Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini), atsakovo (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas pažeidė sudarytą rangos sutartį - netinkamai atliko sulygtus darbus, į raginimus šalinti išryškėjusius defektus nereagavo. Būtina paminėti, jog rangos sutartis galioja iki kol baigiasi garantiniai terminai, todėl net ir atlikus bei priėmimo - perdavimo aktu pridavus darbus, šalys nėra atleidžiamos nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas apie išryškėjusius defektus garantiniu laikotarpiu buvo įspėtas tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tiek Ieškovo, tačiau visus raginimus ignoravo. Manytina, toks Atsakovo elgesys tai pat pažeidžia šalių kooperavimosi pareigą. Akcentuotina ir tai, jog 2008 m. atlikti darbai buvo (duomenys neskelbtini)bendraturčių naudai, t.y. jie buvo galutiniai rezultato gavėjai, todėl šiuo atveju apmokestinus juos už Atsakovo defektus yra pažeidžiami ir jų interesai. Papildomai Ieškovas nurodo, jog 2011 m. gruodžio 21 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo pakeistas Ieškovo pavadinimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu), atsiliepimas ar prašymas nepateikti, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rangos teisiniuose santykiuose darbų kokybė, rangovo atsakomybė, atliktų darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 str.,6.663 str.,6.665 str.,), tiek specialiosiose (CK 6.694 str.,6.695 str.). Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatyminė rangovo darbų kokybės garantija, o 3 dalyje numatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas, jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2008-08-11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija su (duomenys neskelbtini)sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl rangos darbų, t.y. (duomenys neskelbtini), šiaurinės sekcijos bendrųjų patalpų avarinės būklės likvidavimo darbų (b.l. 8-10,32-34) bei sutarė dėl konkrečių remonto darbų nurodytų sutarties priedo žiniaraštyje (b.l. 11, 35-38). Atsakovas sutarties 17 p. atliktiems darbams suteikė 5 metų garantinį terminą ir įsipareigojo per šį laikotarpį savo sąskaita pašalinti, atsiradusius dėl rangovo kaltės, trūkumus. 2011-05-16 d. (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini)gyventojos J. B. pretenziją dėl atlikto remonto kokybės ir nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, nepilnai padaryta hidroizoliacija, ko pasėkoje pradėjo drėkti jos kambario siena (b.l. 12). 2011-05-19 (duomenys neskelbtini)raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie gautą gyventojo pretenziją ir prašė informuoti rangovą apie nekokybiškai atliktus darbus ir pagal garantinius įsipareigojimus įpareigoti atlikti pirmo aukšto sanitarinio mazgo hidroizoliacijos ir pažeistos apdailos remonto darbus (b.l. 13). 2011-06-15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyrius raštu kreipėsi į ieškovą bei atsakovą su prašymu vykdyti 2008-08-11 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)skyriaus 17 punkto reikalavimus ir pašalinti šiaurinės pastato sekcijos pirmo aukšto dušų kabinos sienų drėkimo priežastis. Kreiptis į pastatą administruojančią bendrovę ir suderinti darbų eigą. (duomenys neskelbtini)prašo vykdyti defektų šalinimo darbų atlikimo kontrolę. Apie garantinių darbų vykdymą prašo informuoti Vilniaus miesto administracijos komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyrių iki 2011-07-08 (b.l. 39).

2011-07-25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamentas rašte ieškovui nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus specialistai 2011 m. birželio mėnesio apžiūrėjo bendrabučio (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo sanitarinių mazgų patalpas. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad drėksta pirmo aukšto dušų kabinos sienų apatinė dalis, drėgmė patenka į šalia dušo esantį (duomenys neskelbtini) butą, ko pasėkoje gadinamas gyventojų turtas, bendrojo naudojimo konstrukcijos. 2008 m. (duomenys neskelbtini) vykdė minėtų patalpų remonto darbus. Vadovaujantis STR 1.11.01:2010 (duomenys neskelbtini)45 punkto nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyrius (dabar Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo-skyrius) 2011-06-15 raštu Nr.. (duomenys neskelbtini)kreipėsi į (duomenys neskelbtini)dėl garantinio remonto darbų atlikimo bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Laiškas nepasiekė adresato, įmonė pakeitė buveinę. Nustatyti naujų įmonės kontaktų nepavyko, mūsų žiniomis įmonė veiklos nebevykdo. Atsižvelgiant, kad drėgme iš dušo patalpos gadina pastato bendrąsias konstrukcijas, šalia esančio (duomenys neskelbtini) buto savininkai patiria materialinius nuostolius, blogėja žmonių gyvenimo sąlygos įpareigojame (duomenys neskelbtini)nedelsiant nustatyti šiaurinės pastato sekcijos pirmo aukšto dušo kabinos sienų drėkimo priežastis ir organizuoti remonto darbus, vadovaujantis 2011 m. balandžio 18 d. įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 2 priedo „Rekomenduotinas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų organizavimo tvarkos aprašas“ 3 punkte rekomenduojama tvarka. Manome, kad išlaidas už remontą turėtų apmokėti remontuojamų patalpų butų ir kitų patalpų bendrasavininkiai proporcingai jų daliai. Pavykus nustatyti (duomenys neskelbtini)kontaktus manome turėtumėte jai pateikti apmokėti dušo kabinos remonto darbų išlaidas, o butų ir kilų patalpų savininkams gražinti už remontą sumokėtus pinigus, arba butų ir kilų patalpų savininkų daugumos pritarimu šias lėšas galėtumėte panaudoti minėto pastato remonto darbams (b.l. 14).

2011-09-05 ieškovas sudarė gautų pasiūlymų vertinimo protokolą, iš kurio matyti, kad remonto darbams atlikti pasirinkta mažiausią darbų kainą , t.y. 3103,46 lt, pasiūliusi įmonė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15), su kuria 2011-09-05 d. ieškovas sudarė sutartį dėl remonto darbų atlikimo (b.l. 16-20), o 2011-09-12 d. pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 21). Iš atliktų darbų akto matyti, kad (duomenys neskelbtini)darbai kainavo 3103,46 Lt (b.l. 22).

2011-10-28 d. ieškovas rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (toliau -Administratorius) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą privalo vykdyti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose nustatyta tvarka, pastatų techninę priežiūrą - STR 1.12.05.2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai", STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas" nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini)name prie (duomenys neskelbtini) buto esančios dušo kabinos remontas atliktas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Mokesčiai už remonto darbus vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsniu paskirstomi gyventojams proporcingai turimam bendrajam naudingajam plotui. Taip pat pažymime, kad neturime teisinio pagrindo neskaičiuoti mokesčio už bendro naudojimo dušo kabinos, esančios prie (duomenys neskelbtini) buto, remontą (duomenys neskelbtini)namo (duomenys neskelbtini)butams. Prašome teisės aktų nustatyta tvarka susitvarkyti dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) buto rekonstrukcijos ir pateikti atliktą rekonstrukciją patvirtinantį VĮ Registrų centras išrašą (kopiją) (duomenys neskelbtini) (b.l. 23).

2012-02-29 d. ieškovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini)kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo (duomenys neskelbtini)nedelsiant nustatyti šiaurinės pastato sienos sekcijos pirmo aukšto dušo kabinos sienų drėkimo priežastis ir organizuoti remonto darbus, vadovaujantis 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 2 priedo „Rekomenduotinas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų organizavimo tvarkos aprašas" 3 punkto rekomenduojama tvarka. Informavo, kad (duomenys neskelbtini)organizavo ir atliko visus reikalingus darbus. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nustatantį rangovo įsipareigojimus garantiniu laikotarpiu, akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini)atsako už išaiškėjusius trūkumas, todėl privalo už minėtų darbų atlikimą atsiskaityti su garantinius remonto darbus atlikusią (duomenys neskelbtini), bendra darbų suma 3103,46 Lt. Papildomai nurodė, kad geranoriškai neatsiskaičius su (duomenys neskelbtini)privalės kreiptis į teismą dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo (b.l. 25).

LR CK 6.697 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.256 straipsnis). Šios bylos kontekste ieškovo reikalavimo teisė grindžiama pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, todėl nustatomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties prievolės nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė, tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi įmonės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Esant atsakomybei be kaltės, būtinas civilinės atsakomybės taikymo pagrindas – kitų civilinės atsakomybės sąlygų viseto konstatavimas – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja rungimosi principas (CPK12 straipsnis) ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė (CPK178 straipsnis), t.y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų šios aplinkybės užsakovas įrodinėti neprivalo. Kaip jau minėta, rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai, įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-371/2005).

Atsižvelgiant į visų byloje pateiktų įrodymų visetą atsakovo kaip rangovo civilinės atsakomybės klausimu, taip pat į šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 straipsniai), ieškovui įrodžius, kad atsakovo darbas yra su trūkumais, atsakovas neįrodinėjo bei nepateikė įrodymų, šalinančių jo atsakomybę, todėl atitinkamai darytina išvada, kad atsakovui kaip rangovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl atlikto darbo trūkumo (CK 6.245 straipsnio 2 dalis.).

Iš ieškovo į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovas netinkamos atsakovo darbų kokybės patyrė 3103,46 Lt žalą. Atsakovas, byloje neginčijo atliktų darbų kokybės, darbų defektų šalinimo darbų apimties, sunaudotų medžiagų kiekio, defektų pašalinimo būdo, neteikė šiuos nuostolius paneigiančių įrodymų (CK 6.665 straipsnis), kadangi atsakovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl atliktų darbų trūkumų, nagrinėdamas nuostolių atlyginimo dydžio klausimą, teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą ieškinys tenkintinas (LR CK 6.697 str., 4.242 str., 6.664 str., 6.698 str.).

LR CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo - priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2012-05-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 93 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CK 6.37 str., 6.697 str., 4.242 str., 6.664 str., 6.698 str., LR CPK 93, 270 str.,

nusprendė:

ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 3103,46 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą tris litus ir 46 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3103,46 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto trijų litų ir 46) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 93 Lt (devyniasdešimt trijų litų) bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.