Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2014-10-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-609 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,3383 ha žemės sklypą išmokant kompensaciją pinigais; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą Pažaislio valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjo naudojamą (nuomojamą) 430 kv.m. valstybinės žemės plotą prie pareiškėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Atsakovas ir jo atstovas pabrėžė, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d., tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, arba jų nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėjas 1991-12-23 pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė valią, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos tik grąžinant žemę natūra. Šiame prašyme išreikšta valia iki 2003-04-01 pakeista nebuvo. Be to, pareiškėjas yra įrašytas į naujų sklypų suteikimo eilę ir bus pakviestas registruotu laišku eilės tvarka rinktis žemės sklypą.

Akcentavo, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios nuosavybės teise valdo pareiškėjo sutuoktinė J. V. J. ir pats pareiškėjas (800/1230), Lietuvos Respublika - 430/1230. Statinius, esančius šiame žemės sklype asmeninės nuosavybės teise valdo pareiškėjo sutuoktinė J. V. J. . Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises į 430 kv.m. žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi pareiškėjas pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisią atkūrimo nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos natūra. Šiame prašyme išreikšta valia teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pakeista nebuvo. Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d. numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Pareiškėjas buvo išsamiai informuotas apie galimybę pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo miško plotu, tačiau jokio prašymo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 1991-12-23 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo senelio J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, prašyme nurodydamas, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 5527, 7237 (toliau – Atkūrimo byla), 1 d., b.l. 37). Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjui priklauso atkurti nuosavybės teises į 0,4583 ha žemės Kauno mieste. 2001-02-20 pareiškėjas kartu su kitais pretendentais pateikė Kauno apskrities viršininko administracijai skundą, kuriame nurodė, jog sutinka gauti žemės sklypą individualiai statybai Kauno miesto teritorijoje, o už likusį skirtumą gauti kompensaciją pinigais (Atkūrimo byla, 1 d., b.l. 71). Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-03-22 raštu Nr. 02-57 pareiškėjas ir kiti pretendentai buvo informuoti, kad jiems bus suteikti nuosavybėn nauji žemės sklypai, o už likusią valstybės išperkamą žemę valstybė atlygins pagal Atkūrimo įstatymo 16 str. piliečių pasirinktu būdu (Atkūrimo byla, 1 d., b.l. 73-74). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2014-02-20 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2454 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu išnagrinėti ir pagal galimybę parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą J. J. iki 1940 metų turėtos žemės ribose (Atkūrimo byla, 2 d., b.l. 334). 2014-06-05 pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių prašydamas perduoti nuomojamą su žmona J. V. J. 430 kv.m. žemės sklypą, esantį prie savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune (Atkūrimo byla, 2 d., b.l. 337). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2014-06-12 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3012 nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo išreikštą valią, jam nuosavybės teisės gali būti atkurtos grąžinant natūra turėtoje vietoje, perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą arba pinigais. Taip pat informavo, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014-04-17 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-346 patvirtintoje naujų žemės sklypų suteikimo eilėje yra įrašytas Nr. 322 ir bus pakviestas rinktis naują žemės sklypą eilės tvarka (Atkūrimo byla, 2 d., b.l. 338-339). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014-07-03 raštu Nr. 70-2-1918 informavo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių, kad teritorija, kurioje yra iki 1940 metų J. J. turėta žemė patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, taip pat užimta vandens telkiniu Kauno mariomis bei Lietuvos magistraliniu keliu ir, tuo pačiu, pažymėjo, jog nagrinėjama teritorija patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją (Atkūrimo byla, 2 d., b.l. 342). 2014-07-15 raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-3566 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius nurodė, kad J. J. iki 1940 metų turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra bei informavo pareiškėją, jog nuosavybės teisės jam gali būti atkurtos perduodant neatlygintinai žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,12 ha žemės, kadangi suteikti didesnį sklypą Kauno mieste draudžia Atkūrimo įstatymo nuostatos), o už likusią negražinamą žemės dalį – 0,3383 ha bus atlyginta pinigais (Atkūrimo byla, 2 d., b.l. 347-348). 2014-10-06 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus raštu Nr.8-SD-(14.8.94.)-5421 pakvietė pareiškėją atvykti susipažinti su sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais projektu (Atkūrimo byla, 2 d., b.l. 353). Į minėtą raštą pareiškėjas atsakė 2014-10-12 prašymu, kuriame nurodė, jog nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimu pinigais ir pakartotinai pareiškė prašymą perduoti jo ir sutuoktinės nuomojamą 430 kv.m. žemės sklypą kaip kompensaciją už natūra negrąžintą žemę (Atkūrimo byla, 2 d., b.l. 375-376). Atsakovas 2014-10-28 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-609 atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui į 0,3383 ha žemės atlyginant pinigais (b.l.12-13).

Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrinde kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-10-28 sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-609, kuriuo atkurtos pareiškėjui nuosavybės teises į 0,3383 žemės atlyginant pinigais, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjas kelia klausimą dėl atsakovo pareigos atkurti jam nuosavybės teises Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. numatytu būdu – perduodant jam lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų. Atsakovas ir jo atstovas, nesutikdami su pareiškėjo patikslinto skundo argumentais, savo poziciją grindžia tuo, jog pareiškėjas iki 2003-04-01 nepareiškė valios atkurti nuosavybės teisės paminėtuoju būdu, taip pat nuosavybės teise neturi jokių statinių.

Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įstatyme įtvirtinta nuo 2002-04-19, kai įsigaliojo 2002-04-02 Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui, Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002-07-01 galėjo pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003-01-01 valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi, nuo 2002-04-19 įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nuo 2002-10-25 Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. (2002-10-15 įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 turėjo teisę pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo17 str. nurodytos institucijos. Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo 2012-02-01 (išskyrus 4 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliojo 2011-11-26) 3 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad tuo atveju, kai Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo (Atkūrimo įstatymo 21 str. redakcijos, galiojusios iki 2012-01-31, bei redakcijos, galiojančios nuo 2012-02-01) darytina išvada, kad pilietis turėjo teisę iki 2003-04-01 išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo (LVAT eilėje nutarčių konstatavo, jog šis terminas yra naikinamasis). Vėliau, po 2003-04-01 pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu. 1991-12-23 pateikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio J. J. žemę pareiškėjas nurodė, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra (Atkūrimo byla, 1 d., b.l. 37), o 2001-02-30 skunde Kauno apskrities viršininko administracijai nurodė, jog sutinka gauti žemės sklypą individualiai statybai Kauno miesto teritorijoje, o už likusį skirtumą gauti kompensaciją pinigais (Atkūrimo byla, 1 d., b.l. 71). Daugiau prašymų, kuriame būtų nurodyta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškėjas iki 2013-04-01 institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, nepateikė. Prašymą atkurti nuosavybės teises perduodant 430 kv. m žemės sklypą prie jo gyvenamojo namo pareiškėjas pateikė tik 2014-06-05 (Atkūrimo byla, 2 d., b.l. 337), todėl toks prašymas nesukūrė teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises pareiškėjo nurodytu būdu (ABTĮ 57 str.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad administracinėje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruota jo sutuoktinės J. V. J. vardu. Įregistravimo pagrindas – 1992-12-25 dovanojimo sutartis Nr. 5-814 (b.l. 30-31). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 2 p. nuostatas asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nėra pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas, todėl jam taip pat ir dėl šios priežasties negali būti atkurtos nuosavybės teisės perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų, nes juridiškai jis nėra statinių savininkas. Jokių įrodymų apie statinių pagerinimą, rekonstrukciją, priestato statybą pareiškėjas teismui nepateikė, taip pat tokie juridiniai faktai neįregistruoti ir viešajame registre.

Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjui priklauso atkurti nuosavybės teises į 0,4583 ha žemės plotą Kauno mieste. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014-12-05 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1225 patvirtintoje naujų žemės sklypų suteikimo eilėje pareiškėjas įrašytas Nr. 304 (Atkūrimo byla, 2 d., b.l. 388-389). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 nustatytas maksimalus naujo žemės sklypo, perduodamo individualiai statybai Kauno mieste, plotas gali būti iki 0,12 ha. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į galiojančias teisės aktų nuostatas ir pareiškėjo išreikštą valią bei nesant galimybės atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra, pagrįstai į 0,3383 ha žemės plotą atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises pinigais (ABTĮ 57 str.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjui neužkertama galimybė vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d. (redakcija galiojanti nuo 2014-11-01) iki 2015-03-01 pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas (ABTĮ 10 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas teisines bei faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-10-28 sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.)-609 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą sprendimą, nenustatyta. Dėl to pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą Pažaislio valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime perduodant neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjo naudojamą (nuomojamą) 430 kv.m. valstybinės žemės prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji pareiškėjo, atsakovo ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui (skundo patenkinimui arba atmetimui), todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. A. J. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.