Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. D., jos atstovei advokatei R. Roščenkovienei, atsakovui K. R. ir jo atstovei adv. D. Latotinai - Micevičei, valstybinės institucijos, duodančios išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovams: A. B. ir E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D. ieškinį (jo patikslinimą) atsakovui K. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo priešinį ieškinį ieškovei dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant valstybinei institucijai, duodančiai išvadą byloje - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nustatyti nepilnamečio vaiko K. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą būtina spręsti ir nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą.

Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešinis ieškinys tenkintini iš dalies.

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos (konstitucinės doktrinos požiūriu ir dėl asmenų nesudariusių santuokos) santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Šios ankščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir šioje byloje teismui priimant sprendimą dėl ieškovo (ės) ieškinio reikalavimų atsakovui ir dėl pastarojo priešinio ieškinio ieškovei.

Ieškovė ir atsakovas prašė nustatyti tokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kokią nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose. Tačiau kaip jau minėta teismas į šiuos jų prašymus atsižvelgia tik iš dalies, kadangi kol kas būtina atsižvelgti ne tik į vaiko amžių, jo psichofizines savybes, bet ir kitus faktorius, turinčius įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Nors konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir šiuo atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka ieškovei, nes dukra gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.

Pažymėtina, kad teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, šalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku, tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Dėl to teismas konstatuoja, kad šioje byloje taip pat egzistuoja ši problema ir ji spręstina atsižvelgiant į ankščiau paminėtus argumentus.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti šalių pareikštus reikalavimus, juos keisti ar papildyti. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant pvz., reikalavimus dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatyme. Atsižvelgiant į tai, šalių pateikta teismui bendravimo su vaiku tvarka keistina ir papildytina – pirmiausia, suteikiant atsakovui galimybę daugiau dalyvauti vaiko auklėjime, dėl ko ieškovė sutiko ir pradiniame ieškinyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina ir į ieškovės K. D. sutikimą, sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti vaiko auklėjime, jį ugdant ir bendraujant su vaiku, kartu atsižvelgiant ir į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat nurodant, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką.

Pripažintina, kad suteiktina atsakovui ir galimybė bendrauti su vaiku tėvo vasaros atostogų metu, iš pradžių nepasiimant dukros iš vaiko gyvenamosios vietos, o vėliau ir atsakovui daugiau laiko praleidžiant su vaiku, esant ieškovės sutikimui, bei atsižvelgiant į vaiko interesus. Dėl to atsižvelgiant į vaiko amžių nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja savarankiškiau, jeigu vaikas jau gerai pažįsta tėvą, įvertinus vaiko amžių.

Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad atsakovas neturi vengti pareigos vaikui, siekdamas artimesnio bendravimo su juo, todėl privalo kuo dažniau jį lankyti pastarojo gyvenamojoje vietoje, o vaiko motina tuo pačiu turi leisti jam bendrauti ir su artimaisiais giminaičiais, pavyzdžiui, vaiko senele iš vaiko tėvo pusės ir atsižvelgti į kitus vaiko norus. Ieškovė irgi privalo būti geranoriška, o atsakovo prarastas laikas turi būti jam kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui patogiu laiku. Pripažintina, kad atsakovas privalo leisti ieškovei švęsti jos gimimo ir Motinos dieną ieškovės pasirinktoje vietoje.

Nors tenkintinas atsakovo prašymas nekliudyti jam bendrauti su vaiku nuo dabar atsakovės gyvenamojoje vietoje, bet pereinamuoju laikotarpiu atmestini jo prašymai pasiimti vaiką iš ieškovės ir vaiko gyvenamosios vietos kas pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. ir jį parvežti tos pačios savaitės sekmadienį 18 val., kadangi kaip jau minėta tam įtakos turi ne tik vaiko amžius, jo psichofizinės savybės, o taip pat įtempti tėvų tarpusavio santykiai ir nutrūkęs tėvo bendravimas su vaiku. Todėl teismas mano, kad visi vaiko ir tėvo bendravimo pakeitimai galimi tik po 2019 metų sausio 1 d., o tuo pačiu atmestinas ir atsakovo prašymas leisti tėvui laisviau bendrauti su vaiku valstybinių švenčių dienomis iki nurodytos datos.

Vėliau šalys įpareigotinos nedaryti viena kitai kliūčių, siekiant vaikui bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais, kuomet pasibaigs pereinamasis laikotarpis.

Atskirai paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaiko emociniai ryšiai su jo tėvu dar nėra visiškai nutrūkę, o taip pat pažymėtina, kad ieškovė gali sudaryti vaikui palankias sąlygas bendraujant su tėvu, kas irgi turi įtakos jo socialinei raidai. Tačiau tėvui pastoviai vengiant bendrauti su vaiku, jo ir tėvo biologinis ryšys gali nutrūkti, kas vaikui gali padaryti sunkią psichologinę traumą. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvo ryšiai dar nenutrūkę, atsakovas privalo pastoviai pereinamuoju laikotarpiui lankyti vaiką ir su juo nuolat bendrauti, bei stiprinti vaiko ryšius su tėvu. Todėl teismo nuomone tik toks tėvo elgesys užtikrins vaiko geriausių interesų įgyvendinimą, o tuo pačiu nebus paneigiama tėvo teisę turėti galimybę pastoviai bendrauti su vaiku. Savaime suprantama, kad biologinio tėvo ir vaiko nuolatinis bendravimas reikalauja pasiruošimo, todėl reikalingas aktyvus ir supratingas ne tik vaiko motinos, bet ir visų kitų suinteresuotų asmenų (pvz. vaiko teisių apsaugos institucijos ar socialinių paslaugų skyriaus) bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįgyja res judicata galios, todėl vaiko tėvas galės ateityje kreiptis į teismą dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo ar jos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Atkreiptinas bylos šalių dėmesys, kad teismas sprendime pasisako dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, o ne dėl tėvo bendravimo su vaiku būdo, todėl teismui nėra teisinio pagrindo bendravimo tvarkoje pasisakyti dėl vaiko aplankymo jo ligos metu ar tėvo absoliučios teisės tuo metu matytis su vaiku, kadangi tam įtakos gali turėti ir vaiką gydančių medikų išvada.

Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, saugodamas vaiko teises ir interesus bei siekdamas išvengti vaiko teisių pažeidimų, išaiškina atsakovui, kad egzistuoja ateityje galimybė panaikinti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Tuo pačiu teismas siekia perspėti atsakovą ir dėl netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo.

Pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius irgi turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nuo 2019 m. sausio 1d., abu tėvai gali geranoriškai susitarti dėl tolesnės tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir esant poreikiui gali būti sudarytas ir jų rašytinis susitarimas tuo klausimu. Tėvams negalint tarpusavyje susitarti dėl tėvo bendravimo su vaikų tvarkos ateityje, jie gali kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos skyrių ir tik po to, jiems ir vėl nesusitarus, jų ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Dabartiniu metu, ko galima tikėtis iš atsakovo, tai kuo glaudesnio jo ir vaiko tarpusavio bendravimo, kad nenutrūktų tėvo ir vaiko natūralus ryšys. Taip pat teismui nėra žinoma, kokie santykiai susiklostys tarp atsakovo dukros pasibaigus pereinamajam laikotarpiui po 2019-01-01, kas irgi turi įtakos nustatant tėvo ir dukters santykius pagal teismo nurodytą jų bendravimo tvarką.

Kaip jau minėta, šalių santykiai dėl tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime esant nustatytai tvarkai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Remiantis ankščiau nurodytais argumentais tik iš dalies tenkintini šalių reikalavimai dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o kitoje dalyje jie keistini arba atmestini.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. R. yra ieškovės K. D. ir atsakovo K. R. dukra (4 b. l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokas jie nėra nesudarę (5, 22 b. l.). Ieškovė šiuo metu dirba, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas ir šalių vaikui yra teikiama valstybės parama (32-38, 72-76, 87 b. l.). Atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau gauna iš valstybės dvi tikslines pensijas, tai yra jam garantuojamos pragyvenimui reikalingos lėšos (39-41, 87 b. l.). Šalys savo vardu LR registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (77-78, 89-90, 94-95 b. l.) Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas turi dalinį neįgalumą, tačiau planuoja ateityje įgyti profesinių įgūdžių ir įsidarbinti. Kadangi atsakovas sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl dukrai reikalingo išlaikymo po 150 Eur kiekvieną mėnesį iš tėvo priteisimo, dėl to teismas šiuo klausimu žemiau pasisako trumpai (55-59 b. l.) (CPK 268 str. 5 d.). Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukros išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama pastoviai.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jau nuo 2015-10-03 neteikė dukrai reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleido ieškovei bent minimaliai patenkinti jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į dukters interesus bei šalių turtinę padėtį. Todėl ieškovė jau nuo 2015-10-12 įsidarbino ir gaudavo darbo užmokestį bei valstybės vaikui mokomas išmokas (32-38, 87 b. l.). Tačiau vaiko individualūs poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja teismą nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo dukra šiuo metu dar mažametė, tačiau jau lanko ikimokyklinę įstaigą, kurioje siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiama savarankiškam gyvenimui. Bet kaip ir kiekvienas vaikas, ji turi būti sveika siekdama realizuoti savo sugebėjimus, o tai yra susiję ir su papildomomis išlaidomis. Taip pat mergaitei vystantis gali išryškėti ir kiti jos pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėlto svarbi materialinės tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas nuo 2015-10-03 teikti vaikui parama dėl jai reikalingo išlaikymo dydžio nebuvo šalių aiškiai apibrėžtas. Nors ieškovės prašomas ir atsakovo siūlomas išlaikymo dydis šiandien nėra pakankamas ir atitinkantis visus minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius, tačiau esant ieškovės sutikimui jis kol kas nekeistinas (41-45 b. l.). Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui ir ateityje bus aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai gali būti pripažinta vaiko teisių iš tėvo pusės pažeidimu ir toks šio pažeidimo pobūdis negalės būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog ateityje gali būti vėl sprendžiamas klausimas dėl konkretaus realaus išlaikymo dydžio vaikui nustatymo. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovas negalės ateityje remtis ta aplinkybe, jog vaiko motinos materialinė (turtinė) padėtis yra daug geresnė nei jo kaip tėvo, todėl ir esą ieškovei turi atitekti didesnė vaiko išlaikymo našta. Toks motyvas galimas tik atsižvelgiant į subjektyvias aplinkybes, kurios susijusios su vaiko tėvu. Vaiko poreikiai savo ruožtu turi įtakos sprendžiant klausimą dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, ateityje galės būti laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 150 eurų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas šalių dukrai iš tėvo, šiandien dar yra pakankamas, atsižvelgiant į ieškovės sutikimą, o tuo pačiu nėra bloginantis atsakovo materialinę padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo dukters išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaiko seneliams iš motinos pusės (87 b. l.). Todėl teismas mano, jog atsakovo dabartinė materialinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo 150,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas dukters vystymuisi. Nors atsakovas šiuo metu nuosavybės teise nevaldo nekilnojamųjų ar kilnojamųjų registruotinų daiktų, tačiau teismui tai nėra kliūtis daryti išvadą, jog jo materialinė padėtis yra bloga (40-41, 87, 94-95 b. l.). Šis šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaiko gyvenimu bei išlaikymu susijusius poreikius (32-38, 72-78, 87, 89-90 b. l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog būtina nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaiko turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei ieškovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui tėvo mokomas mėnesines išmokas.

Atskirai pažymėtina, kad K. R. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteisto periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. atsakovo darbdavys) arba pats skolininkas. Sprendimas dėl išlaikymo skirto K. R. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).

Remiantis ankščiau paminėtu ne tik tenkintinas ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo vaikui priteisimo, bet ir dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, nuo 2015-10-03 iki 2017-11-01, kadangi atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, jog nurodytu laikotarpiu irgi teikė vaikui reikalingą išlaikymą (55-59 b. l.). Tokiu būdu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistina 3 117 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK. 3. 200 str.). Tačiau teismas įvertindamas dabartinę atsakovo finansinę ir socialinę padėtį šių iš jo priteistų nepilnamečiams vaikams sumų mokėjimą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išdėsto 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką įmokas dukrai sumokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį (CPK 271 str. 2 d.). Tokia teismo išvada grindžiama tuo, kad ieškovas šiandien dar nėra finansiškai pajėgus iš karto sumokėti visos šios sumos nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu priimtinas ieškovės atsisakymas nuo likusios dalies 633,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti. Išaiškinti ieškovei, kad teismui bylą šioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 297 str. 2 d.).

Atskirai pažymėtina, kad apskaičiuojant vaiko išlaikymui priteistas mėnesines periodines išmokas teismas įvertina tai, jog kaip ir nurodė ieškovė, jis jau yra sumokėjęs 750 Eur skirtų vaiko išlaikymui, nes tokiai aplinkybei pagrįsti ji pateikė į bylą ir rašytinių įrodymų (15-17 b. l.).

Atskirai pastebėtina, jog atsakovui nesumokėjus vaikui skirto išlaikymo iki jo pilnametystės, jis liks jam skolingas ir toliau, iki visiškai sumokės skolą, net ir dukrai sulaukus pilnametystės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl dukters K. R. gyvenamosios vietos nustatymo su motina K. D., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Nors tarp šalių nėra tiesioginio ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad toks prašymas dabartiniu momentu yra susijęs ne tik su šalių, bet ir vaiko interesais, todėl jis tenkintinas. Be to dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, dukters interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (5 b. l.). Tuo pačiu tenkintinas atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę K. D. apie numatomą jos ir K. R. gyvenamosios vietos pasikeitimą informacinių technologijų pagalba informuoti atsakovą K. R., per protingą terminą (CK 1.5 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų išsprendimo.

Pagal LR CPK 93 straipsnio 1, 2 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys ir priešinis ieškinys tenkintini iš dalies, minėtos išlaidos turėtų būti priteisiamos šalims proporcingai atmestai ir patenkintai reikalavimų daliai. Tačiau pažymėtina, kad teismui patenkinus ieškovės ieškinio vieną turtinį ir du neturtinius reikalavimus, tik jai iš atsakovo priteistinos visos su bylinėjimusi teisme susijusios išlaidos. Taip pat iš ieškovės nepriteistina likusi nesumokėta bylinėjimosi išlaidų dalis, kadangi jos prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Teismas atmesdamas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertina jo priešinio ieškinio reikalavimų patenkinimą ne formaliai, o atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų apimtį. Todėl valstybei iš ieškovės nepriteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, kadangi atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (CPK 96 str. 3, 5 d.). Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus motyvus ir nurodytas ginčo aplinkybes, atmestinas ieškovės prašymas dėl tėvo bendravimo su dukra laikinosios tvarkos nustatymo (CPK 145 str. 1 d. 11 p.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešinį ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nustatyti atsakovo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką:

1.1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2015 m. balandžio 26 d., bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 13 val. iki 16 val. ir kas antra sekmadienį nuo 13 val. iki 16 val. motinos K. D. gyvenamojoje patalpoje ar kitoje tėvų sutartoje vietoje ir dalyvaujant vaiko motinai. Tėvo bendravimo su vaiku metu gali dalyvauti ir kiti atsakingi asmenys, pvz., socialinė darbuotoja ar vaikų psichologas.

1.2. Atsakovas K. R. bendrauja su dukra K. R. pagal anksčiau 1.1. punkte nurodyta tvarką iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Pasibaigus šiam terminui dėl tolesnio tėvo bendravimo su vaiku šalys gali susitarti geranoriškai arba sudarydamos rašytinį susitarimą. Dėl tokio bendravimo tėvams nepavykus susitarti geranoriškai, jie gali iš pradžių kreiptis į ŠVTAS, o tik po to į teismą.

1.3. Atsakovo K. R. ir dukros K. R. bendravimas nuo 2019 m. sausio 1 d., vyksta vaiko nuolatinėje gyvenamojoje arba vaiko tėvų rašytiniu susitarimu kitoje suderintoje vietoje.

1.4. Atsakovo K. R. ir dukros K. R. bendravimas nuo 2019-01-01 vasaros atostogų metu turi būti raštu suderintas su vaiko motina K. D..

1.5. Atsakovas bet kuriuo metu apie savo apsilankymą pas ieškovę dėl bendravimo su dukra, turi įspėti vaiko motiną prieš 1 dieną, o apie norą bendrauti su vaiku tėvo vasaros atostogų metu prieš 3 dienas.

1.6. Atsakovas leidžia dukrai, eiti į draugų gimtadienius, jeigu tai būtų jo bendravimo su vaiku laikas, tačiau prarastas laikas jam turi būti kompensuotas kitu tėvui ir vaikui bei motinai patogiu laiku.

1.7. Atsakovas K. R. bendravimo su dukra K. R. metu nuo 2019-01-01 įpareigojamas užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą.

1.8. Atsakovo K. R. bendravime su dukra K. R. nuo 2019-01-01 galimi ir atitinkami apribojimai, pvz. K. R. gali paimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas, nepaimti vaiko Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną. Jeigu šiomis dienomis atsakovas turės tokią teisę, tuomet jo prarastas laikas jam turi būti kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui bei motinai patogiu laiku.

1.9. Įpareigoti ieškovę pranešti atsakovui apie ieškovės ir dukros gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie kitas aplinkybes, susijusias su vaiku.

2. Priteisti nepilnametei dukrai K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-11-01) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą.

3. Nustatyti K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) pastarosios gyvenamojoje vietoje.

4. Priteisti nepilnametei dukrai K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 117,00 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-10-03 iki 2017-10-31 įskaitytinai. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas šią sumą nepilnamečiam vaikui turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

5. Įpareigoti nepilnamečio vaiko K. R. įstatyminę atstovę K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukros tėvo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas periodines mėnesines išmokas.

6. Sprendimą dėl išlaikymo K. R. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

7. Priteisti iš atsakovo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 148,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas pinigines lėšas ir 100, 00 Eur (vieną šimtą eurų) už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 248,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus).

8. Priteisti ieškovei K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

9. Likusioje dalyje ieškovės ir atsakovo priešinį ieškinį atmesti.

10. Priimti ieškovės atsakymą dėl 633,00 Eur priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

11. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų mokėti nepilnametei dukrai K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvieną mėnesį ir vėluos daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus iš skolininko.

12. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

13. Išaiškinti šalims, kad teismui iš dalies patenkinus jų procesiniuose dokumentuose pateiktus prašymus, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1 d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2 d.). Teisme gali būti sprendžiamas ir šalių ginčas dėl kitų klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko interesais (CK 3. 169 str. 2 d., 3. 170 str. 4 d. ir kt.).

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.