Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais E. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. Z. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėms bei vietoje jis susikivirčijo su motina S. Š., konfliktas kilo dėl skirtingo požiūrio į šeimoje esamus santykius tarp šeimos narių, užėjusi į jo kambarį motina reiškė jam pretenzijas, jis prašė mamos išeiti, susinervinęs stūmė motiną iš kambario, po to, praradęs savitvardą sugriebė ją už gerklės. Su savo rankos plaštaka sudavė mamai per veidą, nuo stūmimo dviem rankoms į krūtinę, motina neišsilaikė ir parkrito ant grindų. Sutinka, kad dėl tokio jo netinkamo elgesio jis sukėlė motinai fizinį skausmą. Tuo metu jis buvo emociškai sutrikęs, savo veiksmų nepateisina ir nori atsiprašyti mamos. Šiuo metu jis dirba, gyvena kartu su tėvu kitame bute, ankščiau turėjo priklausomybę narkotikams, dabar lankosi pas psichologą, nuo vaikystės santykiai su motina yra įtempti. Prašo teismo apsvarstyti klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, laiduotoju skiriant jo tėvą R. Z.. Neprieštarauja dėl byloje sutrumpinto tyrimo atlikimo.

Kadangi kaltinamasis E. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-02 apklaustas įtariamasis E. Z. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas. Prieš 4 ar 5 metus buvo gydytas psichiatrinėje (duomenys neskelbtini), kadangi buvo nusprendęs liautis vartoti narkotines medžiagas. Prieš 2 metus lankėsi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu apie mėnesį nevartoja jokių narkotinių medžiagų, nors vartojo apie du metus vadinamąją "žolę". Jokių vaistų nevartoja. Parodė, kad kartu su savo mama gyvena apie 5 mėnesius vieno kambario bute, įtarime nurodytu adresu. Porą dienų iki įvykio mama rytais jį dažnai žadindavo, nors žino, kad ilgą laiką sapnuoja košmarus, neišsimiega. Įtarime nurodytą dieną į namus sugrįžo apie 20.00 val., mama į namus grįžo valanda vėliau, apie 21.00 val. Grįžusi į namus, mama jau buvo suirzusi. Jam būnant savo kambaryje, mama vaikščiojo po butą ir suirzusi ieškojo prailgintuvo. Jo neradusi, atėjo pas jį į kambarį. Tuo metu jis buvo su ausinukais, tačiau girdėjo, kad ji jo piktai klausė, kur yra prailgintuvas. Jis tiesiog praignoravo jos monologą nieko neatsakydamas, todėl mama išėjo iš jo kambario. Kaip minėjo, mama jį specialiai erzinusi ir rytais specialiai žadinusi iki tiek, kad net už kojų ištraukdavo iš lovos. Įvykio dieną, praėjus maždaug 30 min., būdamas savo kambaryje užleido labai garsiai filmą. Tokiu savo veiksmu norėjo, kad ji pasijaustų, kaip jis jaučiasi. Ji niekuomet nesiklauso, visada neigia savo negatyvius veiksmus ir poelgius. Išgirdusi triukšmą, mama įbėgo į jo kambarį ir pradėjo šaukti, kad ji negalinti jau dvi savaites išsimiegoti, tačiau nieko panašaus nebuvo, dėl ko ji negalėtų pailsėti. Jis mamai pasakęs, kad "ar tau patinka, kai tave žadina?" Mama be paliavos šaukė, tarsi apimta isterijos. Šio žodinio konflikto metu daug kartų mamos prašė, kad ji išeitų, tuo metu buvo jau išjungęs filmą ir net įjungęs meditacinę muziką. Matydamas, kad ji net neketina išeiti iš kambario, o tik arčiau eina link jo, abiejų rankų delnais ją išstūmė iš kambario, tačiau ji nuo šio pastūmimo nenukrito, neatsitrenkė į sieną ir nesusižalojo. Uždarė duris, palaikė jas už rankenos, nes mama dar vis bandė patekti į jo kambarį. Kažkuriuo metu ji nuo durų nuėjo ir jis duris užstūmė spinta ir stalu, kad ji neatidarytų durų. Netrukus, gal po poros minučių, sėdėdamas ant čiužinio matė, kad ji duris stumdo ir taip bando atidaryti duris. Atidariusi duris ir nustūmusi prie durų stovinčius baldus, kurie fiziškai nėra sunkūs ir masyvūs, mama užėjo į kambarį ir vėl pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu ji jam pradėjo prikaišioti mirusią močiutę, jo tėčio mamą, kuri jį augino nuo 18 metų. Pradėjusi sakyti, kad pas ją jis gyveno tik dėl pinigų, kad buvo blogas jai, nors iš tiesų jie labai mylėjo vienas kitą. Tą patį galėtų patvirtinti ir jo tėtis. Tai girdint, jis nebegalėjo klausytis, prašė jos vėl išeiti iš kambario ir abiejų rankų delnais stūmė ją, kad išeitų. Išėjusi pro duris, ji nuo pastūmimo nukrito ant sėdmenų. Daugiau jokių smurtinių veiksmų prieš ją neatliko. Dėl to, kad pastūmė ją, taip, gailisi, nes nėra niekada prieš nieką naudojęs smurto. Mama buvo ir trečią kartą atėjusi į jo kambarį, žodinis konfliktas vyko ir toliau. Trečią kartą atėjusi ji atsisėdo šalia čiužinio. Konflikto metu rankų delnais suėmė jai už kairės rankos riešo ir išvedė ją iš kambario. Po šio išvedimo ji daugiau į kambarį negrįžo. Nurodė, kad nuo penktadienio, t. y. vasario 3, planavo išsikraustyti pas savo tėvą (duomenys neskelbtini). Tai žinojo ir mama. Jo mamai yra ribinis asmenybės sutrikimas, dėl jo ji niekur nesigydžiusi, nes pas medikus nesilanko, (b. l. 89-92).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-06-16 apklaustas papildomai įtariamasis E. Z. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas, visiškai pripažįsta kaltę. Pirmosios apklausos metu kaltę pripažino iš dalies, nes tuo metu buvo susijaudinęs, sutrikęs. 2023-01-20 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama S. Š.. Nepamena tikslaus laiko, tačiau vakare, tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas. Iš esmės vykusio konflikto aplinkybes detaliai papasakojo pirmos apklausos metu, todėl praėjus nemažam laiko tarpui mano, kad papildomų aplinkybių prisiminti jau negalėtų ir pageidauja atsižvelgti į pirminius parodymus. Pripažįsta, kad konflikto metu atliko veiksmus, nurodytus įtarime, t. y. buvo rankomis sugriebęs motinai už kaklo bei nustūmė ją nuo savęs, po ko ji atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų. Taip pat konfliktui besitęsiant, kaire ranka sudavė smūgį motinai į dešinį skruostą. Supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą savo motinai ar padaryti sužalojimus. Nurodė, kad dėl savo veiksmų prieš savo motiną S. Š. labai gailisi ir prašo prokuroro priimti palankų jam sprendimą šiame ikiteisminiame tyrime, (b. l. 104-107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-01 apklausta nukentėjusioji S. Š. parodė, kad gyvena savivaldybės bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi E. Z.. Sūnus šiuo metu mokosi, baiginėja (duomenys neskelbtini) klasę, jis yra bedarbis, dienos metu būna namuose. Anksčiau sūnus yra vartojęs narkotines medžiagas, gydėsi dėl priklausomybės. Ar vartoja šiuo metu, nežino, jis teigia, kad nevartoja. Ji dirba teatre vadovės pareigose, tačiau vaidina ir spektakliuose. Sūnus, būdamas namie, dažnai garsiai klausosi muzikos, tuo trukdo jai ilsėtis, atrodo daro tai tyčia. 2022 metų rugsėjo mėnesį sūnus panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. smaugė, metė kėdę, tačiau į policiją ji nesikreipė. 2023-01-20 vakaro metu būnant namie sūnus taip pat garsiai klausėsi muzikos savo kambaryje. Atėjusi pas jį paprašė patildyti muziką, kadangi buvo jau psichologiškai pavargusi, tačiau sūnus pradėjo ją smaugti abiem rankomis paėmęs už kaklo, vėliau pastūmė ir ji atsitrenkusi į sieną. Išėjusi iš kambario po kažkiek laiko vėl grįžo ir vėl paprašė patildyti muziką. Sūnus vėl ėmė ją stumdyti, tampyti, trenkė į dešinįjį žandą (jis yra kairiarankis). Nurodė, kad fizinio skausmo nejautė galimai todėl, kad nesuvokė kas vyksta ir kodėl jis taip elgiasi. Po kažkiek laiko sūnus pritildė muziką. Apie tai policijai nepranešė. Sausio 25 dieną teatre, kur turėjo vaidinti, matėsi mėlynės ant rankų, teko pasiskolinti švarkelį, kad nesimatytų. Ji niekam nepasakojo, kas įvyko. Labai dažnai vyksta žodiniai konfliktai su sūnumi, jis ją kaltina psichologiniu smurtu, o ji, kaip jai atrodo, jo bijo. Jis atsuka vandenį, ji bijo jį užsukti, jis palieka įjungtas šviesas, ji neišjungia. Taip pat sūnus neretai grasina jai fiziniu smurtu. Atrodo, kad jam užeina lyg kokie priepuoliai, dėl ko jis tampa grubus, irzlus, agresyvus. Taip pat sūnus vartoja psichiatro skirtus vaistus, tačiau kokie tai vaistai, ji nežino. Nurodė, kad kreipsis į Teismo medicinos tarnybą, (b. l. 2).

2023-02-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. L. nutarimu S. Š. pripažinta nukentėjusiąja, (b. l. 25-27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-08 apklausta nukentėjusioji S. Š. parodė, kad konfliktas su sūnumi vyko apie keturias valandas. Sūnus, sakydamas jai, kad kerštaus specialiai garsiai leisdamas filmą. Ji buvo labai pavargusi, todėl atėjo į jo kambarį jo raminti. Tuo metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus jai liepė išeiti iš jo kambario. Kadangi muzikos nepatildė, ji iš kambario neišėjo, dėl to supykęs sūnus abiejų rankų delnais suėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Nurodė, kad juto fizinį skausmą, pradėjo žiaukčioti, nes trūko oro. Po to, E. vis dar laikydamas ją už kaklo, nustūmė nuo savęs, dėl ko ji atsitrenkė nugara į sieną ir nukrito ant grindų. Tuo metu buvo išstumta iš kambario ir tiesiog sėdėjo ant grindų. Jautėsi beviltiškai, nusiminusi, verkė ir kurį laiką nėjo vėl prašyti patildyti muzikos. Neilgai trukus vėl nuėjo pas E., prašydama patildyti muziką. E. vėl pradėjo ją stumti rankų delnais mušdamas į krūtinės sritį, taip siekdamas ją išstumti iš kambario. Šio veiksmo metu juto fizinį skausmą, nors tuo metu atrodė, kad buvo afekto būsenoje. Trečią kartą užėjus pas E. į kambarį, atsirėmė į spintą. Sėdi ir verkia, prašydama, kad nieko daugiau nenori, tik poilsio. E. jai pasakė, kad ji nueitų nusiplauti veidą ir rankas šaltu vandeniu, neva jai prasidėjo isterika. Kadangi iš kambario neišėjo, E. jai sėdint pradėjo tampyti ją už rankų ir kojų, taip bandydamas išvaryti iš kambario. Ar tuo metu juto fizinį skausmą, pasakyti negali. Ketvirtą kartą, kai bandė užeiti pas E. į kambarį pajuto, kad E. užstūmė stalą su ratukais, kad negalėtų užeiti į kambarį, tačiau stalas su ratukais, todėl jai pavyko praverti duris. Vos tik pravėrė duris, E. jai kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į skruostą. Po smūgio matė, kad pats E. tarsi pasimetė, nuo savo atlikto veiksmo, iškart patildė muziką. Kadangi jis patildė muziką, jai nebebuvo tikslo daugiau pas jį eiti į kambarį, todėl daugiau kontakto nebuvo. Į policiją įvykio dieną nesikreipė, nes norėjo viską išgyventi pati. Į policiją kreiptis ją paragino jos dvasios vadovas. Jam kasdieną papasakoja apie dvasinę kelionę, apie evangeliją, kitaip tariant reflektuoja. Įvykio dieną ji jam prasitarė apie tai, kad gynė save. Kartu su juo ir nuvyko į policijos įstaigą. Taip pat nurodė, kad į teismo medicinos ekspertus kreipėsi kitą dieną po pateikto pareiškimo. Nežino, ar jie užfiksavo ką nors, nes buvo praėję nemažai laiko, tačiau po įvykio ant krūtinės ir rankų buvo matomos mėlynės. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė, nedarbingume nebuvo. Taip pat nurodė, kad laikosi pirmosios apklausos metu duotų parodymų, nepageidauja teikti civilinio ieškinio, (b. l. 31-34)

2023-02-27 apklaustas kaip liudytojas A. P. parodė, kad su S. Š. pažįstami apie 10 metų. Taip pat pažįsta ir jos vaikus. Apie nusikalstamą veiką, dėl kurios yra pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, sužinojo kitą dieną po įvykio. Su S. susirašinėja garso žinutėmis, nes ji turinti regos negalią. S. jam papasakojo, kad ji dėl kažkokios priežasties ėjo į sūnaus E. kambarį, užėjus į kambarį, E. šaukė, kad ji jam trukdo gyventi ir panašiai. Šaukdamas jis S. trenkė į sieną, o po to suėmęs už kaklo smaugė. Nematė, kad S. būtų sužalota, tačiau ji jam pasakojo, kad ant kaklo buvo matyti smaugimo žymės, mėlynės. S. teko įtikinėti, kad ši kreiptųsi į policijos įtaigą ir apie įvykį praneštų policijos pareigūnams, tačiau S. nenorėjo. Jis savo ruožtu surašė pranešimą per e.policiją, pranešdamas apie smurtą artimoje aplinkoje, apie tai S. informavo po poros dienų. Po pateikto pranešimo, buvo iškviestas į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą. Skambinusi tyrėja nurodė, kad būtų gerai, jog į apklausą atvyktų ir S.. Iš pradžių S. nesutiko vykti, tačiau pasikalbėjus su ja įtikino. Jo žiniomis E. yra gana asocialų gyvenimą vedantis asmuo. S. namuose, kur E. buvo priimtas gyventi, jis nuolatos žaisdavo kompiuterinius žaidimus, rūkydavo kambaryje, gerdavo alų, nieko netvarkydavo. Taip pat žino, kad E. turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Pats E. yra jam sakęs, kad vartoja narkotinę medžiagą "žolę" Maždaug prieš 3 metus E. buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini)dėl skrandžio skausmų. Toje ligoninėje dirbančio savo gero pažįstamo paprašė, kad šis pasirūpintų E. Po keleto dienų pažįstamas jam paskambinęs informavo, kad nori susisiekti su E. mama, kadangi iš E. sudėjimo ir simptomų matantis, kad E. yra stipresnes narkotines medžiagas vartojantis asmuo. Taip pat nori nurodyti, kad S. jį informavusi, jog E. pažeidžia jam paskirtą kardomąją priemonę, t. y. žinodamas, kad jam nėra leistina ateiti į S. butą bei artintis prie jos, vieną kartą buvo atėjęs S. esant namuose, neva pasiimti savo asmeninių daiktų. Taip pat S. yra sakiusi, kad E. pasiėmė kompiuterį, kuris nuosavybės teise priklauso S. darbovietei. S. minėjusi, kad tame kompiuteryje yra daug reikšmingos archyvinės teatro medžiagos, kas jai yra labai svarbu. Apklausos metu nurodė, kad jam yra neramu dėl S. ir tai, kad E. turėdamas jos buto raktus gali nuolatos netrukdomai lankytis jos bute. Yra sakęs S., kad reikia pakeisti buto spyną, ji sutiko, tačiau tai nėra padaryta iki šios dienos. Prašo prokuroro, įvertinti apklausoje išdėstytas aplinkybes ir svarstyti dėl kardomosios priemonės sugriežtinimo, (b. l. 36-39).

2023-02-02 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučiame penkiaaukščiame name, penktame aukšte, durys tiesiai. Butas yra vieno kambario, virtuvė, koridorius ir vonios kambarys. Butas netvarkingas. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra, (b. l. 18, 19-24)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-02-02 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. Š. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje ir rankose. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo jų panašus jų makromorfloginis vaizdas apžiūros metu. Todėl pasisakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, kuris vėliau, nėra galimybės. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. laikotarpiu nuo 2023-01-20 iki 2023-01-21. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą, (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo A. P. parodymai, pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvadą, kad sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo E. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2023-01-20 vakaro metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bute, kilusio žodinio konflikto metu, smurtaudamas artimoje aplinkoje, prieš savo motiną S. Š., tyčia, rankomis sugriebęs jai už kaklo smaugė, po ko vis dar laikydamas už kaklo nustūmė nuo savęs, dėl ko nukentėjusioji nugara atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, tačiau konfliktui tęsiantis ir nukentėjusiajai sugrįžus į kambarį, jis pradėjo stumti rankų delnais mušdamas į krūtinės sritį, taip išstumdamas iš kambario, po ko, nukentėjusiajai mėginant patekti į jo kambarį pro užremtas duris ir jas truputį pravėrus, jis kaire ranka sudavė nukentėjusiajai į dešinį skruostą, tuo pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje ir rankose kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad E. Z. nusikalto tyčia.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. Z. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl E. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis pareiškė prašymą atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jo tėvui R. Z. atsakomybėn.

E. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvas yra jam autoritetas, jis duoda gerų patarimų. Santykiai su tėvu labai geri. Pasak kaltinamojo, su tėvu dažnai leidžia laisvalaikį, jie bendrauja tarpusavyje, kaltinamojo teigimu, jo tėvas myli savo artimus ir gerbia juos.

Galimas laiduotojas R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jis bendrauja su sūnumi, savo sūnaus elgėsi vertina kritiškai, tiek jis pats, tiek visa šeima išgyvena dėl šio įvykio, iš karto po įvykio sūnus paskambino, jie kalbėjosi. Laiduotojo manymu, jis taip pat yra autoritetas sūnui teisinėse situacijose. Apie įvykį daug kalbasi, diskutuoja, nuo to įvykio sūnus yra atsargus, o ateityje ir toliau stengsis bendrauti apie tai, nepamiršti šio įvykio ir prisiminti tai visą laiką. Pasak laiduotojo, jis praeityje administracinė tvarka nėra baustas, neteistas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad E. Z. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamasis smurtaudamas prieš savo šeimos narį (motina), elgėsi tyčia, siekdamas sukelti motinai fizinį skausmą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Antra, E. Z. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 77) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis E. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 2023-05-17 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. Z. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, (b. l. 73). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį, su kuriuo kaltinamasis kartu gyvena, tarpusavyje palaiko artimą ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. Z. su tėvu sieja artimi ryšiai, tėvas jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad R. Z. yra dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteistas, nebaustas administracine tvarka, vedęs. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas E. Z., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. Z., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Kadangi E. Z. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš savo šeimos narę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas mano esant tikslinga E. Z. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

E. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. Z., a .k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti E. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant E. Z. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. Z., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. Z. išaiškinti, kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.