- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- T-44-161/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Zarembienė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui Juliui Gelumbauskui, išnagrinėjus E. V. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. V. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad jo 1993 m. padaryta nusikalstama veika, atitikusi Baudžiamojo kodekso (1961 m.) 225 str. 2 d. nurodytus nusikalstamos veikos požymius, konstatuota 1994-05-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28/1994, buvo nesunkus nusikaltimas.
Prašyme nurodė, kad jo motinai J. V. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-25 protokoliniu sprendimu paskyrė antrojo laipsnio valstybinę pensiją už tai, kad ji buvo pagimdžiusi 5 ir daugiau vaikų, juos išauginusi ir gerai išauklėjusi. Ta pati komisija 2014-09-25 panaikino aukščiau minėtą sprendimą motyvuojant tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005-03-14 nutarimu Nr. 255, 25 punkte nustatyta, jog daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, - nesvarbu, ar teistumas išnykęs ar ne. E. V. nurodė, kad 1994 m. buvo pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., 146 str. 3 d. ir 250 str. 3 d. Veika, numatyta 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. buvo laikoma sunkiu nusikaltimu, tačiau vėlesni įstatymų pakeitimai lengvina jo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią.
Prokuroras prašė nuteistojo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Teisme nustatyta, kad E. V. 1994 m. gegužės 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., 146 str. 3 d., 250 str. 3 d. ir, subendrinus bausmes, jam paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams be turto konfiskavimo, bausmę atliekant sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje (b.l. 5-11).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162) (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numatė, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalis taip pat nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (b.l. 12) matyti, kad E. V. teistumas pagal 1994 m. gegužės 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį yra išnykęs. Nors E. V. bausmę yra atlikęs ir teistumas yra išnykęs, tačiau prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjo motinai pretenduoti gauti valstybinę pensiją kaip motinai, pagimdžiusiai 5 ir daugiau vaikų, todėl laikytina, kad yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl E. V. nusikalstamos veikos iš 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. perkvalifikavimo pagal 2000 m. Baudžiamojo kodekso normas.
E. V. pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. nuteistas už piktybinį chuliganizmą, susijusį su turto sunaikinimu ar sužalojimu, padariusiu nukentėjusiajam žymią žalą. Pagal tuo metu galiojusį 1961 m. Baudžiamąjį kodeksą, piktybinis chuliganizmas apėmė kitos nusikalstamos veikos sudėtį, t.y. tyčinį valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimą ar žalojimą (1961 m. Baudžiamojo kodekso 99 str. 1 d.), ir papildomai pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 99 str. 1 d. piktybinis chuliganizmas, susijęs su turto sunaikinimu ar sužalojimu, nebuvo kvalifikuojamas.
Dėl 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo į BK 284 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už piktybinį chuliganizmą, tai yra tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės, pasižyminčius nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susijusius su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Šio straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, į kurią prašoma perkvalifikuoti E. V. veiką, kyla atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir numato, be kitų alternatyvių bausmių, laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Pagal formuojamą teismų praktiką, jeigu viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su turto sunaikinimu ar sugadinimu, t.y. BK 187 str. 1 d. numatyta veika, papildomai kvalifikuoti veikos pagal minėtą straipsnį nereikia, kadangi paprastąjį turto sunaikinimą ar sugadinimą apima viešosios tvarkos pažeidimo norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-122/2008). Todėl perkvalifikuojant E. V. padarytą nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies pakanka veiką perkvalifikuoti tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Taigi, BK 284 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę, nei 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis, be to, BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nesunkų nusikaltimą, kai tuo tarpu 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. atsakomybė buvo numatyta už sunkų nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybėms, bus palengvinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, nes asmuo bus laikomas nuteistas ne už sunkų, bet už nesunkų nusikaltimą, todėl E. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., nekeičiant ir nenaikinant ankstesnio teismo sprendimo, perkvalifikuotina pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Kadangi E. V. bausmę įvykdė, perkvalifikavus veiką, nuosprendžiu paskirtos bausmės pakeitimo klausimas nespręstinas (Įstatymo 10 str. 4 d.).
E. V. 1994 m. gegužės 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu be 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., nuteistas ir pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 146 str. 3 d., 250 str. 3 d. Kadangi šie nusikaltimai pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 8¹ str. nebuvo priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, teismas šių nusikalstamų veikų perkvalifikavimo klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
E. V. prašymą patenkinti.
E. V., nuteisto Ukmergė rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, nusikalstamą veiką iš 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (sunkus nusikaltimas) perkvalifikuoti į 2000 m. Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (nesunkus nusikaltimas).
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per šį apylinkės teismą.