Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. N. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) Ž. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį – 170 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Ž. N. nubaustas už tai, kad 2024 m. vasario 24 d., 13.21 val., kelio Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 68,000 km., vairavo transporto priemonę BMW 530D XDRIVE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė priekyje važiavusį krovininį automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus.

2. Teisme gautas Ž. N. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė:

2.1. Kelio ženklo Nr.108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ (toliau ir Įspėjamasis ženklas) prieš nurodytą sankryžą nėra, todėl mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas netinkamai. Apie faktą, kad prieš sankryžą nebuvo Įspėjamojo ženklo, teikė paaiškinimus tiek prieš surašant 2024 m. kovo 12 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek prieš priimant Institucijos nutarimą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, neįvertinti jo pateikti įrodymai, kad prieš sankryžą Įspėjamojo kelio ženklo nėra. Prašo atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, kad įspėjamojo kelio ženklo nėra ir panaikinti Institucijos nutarimą.

2.2. Teismo posėdžio metu Ž. N. pateikė teismui rašytinį skundo patikslinimą bei papildomai paaiškino, kad iš pradžių jis suklydo dėl kelio atkarpos, kurioje užfiksuotas pažeidimas, todėl teigė, kad kelio ženklo nėra. Vėliau, atsisiuntęs filmuotą medžiagą ir ją peržiūrėjęs, įsitikino, kad nurodytoje vietoje įspėjamasis kelio ženklas yra. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, jis iš dalies pripažįsta Institucijos nutarimu jam inkriminuotą nusižengimą, t. y. kad lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 108. Tačiau važiuodamas jis nematė kelio ženklo, nepripažįsta, kad kelio ženklas jam buvo matomas. Kelio ženklas yra nuokalnėje, labai žemai. Dėl šių priežasčių prieš lenkimo pradžią jis ženklo nematė, o lenkimo metu ženklą jam užstojo kitas automobilis. Kai baigė lenkimą, pamatė, kad yra sankryža, tačiau nebegalėjo stabdyti, nes jam iš paskos važiavo kita mašina. Pažeidimą pripažįsta iš dalies, nematė kelio ženklo, supranta, kad toje vietoje jam nereikėjo pradėti lenkti, dėl to apgailestauja. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu įvairiuose objektuose Lietuvoje, darbo pareigų atlikimui jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Anksčiau yra baustas administracine tvarka už kitokius KET pažeidimus. Su paskirta bauda sutinka, tik prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Ž. N. skundą atmesti. Skunde nurodo:

3.1. skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Kaip matyti iš prie administracinio nusižengimo bylos pridėtų vaizdo įrašų, įvykio vietos fotonuotraukų, Ž. N. aplenkė ta pačia kryptimi judėjusią transporto priemonę, važiuodamas per sankryžą pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu, nurodytu KET 1 priedo Nr.108 („Sankryža su šalutiniu keliu“). Policijos pareigūnai, kaip matyti iš prie bylos pridėto „Body Cam“ vaizdo įrašo, papildomai apžiūrėjo įvykio vietą ir išmatavo atstumą nuo minimo įspėjamojo kelio ženklo iki sankryžos, kuriame įvykdytas neteisėtas lenkimo manevras. Atstumas yra 150 metrų. Taigi, Ž. N. lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET 140.1 p. draudžiama lenkti, todėl jo padaryta veika buvo teisingai kvalifikuota. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad prieš aptariamą sankryžą nėra įrengto kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu“ neatitinka tikrovės. Mano, kad Ž. N. nebuvo pakankamai atidus, nors įvertinti eismo situaciją turėjo objektyvią galimybę (buvo šviesus paros metas, matomumas geras).

4. Skundas netenkintinas.

5. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

6. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

7. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

8. KET 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama: sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“;

9. KET 1 priede „Įspėjamieji ženklai“ nurodoma, kad įspėjamieji kelio ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie <...> Nr.108 pavadinimas „Sankryža su šalutiniu keliu“, kuris įspėja, jog pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias.

10. Tai, kad Ž. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. kelio Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 68,000 km, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: policijos pareigūnų pateikta filmuota vaizdo medžiaga, fotonuotraukos, administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti duomenys ir kt. Iš jų visumos matyti, kad įspėjamasis kelio ženklas Nr.108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ buvo 150 metrų atstumu iki sankryžos, kurioje Ž. N. atliko lenkimo manevrą. Filmuotose vaizdo medžiagose yra aiškiai užfiksuotas aptariamoje kelio atkarpoje kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, kuris pastatytas 150 m atstumu iki sankryžos, tiek įvykio vietoje automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo atliekamas transporto priemonės lenkimo manevras sankryžoje. Todėl atmestini kaip nepagrįsti Ž. N. skunde bei pirminiuose paaiškinimuose dėstomi argumentai, kad prieš sankryžą nebuvo nurodyto įspėjamojo kelio ženklo. Kaip matyti, Ž. N. teismo posėdžio metu pakeitė savo pozicija ir neginčijo pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytų aplinkybių, t. y. pripažino, kad nurodytas kelio ženklas buvo, tik jis suklydo dėl kelio atkarpos, kurioje padarytas pažeidimas. Ž. N. teisme teigė, kad jis neturėjo galimybės pastebėti kelio ženklo, jis buvo nuokalnėje, taip pat kelio ženklą jam užstojo važiuojantis krovininis automobilis. Tačiau tai Ž. N. kaltės nešalina. Ž. N., vairuodamas transporto priemonę, turėjo pareigą atidžiai stebėti kelio ženklus, atlikdamas lenkimo manevrą, turėjo pareigą įsitikinti, kad tai daro leistinoje vietoje, tačiau viso to neįvykdė, nors oro sąlygos, kelio matomumas buvo geras, buvo šviesus paros metas, aiškiai matomas ne tik kelio ženklas, tačiau ir sankryža. Taigi, Ž. N. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

11. Ž. N. teismo posėdžio metu prašė nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą nurodydamas, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, turi važinėti į įvairius objektus visoje Lietuvoje, darbo pareigų atlikimui jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

12. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

13. Teismas, įvertinęs nagrinėjamo administracinio nusižengimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes – Ž. N., išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, viena po kitos lenkė dvi transporto priemones, krovininio automobilio lenkimo manevrą jis atliko neleistinoje vietoje – sankryžoje, buvo šviesus paros metas, matomumas geras. Taip pat teismas vertina ir Ž. N. asmenybę – dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, neteistas, tačiau penkerių metų laikotarpyje net 7 kartus baustas už įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiausia už leistino nustatyto greičio viršijimą, kas rodo, jog jis nėra drausmingas kelių eismo dalyvis. Kaip matyti, Ž. N. paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda – 170 Eur bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui. Jokio pagrindo išvadai, kad Ž. N. paskirta administracinė nuobauda, vertinant pirmiau aptartas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, Ž. N. asmenybę ir kt. yra per griežta ir prieštaraujanti teisingumo principui.

14. Nors Ž. N. teismo posėdžio metu nurodė bei pateikė duomenis, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, turi važinėti į įvairius objektus visoje Lietuvoje, darbo pareigų atlikimui jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju Ž. N., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Institucija priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. N. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.