Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Kunigėlio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Pakruojo r. apylinkės teismo 1999 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. gegužės 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 18 straipsnio 6 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (2 veikos) galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (8 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (5 epizodai) galutine 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tinklapyje ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung S10“ už 500 eurų, po ko nukentėjusiajam M. J. 2020 m. sausio 31 d. paskambinus telefonu jam (M. V.) ir susitarus, kad pirks telefoną ir tą pačią dieną, apie 14.10 val. susitiko (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusysis M. J. perdavė jam (M. V.) 500 eurų grynais, o jis (M. V.) padavė mobilaus ryšio telefoną „Samsung S10“, po ko 2021 m. sausio 26 d. mobilaus ryšio telefonas AB ,,(duomenys neskelbtini)” tinkle buvo užblokuotas dėl įrangos įsiskolinimo, kadangi minėtą telefoną jis (M. V.) buvo įsigijęs išsimokėtinai ir įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, tokiu būdu jis (M. V.) apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai M. J. priklausantį 500 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad 2021 m. sausio 21 d. iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijo mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“. IMEI numerio dabar pasakyti negalėtų. Mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“ įsigijo išperkamosios nuomos būdu. Tiksliai pasakyti negali, nes ne vieną mobilaus ryšio telefoną yra pardavęs, bet gali būti, kad šį mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“ pardavinėjo interneto tinklalapyje ,,(duomenys neskelbtini)“. Dabar nepamena, kokį numerį nurodė skelbime. Mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“ pardavinėjo pats. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad jis savo mobilaus ryšio telefoną pardavė asmeniui prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Daugiau apie šį įvykį neturi ką pasakyti (b. 1. 51-53).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. V. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kopiją gavo, esmę suprato. Paaiškina, kad 2020 m. sausio 29 d. iš ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijo mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S 10“, įsigijo išsimokėtinai pagal 24 mėn. sutartį. Tuo metu vartojo (duomenys neskelbtini), jam reikėjo pinigų, todėl patalpino skelbimą, kad parduoda ,,Samsung“ telefoną už 500 eurų, skelbimą patalpino ,,(duomenys neskelbtini)“. Susitiko su pirkėju, kuris jam davė 500 eurų, o jis jam telefoną. Tuo metu suprato, kad apgaule įgijo svetimą turtą, nors norėjo už tą telefoną mokėti toliau pinigus, tačiau pinigų neturėjo ir įmokos už tą telefoną nemokėjo, todėl telefonas buvo užblokuotas. Telefoną pardavė su dokumentais, vyras kuris pirko telefoną, nežinojo, kad telefono įmoka nėra visa sumokėta. Tuo metu buvo paėmęs išsimokėtinai keletą telefonų, todėl neprisimena visko tiksliai. Prisipažįsta, kad apgavo tą žmogų, kuriam pardavė telefoną ,,Samsung S 10“ ir įsipareigojimų nevykdė, toliau nemokėjo už minėtą telefoną. Taip atsitiko, dėl to, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) ir jam reikėjo pinigų (duomenys neskelbtini). Todėl apgavo tą vyrą ir nevykdė įpareigojimų pagal sutartį. Labai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su paskirta bausme laisvės apribojimu. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevartoja ir yra gydomas (duomenys neskelbtini) (b. 1. 72).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas M. J. parodė, kad 2020 m. sausio 31 d. internetiniame portale ,,(duomenys neskelbtini)“ rado parduodamą mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“, IMEI (duomenys neskelbtini) už 500 eurų. Koks telefono numeris buvo nurodytas prie skelbimo jis neprisimena. Pardavėjui jis paskambino ir nurodė, kad nori įsigyti jo parduodamą mobilaus ryšio telefoną. Telefoninio pokalbio metu jis pas pardavėją pasiteiravo ar yra kažkokie telefono dokumentai jis jam nurodė, kad yra telefono draudimo liudijimas, garantinė pažyma ir įsigijimo čekis jis nurodė, kad šiuos dokumentus jam pateiks. Jis su pardavėju susitarė susitikti adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“. Kiek šiuo metu prisimena tai asmens telefonas buvo toks (duomenys neskelbtini), kadangi šiam asmeniui jis rašė sms žinutę, kad jau atvyko. Sms žinutę rašė 14.10 val. Sutartoje vietoje prie jo priėjo vyras, (kurio požymių šiuo metu jokių neprisimena ir jo atpažinti negalėtų) kuris jam padavė mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo įdėtas į dėžutę ir dokumentus apie kuriuos buvo kalbėta telefonu. Jis atvykęs į vietą patikrino telefoną pagal IMEI numerį ir jokių pranešimų apie vagystę ar kitų neatitikimų nebuvo. Už mobilaus ryšio telefoną jis sumokėjo 500 eurų. Jam pardavėjas nurodė, kad telefonas bus apdraustas 4 mėnesiams ir jeigu norės galės tai pats po to prasitęsti, apie tai, kad telefonas gali būti pirktas lizingu jam nieko nesakė. Ir gavęs pirkimo čekį net nepagalvojo, kad jis galėtų būti pirktas lizingu. Tą pačią dieną grįžęs namo jis įsijungė nusipirktą telefoną ir juo naudojosi iki 2021 m. kovo 16 d. į kurį buvo įstatęs sim kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 16 d. į numerį (duomenys neskelbtini) atėjo pranešimas iš mobilaus ryšio operatoriaus ,,(duomenys neskelbtini)“ trumpąją sms žinutę apie tai, kad telefonas bus užblokuotas, nes neva jis įsigytas neteisėtai. Jis tuomet patikrino IMEI numerį, kur jau buvo rašoma, kad mobilaus ryšio operatoriaus ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymu paprašyta blokuoti telefoną dėl įrangos įsiskolinimo. Nei ,,(duomenys neskelbtini)“, nei ,,(duomenys neskelbtini)“ jam jokių duomenų apie esamus įsiskolinimus buvusio telefono savininko nesuteikė apie kuriuos jis nieko nežinojo. Nuo tos pačios dienos 2021 m. kovo 16 d. kai buvo gautas sms pranešimas, mobilaus ryšio telefonas buvo užblokuotas. Kaip jau ir minėjo apie tai, kad būtų buvę kažkokie įsiskolinimai už jo pirktą mobilaus ryšio telefoną jis nežinojo, jo apie tai pardavėjas nebuvo informavęs. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti asmenį, kuris jį apgavo. Jam padaryta 500 eurų turtinė žala (b. 1. 14-16).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), visa stovėjimo aikštelė yra suskirstyta į automobilių stovėjimo vietas. Ant pastato adresu (duomenys neskelbtini) yra vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo stebėjimo kameros priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojas nurodė, kad vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai saugomi tik 14 dienų (b. 1. 21-24).

Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad M. J. 2020 m. sausio 31 d. iš nenustatyto asmens įsigijo mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S10“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), tačiau 2021 m. kovo 16 d. telefonas buvo užblokuotas (b. l. 1-3).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas elektroninis tekstinis dokumentas. Dokumente nurodyta informacija apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybę. Susipažinus su dokumento turiniu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išankstinio apmokėjimo numeris, apie kurio vartotojus duomenys nėra kaupiami. Numeris aktyvuotas 2021 m. vasario 11 d. (b. 1. 29-31).

Iš ,,(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad IMEI numeris (duomenys neskelbtini) bendrovės tinkle buvo blokuotas 2021 m. sausio 26 d. dėl įsiskolinimo už mobilaus ryšio telefoną, kurį išsimokėtinai pagal sutartį įsigijo M. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 26).

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad M. J. civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų įtariamajam M. V. neturi (b. 1. 20).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad 2020 m. sausio 29 d. telefoną ,,Samsung S10“, IMEI (duomenys neskelbtini), apdraudė M. V. (b. l. 7-9).

Iš ,,(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad telefonas ,,Samsung S10“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo blokuotas 2021 m. sausio 26 d. dėl įsiskolinimo už minėtą įrangą, kurią iš jų išsimokėtinai 2020 m. sausio 29 d. įsigijo M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pridedami įrangos įsigijimo sutarties kopijos (b. l. 34-38).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. V. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtu pasireiškę psichikos sutrikimas, dėl kurio jis būtų negalėjęs suvokti įtariamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, bei nėra duomenų, kad šiuo metu jis sirgtų psichikos sutrikimu galinčiu turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 65).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad M. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Kaltinamasis tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusiojo M. J. tyrimo metu duoti parodymai, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta M. V. kaltu, o M. V. veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. V. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 99, 101).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius M. V. apibūdinančius duomenis – praeityje teistas (b. l. 80-89), baustas administracine tvarka (b. l. 90-94), nedirbantis (b. l. 95), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 96). VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. (duomenys neskelbtini) gydytas nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo gydymą (duomenys neskelbtini) centre VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“. Tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. V. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtu pasireiškę psichikos sutrikimas, dėl kurio jis būtų negalėjęs suvokti įtariamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, bei nėra duomenų, kad šiuo metu jis sirgtų psichikos sutrikimus galinčiu turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 65).

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su siūlomais įpareigojimais šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-74) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko naikinta.

Civilinio ieškinio nukentėjusysis M. J. nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti M. V. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika dienų) nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika dienų įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.