Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimą dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. N. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. LTSR baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punktą ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinę bausmę paskiriant – laisvės atėmimą iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskacija.

Teismo posėdyje nuteistojo A. N. gynėjas advokatas K. G. prašė teikimą tenkinti, o prokurorė Renata Staniulienė - atmesti. Institucijos atstovė teikimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad nuteistasis nuo 2020 m. dirba, bausmės atlikimo metu 17 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra normalus, grėsmės nekelia, yra uždaresnio ir ramesnio būdo, nelabai linkęs eiti į kontaktą.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas netenkinamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. N. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia - 2001 m. rugpjūčio 14 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, kadangi, vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, turi būti vertinama ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. N. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei. Pirmasis įvertinimas A. N. atliktas 2016 m. sausio 5 d. ir buvo nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (83 balai iš 168). Pakartotinių vertinimų metu fiksuota nuteistojo daroma pažanga, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė: 2021 m. rugpjūčio 16 d. atlikto vertinimo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 64 balais, 2022 m. spalio 13 d. – 57 balais. Nurodytų duomenų pagrindu galima daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir nuoseklų šios rizikos mažėjimą. Vis dėlto, iš 2024 m. kovo 27 d. nuteistojo vertinimo pagal OASys metodiką anketos matyti, kad bendrą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčių balų sumą sudaro 56 balai. Taigi, lyginant su ankstesniu 2022 m. spalio 13 d. vertinimu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nežymiai (vos 1 balu). Taigi, šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, 25 balus sudaro statiniai veiksniai, t. y. nuteistojo padarytų teisės pažeidimų įvertinimas, kurių A. N. negali sumažinti. Likusį balų skaičių – 31 balą sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

2024 m. kovo 7. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) mokėsi kompiuterinio projektavimo operatoriaus modulinėje mokymo programoje, tačiau profesinės kvalifikacijos neįgijo. Nuteistasis teigia, kad mokytis norėjo, tačiau labai trūko praktinių dalykų. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2006 m. kovo 27 d. buvo įdarbintas staliaus pareigose, dirbo beveik vienerius metus. Perkeltas likusią bausmę atlikti Pravieniškių kalėjime, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, dėl darbo vietų stokos darbą pradėjo tik 2020 m. kovo 12 d. VĮ ,,M. A.“ medienos ir baldų ceche, dirba iki šiol. Nuteistasis nepalaiko socialinių ryšių su savo dviem broliais, tačiau turi draugę, su kuria santykius apibūdina kaip labai palaikančius. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje A. N. 14 kartų skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose (2023 m. dalyvavo fizinio aktyvumo būreliuose ir fizinio aktyvumo veikloje). Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti bausmės laiką, tobulėti. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 51 straipsnio 2 dalyje.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. N., būdamas jauno amžiaus, priėmė netinkamus savęs realizavimo būdus – mokyklos nelankymas, neoficialūs darbai, todėl toks gyvenimo būdas galėjo turėti įtakos formuotis jo nusikalstamumui. Nuteistasis pripažįsta, kad kelis kartus yra pasirinkęs netinkamus problemų sprendimo būdus, tačiau, pasakodamas apie dabartinį nusikaltimą, kaltės nepripažįsta. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės taip pat nepripažino. Pažymėtina, kad ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis, rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės, nesigailintis, negali suvokti savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Kartu tai rodo, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, kad pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

Svarbu įvertinti tai, kad A. N. šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad nužudė dvi nepilnametes merginas. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiu A. N. skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama. Atkreiptinas dėmesys, kad A. N. praeityje taip pat yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, kas patvirtina, kad jam yra būdingas nusikaltimų modelis, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrąjį kartą. Akivaizdu, kad nuteistasis A. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamų vertybių orientacijos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyta eilė nuteistojo kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Natūralu, kad smurtinio elgesio istorijos, kriminalinio elgesio istorijos kaip statinių kriminogeninių veiksnių buvimo nuteistasis nebegali pakeisti, tačiau kitus – dinaminius veiksnius nuteistasis gali pašalinti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis A. N. deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama.

Vertinant nuteistojo galimybę būti išleistam anksčiau laiko, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu, didelę reikšmę turi jo elgesys pataisos įstaigoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis A. N. 17 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 14 kartų baustas drausmine tvarka. Akivaizdu, kad net ir atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nuteistasis nesugebėjo išimtinai teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytoms taisyklėms. Šios aplinkybės leidžia abejoti sėkminga bausmės sušvelninimo galimybe, paleidžiant iš įkalinimo įstaigos, neatlikus visos bausmės, kadangi net atlikdamas bausmę kalėjime, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, A. N. jų nesilaiko, todėl, būdamas laisvėje, gali ir toliau atsainiai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau pavyzdingas jo elgesys pasireiškė tik nuo 2020 m. kovo 9 d., atsiradus galimybei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimais padarytos žalos (ar jos reikšmingos dalies) atlyginimas ar įsipareigojimas ją atlyginti pagal BK 51 straipsnį yra aplinkybė, vertintina sprendžiant dėl galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo A. N. asmens byloje esančios 2022 m. lapkričio 10 d. pažymos apie gautus vykdomuosius raštus, matyti, kad išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 996 Eur, o išieškota - 201 Eur. Bausmės atlikimo metu A. N. ilgą laiką nedirbo, Lukiškių kalėjime dirbo tik 11 mėnesių, o Pravieniškių 2-ajame kalėjime pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. kovo 12 d. Taigi, nuteistasis, gaudamas stabilias darbines pajamas, nerodo iniciatyvos savo noru atlyginti įsiskolinimų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad nuteistasis atlygino reikšmingą padarytos žalos dalį ar bent stengiasi šią pareigą vykdyti.

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vien faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis taip pat šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam A. N. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, užtikrintas visuomenės interesas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.