys būtų tenkintas, byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, kad būtų nuginčyta atsakovo A. J. tėvystė ir tai atitinka vaiko interesus.

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl senaties termino taikymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškinyje nurodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai žinojo, kad biologinis vaiko tėvas yra ne atsakovas A. J., o I. R., nuo pat nėštumo pradžios. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl jis byloje ir nėra taikomas.

Dėl vaiko tėvystės nuginčijimo.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko motina yra nurodyta ieškovė (gimimo įraše ieškovės nurodyta pavardė – po santuokos nutraukimo palikta pavardė S.), o vaiko tėvu nurodytas atsakovas A. J.. Vaiko tėvų santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5993-1119/2020 (duomenys neskelbtini) priimtu sprendimu. Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Taigi A. S. gimė ieškovei ir atsakovui A. J. esant santuokoje.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad įstatymas nustato, jog jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti vaiko tėvo ir vaiko kraujo ryšio faktą.

CK 3.140 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia, ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, vaiko tėvu pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai.

Vaikui gimus santuokoje arba nuo jos nutraukimo nepraėjus 300 dienų atsiranda iš esmės vienodos pasekmės. Kaip minėta, berniukas gimė (duomenys neskelbtini), o jo tėvų (nurodytų vaiko gimimo dokumentuose) santuoka laikoma nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). Taigi berniukas gimė ieškovei esant santuokoje su atsakovu A. J., todėl vaiko tėvu vaiko dokumentuose nurodytas buvęs vaiko motinos sutuoktinis.

Reikšmingos aplinkybės, teismo vertinimu, yra konstatuotos teismo sprendime dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo. Šiaulių apylinkės teismas minėtame (duomenys neskelbtini) sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-5993-1119/2023, yra konstatavęs, kad sutuoktiniai beveik du metus, t. y. nuo 2018 m. negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Šias aplinkybes patvirtina ir šios bylos įrodymai – ieškovės ir atsakovo paaiškinimai. Ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis ir iki santuokos nutraukimo gyveno skyrium, jokių tarpusavio ryšių jie nepalaikė ir jų santykiai buvo jau nutrūkę iki vaiko pradėjimo laikotarpio, todėl teismas, net ir nesant mokslinių įrodymų, šioje byloje daro išvadą, kad ieškovės buvęs sutuoktinis A. J., kuris įrašytas kaip vaiko tėvas, negali būti vaiko A. S. tėvu, todėl teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkina.

Dėl vaiko tėvystės nustatymo.

Ieškovė savo ieškiniu taip pat prašo nustatyti, kad I. R. yra jos sūnaus A. S. tėvas ir A. S. pavardę pakeisti į R. pavardę. Teismas šio reikalavimo kontekste pažymi, kad CK 387 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės ar motinystės nustatymo bylų nagrinėjimo procesines taisykles, pirmoji dalis nurodo, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių. Nuginčijus atsakovo A. J. tėvystę, teismo vertinimu, ginčo tarp ieškovės ir atsakovo I. R. nėra.

Teismas pažymi, kad CK 3.141 straipsnis nurodo, jog kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. CK 3.142 straipsnis nurodo, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, arba į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo.

Teismine tvarka nuginčijus A. J. tėvystę ir vaiko gimimo dokumentuose panaikinus duomenis apie vaiko tėvą, būtent tokia tvarka turėtų būti pripažinta vaiko tėvystė bei pakeista vaiko pavardė. Esant šioms aplinkybėms teismas, vadovaudamasis prieš tai minėtu reguliavimu, sprendžia reikalavimus dėl nustatymo, kad I. R. yra A. S. tėvas, ir dėl A. S. pavardės pakeitimo palikti nenagrinėtą.

Teismas, vertindamas pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą jų teisinį vertinimą, ieškovės ieškinį laiko pagrįstu bei teisėtu dalyje dėl tėvystės nuginčijimo, todėl jį tenkina, o likusioje dalyje teismas ieškinį palieka nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Nuginčyti atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę sūnaus A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nustatyti, kad A. J. nėra A. S. tėvas, o A. S. nėra A. J. sūnus.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją siųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.