- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- 1-225-966/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Kaltinamasis
- N. M., R. R., E. M., L. J.
- Advokatai
- Darius Karabinas, Georgijus Zavtrakovas, Angelė Fominienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013-10-01 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - 55 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė - 36 (trisdešimt šešios) paros arešto. Atlikęs bausmę 2013-12-12, teistumas neišnykęs;
2) 2015-10-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 str. 1 d. - 240 valandų viešųjų darbų 6 mėnesių laikotarpiui, išdirbant po 40 valandų kas mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta galutinė bausmė - 160 valandų viešųjų darbų 4 mėnesių laikotarpiui, išdirbant po 40 valandų kas mėnesį. Bausmę atlikęs 2016-02-29;
N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2012-04-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 ir 3 p., teistas:
1) 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d.- 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu (2015-07-10 veika). Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštą, 2015-11-12 bausmę atlikęs;
2) 2016-01-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. (2015-07-19 veika) - 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a pp. ir 66 str., į bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-07-19 23.40 val. iki 2015-07-20 16.57 val. (vieną para) ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 2 MGL (75,32 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta;
L. J., a. k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;
R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015-02-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - 7 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 84 valandas visuomenės labui, dirbant po 12 valandų kas mėnesį;
2) 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo pagal BK178 str. 2 d.– 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė – 40 parų areštas. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-02-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį;
3) 2015-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 30 parų arešto, 2016-01-04 bausmę atlikęs;
4) 2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., – 1 metai laisvės atėmimo, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp., šiuo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015-08-07 bei 2015-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytos pagal 2015-08-07 bei 2015-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžius atliktas bausmės laikas bei, vadovaujantis BK 66 str., laikino sulaikymo laikas - dvi paros. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 2 metams, R. R. skirtos pareigos: - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; - dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurį R. R. privalo įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.; - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio;
kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. M., E. M., L. J. bei R. R. 2015 m. kovo 23 d. apie 02.00 val. veikdami bendrai, Kaune, Baltų pr. prie namo Nr. 7 esančiame kieme, įsibraudami į E. Š. priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą: atsarginį ratą, 20 eurų vertės, kablį, 20 eurų vertės, metalinį strypą, 10 eurų vertės, pirmosios pagalbos vaistinėlę, 20 eurų vertės, gesintuvą, 20 eurų vertės, automobilio pakėlėją, 20 eurų vertės, automobilio ratų varžtų atsuktuvą, 10 eurų vertės, akumuliatorių „Berga“, 30 eurų vertės ir jungtį prie akumuliatoriaus, 10 eurų vertės, automagnetolą „Panasonic“, 60 eurų vertės, automobilio techninės charakteristikos knygelę, 10 eurų vertės, 5 CD su įrašais: „L. A.“, „Vito“, bendros 40 eurų vertės, „Alfa Romeo“ ženklelį, 5 eurų vertės, kairės pusės galinį ratą, 30 eurų vertės, tris varžtus, 6 eurų vertės, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. Š. 311 eurų turtinę žalą.
Be to, jie 2015 m. kovo 23 d. apie 02.00 val. veikdami bendrai, Kaune, Baltų pr. prie namo Nr. 7 esančiame kieme, įsibraudami į E. Š. priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobdami svetimą turtą, išdaužė automobilio kairės ir dešinės pusės priekinių durelių langų stiklus, bendros 60 eurų vertės, sulankstė variklio dangtį, 30 eurų vertės, sulankstė bagažinės dangtį, 30 eurų vertės, atlenkė galinio dangčio spynelės uždengimą, 20 eurų vertės, sugadino daiktų dėtuvės uždarymą, 10 eurų vertės, apgadino kairės pusės galinio rato ratlankį, 15 eurų vertės, sugadino plastmasines apdailas, 20 eurų vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai 185 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis E. M. teisiamajame posėdyje kaltu dėl nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamų veikų aplinkybių neatsimena, nes jos buvo seniai, be to jų padarymo metu buvo neblaivus. Atsimena, kad jis, jo brolis N. M., R. R. bei L. J. apgadino automobilį. Galėjo bendrais veiksmais padaryti automobilio apgadinimus, kurie nurodyti kaltinime, tačiau kas ką apgadino, jis nežino. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, tačiau mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis ir turėtų būti mažinamas.
Kaltinamajam E. M. neatsimenant aplinkybių, apie kurias yra davęs parodymus, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., 4 d., teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83), kuriuos kaltinamasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2015 m. kovo 23 d. apie 02 val. važiavo su draugais R. R. ir L. J. bei broliu N. M., šiam priklausančiu automobiliu „VW Golf“, kurį brolis įsigijo lyg tai vieną dieną prieš įvykį iš jų pusseserės Simonos vyro, ir brolis dar nebuvo spėjęs susitvarkyti jo pirkimo dokumentų, važinėjosi po Kauną. Bevažiuojant sprogo galinė šio automobilio padanga, ir jie turėjo sustoti. Automobilį vairavo jo brolis N. M.. Kadangi nežinojo iš kur gauti automobilio atsarginį ratą, o patys jo neturėjo, kažkuris iš jų, kuris – tikrai neprisimena, pasiūlė pavogti ratą nuo bet kokio kito automobilio, kurio ratas būtų tikęs. Palikę savo automobilį prie kažkokios mokyklos, vaikščiojo po Kauno Šilainių mikrorajoną. Bevaikštant pamatė automobilį „Alfa Romeo“, valst. numerio nežiūrėjo, kurio ratai turėjo tikti. Jo brolis, iš pradžių patikrinęs ir pamatęs, kad automobilis užrakintas, tačiau jame neįrengta signalizacija, metė kažkokį ten pat surastą akmenį. Jį metė į šio automobilio durelių stiklus, ir juos abu taip mesdamas išdaužė. Kažkuris iš draugų atidarė šio automobilio galines dureles, ir jis, įlindęs į automobilio saloną, nebūdamas įlipęs į automobilį, atlenkė šio automobilio galinę sėdynę, ir tokiu būdu pažiūrėjo ar yra atsarginis ratas, kurį paėmė, ir atsitraukė nuo automobilio. Pats dar pavogė akumuliatorių, atidarydamas automobilio variklio dangtį, iš automobilio vidaus. Nieko daugiau vertingo iš automobilio nevogė, eidamas pro automobilį, užkliudė ant jo užpakalinio dangčio buvusį firminį „Alfa Romeo“ ženklelį, ir jam nukritus, jį pakėlė nuo grindinio ir įsidėjo į striukės kišenę. Kažkuris iš draugų dar pavogė magnetolą, vaistinėlę, galinį kairės pusės ratą nuo automobilio, raktą, reikalingą atsukti varžtus bei automobilinį keltuvą. Ar kas nors pavogė gesintuvą, jis nematė, pats nevogė. Tada su pavogtais daiktais grįžo prie savo automobilio ir ruošėsi keisti priekinį kairės pusės ratą, kai prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pavogtus daiktus jau buvo sudėję į jo brolio automobilio saloną ir bagažinę, tačiau kur kuriuos – tiksliai nurodyti negali. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie visi tuo metu buvo prie automobilio, lauke. Policijos pareigūnams paklausus, ką tokiu metu veikia, jie atsakę, kad keičia ratą. Pareigūnams paklausus, kieno automobilis, N. M. atsakė, kad pusseserės vyro, ir kad jis automobilį iš jo nupirko. Policijos pareigūnai, apžiūrėję automobilio saloną, rado vogtus daiktus, jie prisipažino, kad apvogė automobilį „Alfa Romeo“. Policijos pareigūnams nesipriešino, buvo pristatyti į Centro policijos komisariatą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, kad darė vagystę, supranta, daryti vagystę iš anksto ketinimų neturėjo, taip atsitiko tik todėl, kad reikėjo atsarginio rato jų automobiliui bei įrankių, kurių neturėjo. Esant galimybei nukentėjusiosios atsiprašys ir atlygins jai padarytą turtinę žalą. Parodė, kad N. M. išdaužė minėto automobilio durelių stiklus, kas padarė kitus automobilio apgadinimus, jis nematė, todėl nurodyti negali, pats negadino.
Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis su N. M., E. M. ir L. J. važinėjosi po miestą, gėrė alų. Sprogo automobilio du ratai, priekinis ir galinis. Jie atsarginių ratų neturėjo, todėl N. M. sugalvojo ratus nusukti nuo kito automobilio. Tokį automobilį surado, jie trise stovėjo šone, o N. M. išdaužė automobilio langus. Atsimena, kad atsarginį ratą jam padavė N. M., N. M. dar paėmė iš mašinos kablį, pakėlėją, atsuktuvą, galinį ratą, varžtus, nusuko ratą galinį ratą, paėmė magnetofoną. Akumuliatorių, Alfa Romeo ženklelį paėmė E. M.. Nematė, kuris iš draugų paėmė vaistinėlę, gesintuvą, techninės charakteristikos knygelę, kompaktinius diskus. Pripažįsta, kad vagystė padaryta bendrais veiksmais. Pripažįsta, kad bendrais veiksmais galėjo padaryti automobilio apgadinimus, kurie nurodyti kaltinime, tačiau kas ką apgadino, negali pasakyti. Nusikalstamų veikų darymo metu buvo neblaivus, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Labai blogai vertina tokį elgesį. Su nukentėjusiąja nebendravo. Ieškinį pripažįsta, nes daug nemalonumų sukėlė nukentėjusiajai.
Kaltinamasis L. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, parodė kad nurodytą dieną buvo labai girtas, jam buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas. Važinėjosi su N. M., R. R. ir E. M.. Sprogo automobilio ratai, todėl sugalvojo eiti ratų ieškoti. Kas sugalvojo, nežino. Jis stovėjo ant šaligatvio toliau nuo ketinamo apvogti automobilio Alfa Romeo, saugojo, kad niekas jų neužkluptų, o draugai ėjo vogti ratų. Jis pats nieko nevogė ir nieko negadino, tačiau suprato, kad draugai vagia, R. R. jam atnešė magnetolą palaikyti. Pripažįsta, kad bendrais veiksmais padarė nusikalstamas veikas. Kas ką vogė, kokius daiktus nešė, jis nematė. Civilinį ieškinį pripažįsta. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi.
Kaltinamasis N. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, parodė, kad kartu su E. M., R. R. bei L. J. važinėjo jo automobiliu Kaune, vartojo alkoholį. Ties Baltų prospekto posūkiu susprogo jo automobilio ratai. Pastatęs mašiną svetimam kieme sugalvojo nuo kitos mašinos pavogti ratus, kiti jam pritarė ir jie visi ėjo ieškoti mašinos. Taip nutarė, nes buvo apsvaigę nuo alkoholio. Pamatė automobilį Alfa Romeo. Jis tikėjosi išdaužti vieną langą, bet išdaužė abu. Jis įlindo į vidų, atsidarė galinę sėdynę, rado tuos daiktus, kurie išvardinti kaltinime - automobilio varžtų atsuktuvą automobilio pakėlėją, kablį, metalinį strypą, visus reikiamus įrankius ratui pakeisti, gesintuvą, vaistinėlę. Pasiėmęs keltuvą, pasikėlė mašiną, atsisuko ratą, nusiėmė ir iš galo pasiėmė dar atsarginį ratą. Visi bendrais veiksmais veikė, vienas tai daiktadėžę kraustė, kitas magnetofoną ėmė. Kas kokius daiktus ėmė, tiksliai neatsimena. E. M. ėmė akumuliatorių, L. J. stovėjo ant šaligatvio. Dėl automobilio apgadinimo kaltę pripažįsta, stiklus jis išdaužė, kiti sugadinimai irgi galėjo padaryti kraustant automobilį - variklio dangtis galėjo būti apgadintas kažką benešant ir tam daiktui išsprūdus, imant galinį ratą galėjo apgadinti bagažinės dangtį, bežiūrint dokumentus, galėjo būti sugadinta daiktadėžė. Civilinį ieškinį pripažįsta. Savo elgesį vertina blogai, blaivus nebūtų taip pasielgęs.
Kaltinamiesiems pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
- nukentėjusiosios E. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji 2015-03-22 apie 20.30 val. jai priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė Kaune, Baltų pr. prie namo Nr. 7, techniškai tvarkingą. Automobilis buvo užrakintas, nesignalizuotas. Jame buvo visi privalomi turėti daiktai, t. y. automobilis buvo su keturiais ratais, jo bagažinėje buvo šie daiktai, kurie buvo pavogti: atsarginis ratas, 20 eurų vertės, kablys, 20 eurų vertės, metalinis strypas, 10 eurų vertės, taip pat, be kitų daiktų, buvo pirmosios pagalbos vaistinėlė, 20 eurų vertės, gesintuvas, 20 eurų vertės, automobilio pakėlėjas, 20 eurų vertės, automobilio ratų varžtų atsuktuvas, 10 eurų vertės, atlenkiant ir apgadinant variklio dangtį, buvo pavogtas akumuliatorius „Berga“, 30 eurų vertės, ir jungtis prie akumuliatoriaus, 10 eurų vertės, iš daiktų dėtuvės, ją apgadinant, buvo išplėšta ir pavogta automagnetola „Panasonic“, 60 eurų vertės, automobilio techninės charakteristikos knygelė, 10 eurų vertės, 5 CD su įrašais: „L. A.“, „Vito“, bendros 40 eurų vertės, nuo automobilio bagažinės nuplėštas „Alfa Romeo“ ženklelis, 5 eurų vertės. Nuo paties automobilio nusuktas ir pavogtas kairės pusės galinis ratas, 30 eurų vertės, pavogti trys varžtai, 6 eurų vertės. Visus šiuos daiktus, išskyrus atsarginį ratą, knygelę ir 5 CD su įrašais ji pamatė ir atpažino kaip savo, kai buvo nuvykusi parašyti pareiškimą į Nusikalstamų veikų registracijos skyrių. Šie daiktai buvo sudėti į dėžę, juos atpažino iš jų bendros išvaizdos, rato diametro, rašto, nutrintų užrašų nuo pakėlėjo, gesintuvo įpakavimo į apiplyšusį celofaną, vaistinėlės spalvą, t. y. ji buvo juodos spalvos, su baltos spalvos užrašais, ir tarp jų esančią automagnetolą aš atpažinau pagal ant jos esančius užrašus, aptrintus valdymo mygtukus, jų spalvą. Varžtus atpažino iš jų spalvos, dydžio, be to, buvo likęs jos automobilyje lygiai toks pats vienas varžtas. Dėl vagystės jai padaryta 311 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 35; 37; 39);
- Liudytojos S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2015-03-21 ji pirko automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Š. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko Radviliškio mieste, tačiau kadangi jau buvo vėlus vakaras ir nedirbo VĮ „Regitra“, jie tik pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį dėl anksčiau minėto automobilio, ir sumokėjo pardavėjui 200 eurų. Su Š. G. buvo susitarę, kad jis automobilį išregistruotų kuo skubiau. Automobilį pirko savo reikmėms, kad įgijusi teises galėtų tobulinti savo vairavimo įgūdžius. Grįžusi į Kauną ir geriau apžiūrėjusi automobilį, pastebėjo jo esminius trūkumus ir suprato, kad jo eksploatuoti saugiai negalės. Ar buvo automobilyje gesintuvas, nežiūrėjo. Jos pusbrolis N. M. pasakė, kad turi galimybę (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą ardyti šį automobilį dalimis ir jo dalis parduoti. Tada šiuo automobiliu nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), adreso nurodyti negali, nes kelią rodė N. M., 2015-03-22 apie 13 val. jį paliko (t. 1, b. l. 45);
- Tarnybiniais pranešimais iš kurių matyti, kad Kauno apskrities VPK PR 2-ojo būrio vyr. patrulis S. V. ir vyr. patrulis S. J. 2015-03-23 savo tarnybiniuose pranešimuose Kauno apskrities VPK KTV NVRS viršininkui pranešė, kad 2015-03-23 apie 02.20 val. jie , ties J. Grušo vidurine mokykla, J. Grušo gatvėje, sulaikė 4 jaunuolius, stovinčius prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus, automobilyje buvo rasta akumuliatorius, vaistinėlė, gesintuvas, magnetola, automobilio kablys. Sulaikyti asmenys R. R., N. M., E. M. ir L. J. prisipažino, kad apvogė automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis buvo rastas stovintis ties Šarkuvos g. 6-uoju namu su išdaužytais priekiniais šoniniais stiklais, atidarytu variklio dangčiu (t. 1, b. l. 5-6);
- 2015-03-23 protokolu pareiškimu, iš kurio matyti, kad E. Š. pranešė policijai apie tai, kad 2015-03-22 apie 20.30 val. savo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasistatė gatvėje Kaune, Baltų pr. prie namo Nr. 7. 2015-03-23 apie 6.45 val. jai paskambino policijos pareigūnas ir panešė, kad jos automobilis apvogtas ir pagauti vagys. Nuėjusi prie automobilio ji pastebėjo, kad automobilis nuniokotas – apgadintas ir apvogtas. Ji pastebėjo, kad nėra magnetolos „Panasonic“, 60 eurų vertės, akumuliatoriaus, 30 eurų vertės, gesintuvo, kablio, 20 eurų vertės, atsarginio rato, 20 eurų vertės, kairės pusės galinio rato, kurio vertė 30 eurų, išdaužti priekinių durelių langų stiklai, sulankstytas variklio dangtis, sulankstytas bagažinės dangtis ir atlenktas galinio dangčio spynelės uždegimas, apgadintas daiktų dėtuvės uždarymas. Kokia tiksliai žala padaryta, nurodys vėliau, dėl pavogtų daiktų patyrė 160 eurų turtinę žalą (t. 1, b. l. 7);
- Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Alfa Romeo, valst Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra E. Š. (t. 1, b. l. 43);
- Automobilio apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po automobilio kairės pusės priekiniu ratu ir padanga „VREDESTEIN QATRAC 3“ 185/65 R14, yra pakištas automobilio pakėlėjas, o šalia metalinis strypas, rato veržliaraktis, padėtas automobilio ratas su padanga; apžiūrint saloną rasta ant galinės sėdynės padėta audiomanetola „Panasonic“, kairėje pusėje ant automobilio grindų padėtas akumuliatorius „Berga“ ir juodos spalvos medicininė vaistinėlė, metalinis kablys, gesintuvas 2 kg.; bagažinėje rasti du ratlankiai ir ratas su padanga (t. 1, b. l. 9-23);
- automobilio apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Baltų prospekto 7-ojo namo kieme ir nustatyta, kad nuimtas automobilio galinis ratas, išdaužytas kairės pusės vairuotojo durelių stiklas ir dešinės pusės durelių stiklas, atluptas galinio dangčio spynelės uždengimas, variklio dangtis praviras, o jį atkėlus matosi tuščia ertmė, kur galimai buvo akumuliatorius; apžiūrint automobilio saloną matyti, kad iš daiktų dėtuvės išmėtyti daiktai, o ten, kur turėjo būti audiomagnetola, matoma tuščia ertmė, salone atlenktos galinės sėdynės, išversta bagažinė (t. 1, b. l. 24-34);
- Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7117 N. M. 2015-03-23 03.31 val. nustatytas 0,85 promilių girtumas (t. 1, b. l. 70). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7118 E. M. 2015-03-23 03.34 val. nustatytas 0,36 promilių girtumas (t. 1, b. l. 90). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7119 L. J. 2015-03-23 03.36 val. nustatytas 1,63 promilių girtumas (t. 1, b. l. 112). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7116 R. R. 2015-03-23 03.28 val. nustatytas 1,01 promilių girtumas (t. 1, b. l. 131).
Veikų kvalifikavimas
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, saugykla – tai objektas, specialiai įrengtas ir skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių nelaimių ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis, ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.), taip pat saugykla yra materialinių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Taip pat nurodyta, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikom įsibraunant į saugyklą.
Pagal BK 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji N. M., E. M., R. R. bei L. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įsibrovė į E. Š. priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė iš jo svetimą turtą: atsarginį ratą, 20 eurų vertės, kablį, 20 eurų vertės, metalinį strypą, 10 eurų vertės, pirmosios pagalbos vaistinėlę, 20 eurų vertės, gesintuvą, 20 eurų vertės, automobilio pakėlėją, 20 eurų vertės, automobilio ratų varžtų atsuktuvą, 10 eurų vertės, akumuliatorių „Berga“, 30 eurų vertės ir jungtį prie akumuliatoriaus, 10 eurų vertės, automagnetolą „Panasonic“, 60 eurų vertės, automobilio techninės charakteristikos knygelę, 10 eurų vertės, 5 CD su įrašais: „L. A.“, „Vito“, bendros 40 eurų vertės, „Alfa Romeo“ ženklelį, 5 eurų vertės, kairės pusės galinį ratą, 30 eurų vertės, tris varžtus, 6 eurų vertės, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. Š. 311 eurų turtinę žalą. Kaltinamieji kaltę visiškai pripažino, kad sąmoningai, tyčia neteisėtai įsibrovė į svetimą į automobilį, iš paėmė iš jo kaltinime nurodytus daiktus. Jų paaiškinimai iš esmės atitinka nukentėjusiosios duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus dėl pavogtų daiktų, liudytojos parodymus, automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuotus duomenis dėl šiame automobilyje rastų daiktų, kita rašytine medžiaga. Iš surinktų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamieji neteisėtai pateko užrakintą į svetimą automobilį, įveikę kliūtis, t. y. išdaužus minėto automobilio langus, turėdami išankstinę tyčią užvaldyti svetimą turtą ir jį paversti savu. Jų veiksmai rodo, jog jie nusikalstamas pasekmes sukėlė, užvaldė svetimą turtą, pavogtais daiktais disponavo savo nuožiūra, parsinešė į savo automobilį. Todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 172 str. 2 d. kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą.
Taip pat teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamųjų kaltė dėl svetimo, E. Š. priklausančio turto sugadinimo, įrodyta, t. y. įrodyta, kad N. M., E. M., R. R. bei L. J. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, įsibraudami į E. Š. priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobdami svetimą turtą, išdaužė automobilio kairės ir dešinės pusės priekinių durelių langų stiklus, bendros 60 eurų vertės, sulankstė variklio dangtį, 30 eurų vertės, sulankstė bagažinės dangtį, 30 eurų vertės, atlenkė galinio dangčio spynelės uždengimą, 20 eurų vertės, sugadino daiktų dėtuvės uždarymą, 10 eurų vertės, apgadino kairės pusės galinio rato ratlankį, 15 eurų vertės, sugadino plastmasines apdailas, 20 eurų vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai 185 eurų turtinę žalą. Kaltinamieji kaltę ir dėl šios nusikalstamos veikos visiškai pripažino, nurodė, kad siekdami patekti į automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrobti jame buvusius daiktus, sugadino svetimą turtą, tai yra N. M. tyčia išdaužė automobilio lango stiklus, kaltinamieji pripažino, kad grobiant daiktus galėjo būti padaryti kiti apgadinimai – sulankstytas variklio, bagažinės dangčiai, atlenktas galinio dangčio spynelės uždengimas, kadangi buvo grobiamas akumuliatorius, į bagažinę buvo lendama grobti atsarginio rato bei kitų įrankių, reikalingų ratui pakeisti, apgadintas kairės pusės galinio rato ratlankis, apgadinimai galėjo būti padaryti atsukant ratą, sugadintas daiktų dėtuvės uždarymas, sugadintos plastmasinės apdailos, kadangi buvo grobiami magnetola, kompaktiniai diskai, automobilio knygelė Kaltinamųjų parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie iš esmės sutampa su nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl padarytų sugadinimų, automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti apgadinimai. Kadangi sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur) (BK 190 str.), todėl ši kaltinamųjų tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 187 str. 3 d.
Jei įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, ne tik grobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis.
Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikaltstamų veikų vykdytojai (bendravykdytojai), kadangi jie kėsinosi į tą patį objektą – nukentėjusiajai E. Š. priklausantį turtą, kaltinamųjų ketinimą įsibrauti į automobilį ir pagrobti juose esantį turtą vienijo vieninga tyčia, jie suprato, kad bendrai, vienas kitam padėdami, įsibrovę į automobilį grobia svetimą, jiems nepriklausantį turtą, gadina svetimą turtą, tuo daro materialinę žalą to turto savininkui ir norėjo taip elgtis. Nors byloje nepavyko tiksliai nustatyti, kuris kaltinamasis kokius daiktus ėmė, bei kokius daiktus apgadino, tačiau šios aplinkybės nėra privalomai įrodinėtinos, kadangi už atskirų bendrininkų veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia, atsako visi nusikaltimo bendrininkai, nepriklausomai nuo to, ar kuris iš jų daugiau daiktų ėmė, ar mažiau, gadino turto daugiau ar mažiau. Nors L. J. automobilio negadino bei nelindo į jį vogti daiktų, t. y. aktyvių veiksmų neatliko, tačiau turėjo jam paskirtą užduotį – stovėjo atokiau nuo automobilio, stebėjo aplinką, kad niekas bendrininkų neužkluptų darant nusikalstamą veiką, laukė, kol bendrininkai pagrobs daiktus, padėjo nešti pagrobtus daiktus. Kaltinamieji veikė bendrai, nei vienas neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti, suvokė, jog kartu kėsinasi į tą patį objektą – svetimą turtą, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas, o visi bendrai, todėl ir atsakyti turi visi bendrai.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamieji padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 str. 3 d.), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, iš savanaudiškų paskatų, dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri nėra atlyginta.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis N. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 72), nurodė, kad iki sulaikymo dirbo, tačiau jokių duomenų apie byloje nėra (t. 1, b. l. 76). Kauno priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Aleksoto psichiatrijos stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b. l. 151, 153, 156). Nors kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, tačiau po nusikalstamų veikų padarymo jis nusikalto ir buvo nuteistas du kartus (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už smulkų svetimo turto grobimą (t. 1, b. l. 73-74), todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmę – areštą (BK 49 str.). Bausmės trukmės laikas parinktinas kiek didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bei įvertinus ir tai, kad nusikaltimais padaryta žala nėra atlyginta, kaltinamasis duodamas paaiškinimus teisme nevengė savo atžvilgiu atsakomybės, be to, ilgas laisvės atėmimo trukmės terminas sumažintų galimybę nukentėjusiajai gauti žalos atlyginimą. Skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo būdą.
Kaltinamasis N. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-03-23 02.10 val. iki 2015-03-24 13.45 val. (dvi paras) (t. 1, b. l. 66, 67), šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri panaikintina paskelbus nuosprendį, suėmimo laikas – nuo 2015-03-25 iki nuosprendžio paskelbimo įskaitytinas į arešto bausmės laiką (BK 66 str.). Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
Kaltinamasis E. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas (2013-10-01 nuosprendžiu, 1 t., b. l. 92-93), nurodė, kad dirba, tačiau jokių duomenų apie byloje nėra (t. 1, b. l. 95), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 94), Kauno priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Aleksoto psichiatrijos stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b. l. 151, 156, 158). Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimą nuosavybei, net ir atlikęs arešto bausmę, teigiamų išvadų nepadarė – vėl nusikalto, po nusikalstamų veikų padarymo jis dar kartą nusikalto ir buvo nuteistas 2015-10-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmę – areštą (BK 49 str.). Bausmės trukmės laikas parinktinas kiek didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bei įvertinus ir tai, kad nusikaltimais padaryta žala nėra atlyginta, kaltinamasis duodamas paaiškinimus teisme nevengė savo atžvilgiu atsakomybės, be to, ilgas laisvės atėmimo trukmės terminas sumažintų galimybę nukentėjusiajai gauti žalos atlyginimą. Skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo būdą.
Kaltinamasis E. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-03-23 02.10 val. iki 2015-03-24 13.47 val. (dvi paras) (t. 1, b. l. 87, 88), šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 86) paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Kaltinamasis L. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 114), (duomenys neskelbtini) mokinys, neturintis savarankiškų pajamų, Kauno priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Aleksoto psichiatrijos stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b. l. 151, 154), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 115). Teismas, įvertinęs aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį sprendžia, jog skirti kaltinamajam švelniausias bausmės rūšis – viešuosius darbus ar baudą netikslinga, bausmės tikslai pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti pasiekti, neskiriant šio nusikaltimo sankcijoje numatytos arešto bausmės, todėl bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus (BK 48 str.). Skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo būdą.
Kaltinamasis L. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-03-23 02.10 val. iki 2015-03-24 13.46 val. (dvi paras) (t. 1, b. l. 107, 108), šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 106) paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Kaltinamasis R. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas vieną kartą už nesunkią nusikalstamą veiką pačia švelniausia bausme – viešaisiais darbais (1 t., b. l. 133-135). Po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015-08-07 bei 2015-10-23, 2016-02-17 nuosprendžiais už kvalifikuotą vagystę (2015-07-10 veika) (BK 178 str. 2 d.) ir fizinio skausmo sukėlimą (2015-03-27 veika) (BK 140 str. 1 d.), viešosios tvarkos pažeidimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų (2015-06-06 veikos) (BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.). Jis ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat ir už smulkaus svetimo turto pagrobimą (1 t., b. l. 136-141). Įvertinus šias aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas. Kaltinamasis registruotas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 t., b. l. 151, 160), 2015-03-31 specialisto išvada Nr. 93TPK-305, nustatyta, kad netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 162), nedirbantis. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmes – areštą (BK 49 str.). Bausmės trukmės laikas parinktinas kiek didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bei įvertinus ir tai, kad nusikaltimais padaryta žala nėra atlyginta, kaltinamasis duodamas paaiškinimus teisme nevengė savo atžvilgiu atsakomybės, be to, ilgas laisvės atėmimo trukmės terminas sumažintų galimybę nukentėjusiajai gauti žalos atlyginimą. Skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo būdą.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamieji prisipažino esantys kalti, todėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintinos vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1, 2 d., šiuo nuosprendžiu N. M. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2016-01-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina kaltinamojo visiškai atlikta bausmės dalis pagal 2015-08-07 nuosprendį.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 2 p. b pp., šiuo nuosprendžiu E. M. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2015-10-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina kaltinamojo visiškai atliktas bausmės laikas pagal minėtą nuosprendį.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu R. R. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir jam skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.
Atsižvelgiant į tai, kad R. R. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas vieną kartą bei įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, į tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirtų laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas, skiriant įstatymo numatytas pareigas, kurios teismo nuomone, darys kaltinamųjų elgesiui teigiamą įtaką (BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 10 p.). Pažymėtina tai, kad nors R. R. atžvilgiu po šiame nuosprendyje nagrinėjamų veikų padarymo yra priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie yra įsiteisėję, tačiau iki veikų padarymo jis buvo teistas vieną kartą, švelniausia bausme, bylų išskyrimas kaltinamojo atžvilgiu, nulėmęs dar trijų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimą, negali pasunkinti jo padėties, negali tapti priežastimi taip vertinti kaltinamojo asmenybę, kad jam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymo neatidedant.
Kaltinamasis R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-03-23 02.10 val. iki 2015-03-24 13.48 val. (dvi paras) (t. 1, b. l. 127, 128), šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 126) paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 378 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 1000 neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 40-42).
Kaltinamieji civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai. Teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys dalyje dėl 378 eurų turtinės žalos atlyginimo yra protingo dydžio atsižvelgiant į padarytus nuostolius, todėl pagrįstas, įrodytas, kaltinamieji jo dydžio neginčija, su ieškinio dydžiu sutinka, pasižada ateityje jį atlyginti, todėl ši suma priteistina iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiojo naudai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusioji E. Š. posėdžio metu nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jo patirtas pergyvenimas, nesaugumo jausmas, patirti nepatogumai dėl laiko trukdymo ir gaišimo dėl vykimo pas policijos pareigūnus, į teisines konsultacijas, į teismo posėdžius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamieji savo neteisėtais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai nepatogumus – buvo eikvojamas jos asmeninis ir darbo laikas, nukentėjusioji patyrė stresą, baimę vėl rasti apgadintą automobilį. Šie nukentėjusiosios išgyvenimai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kaltinamųjų veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusių asmenų patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Nukentėjusioji nurodė, kad nesaugumo jausmą jautė apie vieną mėnesį po nusikalstamų veikų padarymo, tačiau į gydytojus nesikreipė, medikamentų nevartojo. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į tai, kad jokių pakenkimų nukentėjusiosios sveikatai nėra padaryta, darytina išvada, kad pareikštas 1000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, todėl yra mažintinas ir, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtus nepatogumus bei išgyvenimus, į tai, kad kaltinamieji iš esmės prisipažino padarę nusikalstamas veikas, įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nustatytinas 200 eurų dydžio nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimas, kuris priteistinsa solidariai iš kaltinamųjų.
Byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl: 60,80 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. R. (t. 2, b. l. 48); 46,32 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam N. M. (t. 2, b. l. 116) bei 361,88 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. Š. (t. 2, b. l. 71).
BPK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi (t. 2, b. l. 11) BPK 51 str. 1 d. 2 p. pagrindu R. R. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas, o 2016 m. kovo 29 d. nutartimi (t. 2, b. l. 95-96) BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu N. M. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo minėtų kaltinamųjų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji šiuo metu nedirba, neturi turto, t. y. galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokatų pagalbai apmokėti iš kaltinamųjų nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- daiktai, 2015-03-30 pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai E. Š. (t. 1, b. l. 42), paliktini nukentėjusiosios nuosavybėje (BPK 94 str. 1 d. 5 p.;
- diskai su fotonuotraukomis, saugomi prie bylos (t. 1, b. l. 20, 30), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir skirti jam bausmes:
- pagal BK 178 str. 2 d. – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;
- pagal BK 187 str. 3 d. – 30 (trisdešimt) parų arešto;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 6, 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu N. M. paskirtą bausmę dalinio bei visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2016-02-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis arešto bei baudos bausmėmis, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto ir 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudą. Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti kaltinamojo visiškai atliktą bausmės laiką pagal 2015-08-07 nuosprendį ir, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į arešto bausmės atlikimo laiką, laikino sulaikymo laiką – dvi paras bei suėmimo terminą nuo 2015-03-25 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. iki 2016-04-12.
Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir, vadovaujantis BPK 309 str. 1 d. 7 p., N. M. nedelsiant paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje bei paskirti jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir skirti jam bausmes:
- pagal BK 178 str. 2 d. – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;
- pagal BK 187 str. 3 d. – 30 (trisdešimt) parų arešto;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 2 p. b pp., šiuo nuosprendžiu E. M. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-10-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 53 (penkiasdešimt tris) paras arešto. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo visiškai atliktą bausmės laiką pagal 2015-10-05 nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės atlikimo laiką laikino sulaikymo laiką – dvi paras.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įskaitoje palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir skirti jam bausmes:
- pagal BK 178 str. 2 d. – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; - bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą, - bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- pagal BK 187 str. 3 d. – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; - bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą, - bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti - 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; - bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą, - bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; - bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą, - bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės atlikimo laiką, laikino sulaikymo laiką – dvi paras.
Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti L. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įskaitoje palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir skirti jam bausmes:
- pagal BK 178 str. 2 d. – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;
- pagal BK 187 str. 3 d. – 30 (trisdešimt) parų arešto;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu R. R. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir skirti galutinę subendrintą bausmę –1 (vienerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę jos atlikimo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.
Į R. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę bei, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką - dvi paras.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skirti R. R. pareigas:
- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurį R. R. privalo įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įskaitoje palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Nukentėjusiosios E. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš solidariai iš N. M., E. M., L. J. bei R. R. 378 eurų (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo bei 200 eurų (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. Š. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš N. M., E. M., L. J. bei R. R. nepriteisti.
- daiktus, 2015-03-30 pakvitavimu grąžintus nukentėjusiajai E. Š., palikti nukentėjusiosios nuosavybėje;
- diskus su fotonuotraukomis, saugomus prie bylos, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.