- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- I-50-283/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Vaiva Savickienė
- Pareiškėjas
- S.S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos VGTPT, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos VGTPT
Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Dalytės Zlatkuvienės, teisėjų Ramūno Gadliausko ir Vaivos Savickienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
bylos proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, iš proceso dalyvių prašymų dėl bylos nagrinėjimo iki teismo posėdžio negauta.
Pareiškėja S.S. 2006 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama:1)panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste – Klaipėdos VGTPT) 2006-11-07 sprendimą Nr.646-591-B/06; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės moralinei žalai atlyginti po 30 000 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2006-11-06; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 400 Lt materialinei žalai atlyginti( b.l.1-2).
Byla pagal pareiškėjos S.S. skundą buvo perduota Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Šio teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nagrinėjimui buvo priimti pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Klaipėdos VGTPT 2006-11-07 sprendimą Nr.646-591-B/06 ir priteisti iš Lietuvos valstybės moralinei žalai atlyginti po 30 000 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2006-11-06 atsakovams Klaipėdos VGTPT, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos VGTPT direktoriui R.Valančiui (b.l.56-57).
Šalies argumentai
Pareiškėja S.S. savo skunde nurodo, kad ji 2006-11-06 kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą byloje dėl atlyginimo moralinės ir turtinės žalos, kuri atsirado dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-08-02 priimtos nutarties administracinėje byloje Nr.I-1240-243-2006. Atsakovė 2006-11-07 sprendimu Nr.646-591-B/06 atsisakė suteikti prašomą teisinę pagalbą, motyvuodamas, kad nėra teisės normų pareiškėjos reikalavimams įgyvendinti. Pareiškėjos nuomone, toks Klaipėdos VGTPT sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes užkerta jai kelią į veiksmingą gynybos priemonę. S.S. nurodė, kad ji Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2006-06-19 pateikė skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų vilkinant patvirtinti deklaraciją. Klaipėdos apygardos administracinis teismas vilkino jos skundo priėmimą, po to nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-10-27 nutartimi pripažino, kad nurodyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl ją panaikino. Dėl Klaipėdos VGTPT sprendimo nesuteikti jai antrinės teisinės pagalbos pareiškėja turėjo ne tik piniginių išlaidų, bet ir patyrė moralinę žalą, nes jai buvo sukelta nepatogumų, išgyvenimų, neigiamai įtakota sveikatos būklė ( b.l.1-2).
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos VGTPT atsiliepimu prašė atmesti S.S. skundą kaip nepagrįstą. Klaipėdos VGTPT nurodo, kad tarnyboje 2006-11-06 buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą išieškant jos patirtą materialinę ir moralinę žalą, atsiradusią dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo neteisingos nutarties. Klaipėdos VGTPT 2006-11-07 sprendimu Nr.646-591-B/06 atsisakė pareiškėjai suteikti jos prašomą teisinę pagalbą, kadangi S.S. reikalavimą vertino kaip akivaizdžiai nepagrįstą, o atstovavimą tokioje byloje kaip neperspektyvų. Atsakovės nuomone, S.S. reikalavimo nepagrįstumas pasireiškė tuo, jog įstatymai nenumato nurodytos žalos atlyginimo. Sprendimo priėmimo metu galiojusi Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio redakcija numatė, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. LR CK 6.272 str. nustato, kad žalos atlyginimas galimas tik dėl tų neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, kurie padaryti teisėjui ar teismui nagrinėjant civilinę ar baudžiamąją bylas, bet ne administracinę bylą, o CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Vadovaudamasi nurodytomis teisės normomis, Klaipėdos VGTPT konstatavo, kad nei civiliniam kodeksui, nei kitiems įstatymams nenumatant turtinės ar neturtinės žalos, padarytos dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant administracinę bylą, atlyginimo, nėra teisinių priemonių S.S. skundo reikalavimams apginti (b.l.86-87).
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu nurodė, kad S.S. skundas pareikštas netinkamam atsakovui bei atsakovo atstovui. LR CK 6.273.str. 1 d. nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, pastarąją atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. LR Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą pagal įstatymus privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų neteisėtų aktų atsirado žala. Tokia nuostata atitinka ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5/1 str. 4 d., kur nurodoma, jog teisme valstybei atstovauja valstybės institucija, priėmusi ginčijamą sprendimą ar atlikusi ginčijamą veiksmą. Konkrečioje byloje Vyriausybės veiksmai ar aktai nėra skundžiami, todėl Lietuvos Respublikos valstybė negali būti laikoma atsakove. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra viešieji juridiniai asmenys, valstybės institucijos, atskaitingos Teisingumo ministerijai, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Vyriausybė nekontroliuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, nedisponuoja su skundžiamu sprendimu susijusiais dokumentais ir informacija (b.l.90-91).
Trečiasis suinteresuotasis asmuo R.Valančius atsiliepimo į S.S. skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja S.S. 2006-11-06 kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą paruošiant procesinius dokumentus dėl išieškojimo moralinės ir turtinės žalos. Pareiškėjos teigimu, ši žala atsirado dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo neteisingo sprendimo – 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutarties laikyti nepaduotu pareiškėjos skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui ir jo grąžinimo S.S. ( b.l.69-70).
Klaipėdos VGTPT 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 646-591-B/06 atsisakė suteikti S.S. antrinę teisinę pagalbą išieškant turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimto sprendimo, atlyginimą. Klaipėdos VGTPT, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, nusprendė, jog S.S. reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, galėjusią kilti dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuri apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta, yra aiškiai nepagrįstas teisės normomis, ir pripažino, kad atstovavimas tokioje byloje būtų aiškiai neperspektyvus(b.l.80-81).
Klaipėdos VGTPT, pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. esančios viešojo administravimo subjektu, priimamiems sprendimams taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau tekste – Administravimo įstatymas) nuostatos, reglamentuojančios administracinių aktų priėmimą ir nustatančios, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Administravimo įstatymo 8 str.).
Pateikti byloje duomenys patvirtina, jog pareiškėja S.S. 2006 m. birželio 19 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyrių patvirtinti metinę garantuojamą gyventojo turto deklaraciją, pateiktą nurodytai institucijai 2006 m. birželio 2 d., tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 27 d. ir 2006 m. liepos 5 d. nutartimis nustatė pareiškėjai terminus atitinkamai iki 2006 m. liepos 4 d. ir iki 2006 m. liepos 31 d. pašalinti skundo trūkumus. Teismas konstatavo, jog S.S. paduotas skundas nepriskirtinas prie neapmokestinamų skundų, todėl neatitinka ABTĮ 34 ir 39 straipsniuose numatytų reikalavimų, nes pareiškėja nesumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio. Pareiškėjai per teismo nutartyje nustatytą terminą nesumokėjus žyminio mokesčio, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą nutarė laikyti nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai (b.l.78). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006m. spalio 27 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos S.S. atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikino, skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo( b.l.76-77).
Atsakovė Klaipėdos VGTPT savo sprendimo nesuteikti S.S. antrinę teisinę pagalbą teisiniu pagrindu nurodė Administravimo įstatymo 39 straipsnį, LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir 6.272 straipsnį. Atsakovė, remdamasi šiomis teisės normomis, padarė išvadą, kad šios žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos nenumato turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant administracinę bylą, atlyginimo.
Pareiškėjos kreipimosi dėl teisinės pagalbos suteikimo metu galiojęs Administravimo įstatymo 39 str.( Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1281 redakcija) nustatė, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. LR CK 6.250 str. 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LR CK 6.272 str. reglamentuoja atlyginimą turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo (1 dalis) ir dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (2 dalis).
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus (1 p. ir 2 p.).
LR ABTĮ 22 straipsnis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (1 d.). LR ABTĮ 23 straipsnis, reglamentuojantis skundo (prašymo) formą ir turinį, nenustato reikalavimo nurodyti teisės normas ir aktus, kurias yra grindžiami teismui paduodamo skundo reikalavimai. Tačiau apie juridinio pagrindo, reikalingo asmeniui imantis procesinių veiksmų, nustatymą nurodoma aktuose, reglamentuojančiose advokatų profesinę veiklą. Lietuvos advokatų etikos kodekso, priimto 2005 m. balandžio 8 d. visuotiniame advokatų susirinkime, nuostatose. Šio kodekso 6.3 punktas nustato, kad advokatas, įsitikinęs, jog kliento reikalavimai arba atsikirtimai aiškiai nepagrįsti, t.y., nėra teisinės pozicijos, gali jam patarti nesiimti procesinių veiksmų. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.4 p. nuostatas, advokatui, abejojančiam ieškinio arba atsikirtimo pagrįstumu, suteikta teisė atsisakyti priimti tokį pavedimą, o jį priėmus, advokatas privalo klientui išaiškinti, kad jo reikalavimai gali būti nepatenkinti.
Atsižvelgus į šių teisės normų nuostatas, daroma išvada, jog skundą (prašymą) teismui paduodančių asmenų manymas, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi būti paremtas tiek skundo (prašymo) faktinį, tiek ir juridinį pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Klaipėdos VGTPT, vadovaudamasi nurodytomis turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis, turėjo pagrindą daryti išvadą, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atsižvelgus į jam LR Teismų įstatymo priskirtas funkcijas ir LR ABTĮ nustatytą kompetenciją, nelaikytinas viešojo administravimo subjektu, numatytu LR viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje, ar teismu, kurio priimti procesiniai dokumentai būtų susiję su teisėjo ar teismo veikla ir priimtais procesiniais dokumentais bylose, nurodytose LR CK 6.272 straipsnyje.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Klaipėdos VGTPT 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimas dėl atsisakymo suteikti S.S. antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo pripažinti jį neteisėtu ir naikinti.
Civilinei atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, teisė į žalos atlyginimą negali atsirasti. Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas pašalina civilinės atsakomybės atsiradimą, todėl tokiu atveju teismas nėra įpareigotas pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
Esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, pareiškėjos S.S. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos S.S. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.