Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, našlys, auginantis 4 metų dukrą, besiverčiantis iš nuosavo ūkio, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. R. kaltinamas tuo, kad 2007 m. balandžio 12 d., apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio suduodamas ne mažiau kaip du smūgius kumščiu J. G. į galvos bei kitas kūno sritis ir ne mažiau kaip du stiprius smūgius koja į krūtinės ląstos viršutinę bei apatinę dalis, tuo padarydamas paviršutinę muštinę kairio smilkinio žaizdą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų išoriniame gale, dešinio skruosto ir dešinio dilbio srityse, kairės pusės VI, VII, VIII šonkaulių lūžimus, dėl ko nuo pilvo sumušimo, lydimo blužnies plyšimo bei ūmaus vidinio nukraujavimo nukentėjusysis 2007 m. balandžio 13 d., laikotarpyje tarp 13 ir 15 valandų mirė, t.y tyčia nužudė J. G..

K. V. R. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad J. G. buvo mirusios motinos sugyventinis. Gyveno kartu, abu sutardavo. Žmonai mirus, vienas augino mažametę dukrą V. R. ir prižiūrėjo senyvo amžiaus J. G.. 2007 m. balandžio 12 d. šventė Velykas, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis, duktė V. R., draugė J. B. bei J. G. apie 22-23 valandą nuėjo miegoti. J. G. miegojo atskirame kambaryje. Apie 23 valandą J. G. garsiai uždainavo ir pažadino dukrą, ši pradėjo verkti. Atsikėlęs, nuėjo raminti J. G., tačiau ar sudavė jam smūgius, neprisimena. 2007 m. balandžio 13 d. ryte J. B. papasakojo, kad jis, ištempęs J. G. iš lovos, sudavė smūgius kumščiu ir koja. Atėjusi sesuo V. K. pamatė, kad J. G. bloga, ji paklausė ar jam „neuždavė“. Jai atsakė: „uždaviau“. J. G. skundėsi, kad jam skauda šoną. Apie 15 valandą jis pradėjo dusti, nebekalbėjo, sesuo iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau jai atvažiavus, J. G. buvo miręs. J. G. palaidotas jo ir seserų lėšomis. Apie laidotuves buvo pranešta jo vaikams, bet jie nedalyvavo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, jo padarymui turėjo įtakos girtumas.

Liudytoja J. B., kaltinamojo draugė parodė, kad pas V. R. užeidavo dažnai, jis gyveno su J. G. ir vienas augino mažametę dukrą V. R.. Su J. G. sutarė, muštynių nebūdavo. 2007 m. balandžio 12 d. pas V. R. šventė Velykas ir pasiliko nakvoti. V. R. ir J. G. buvo girti. Ji, V. R. ir jo duktė V. miegojo viename kambaryje, o J. G. – kitame. Bemiegant, apie 23 valandą J. G. pradėjo garsiai dainuoti. Nuo jo dainavimo visi pabudo, V. pravirko. Kurį laiką V. R. tildė nelipdamas iš lovos, tačiau J. G. dainuoti nesiliovė. Netekęs kantrybės, V. R. atsikėlė, nuėjo į J. G. kambarį ir liepė liautis dainuoti. J. G. nutilo, o V. R. grįžo į lovą, tačiau tik jam atsigulus, J. G. vėl ėmė garsiai dainuoti. V. R. vėl nuėjo į J. G. kambarį. Išgirdo V. R. keiksmus ir duslų garsą, pagal kurį suprato, kad J. G. iškrito arba buvo išverstas iš lovos. Nuėjusi pažiūrėti, pamatė, kaip V. R. spyrė J. G., gulinčiam ant žemės, į šoną. V. R. nuramino, šis jai pasakė, kad spyrė J. G. į šoną 1 – 2 kartus. Bandė J. G. pakelti, bet jis pasakė, kad skauda ir prašė palikti jį ant žemės. Pakėlusi iš lovytės verkiančią V., pasiguldė šalia savęs ir užmigo. Ryte prabudo apie 8 valandą. J. G. gulėjo savo lovoje ant nugaros. Pastebėjo, kad nubrozdinta oda virš kairės akies, iš vakaro šio sužalojimo nematė. Paklausus J. G. kaip jaučiasi, atsakė, kad gerai. V. R. išėjo dirbti ūkio darbus, o ji tvarkėsi namuose. Atvažiavo V. R. sesuo V. K.. Pastebėjusi, kad J. G. veidas pilkšvas, kakta prakirsta, paklausė kas jam yra. V. R. atsakė, kad naktį J. sudavė. Nuo J. G. sklido negeras kvapas, todėl jį nuprausė, perrengė, pakeitė patalynę. J. G. ėmė skųstis, kad jam skauda šoną, galvą, pradėjo dusti, veidas dar labiau papilkėjo. V. R. buvo susirūpinęs, pergyveno dėl J. G. sveikatos. Jo iniciatyva V. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavo po 20 minučių. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, J. G. buvo miręs.

Liudytoja V. K., kaltinamojo sesuo, parodė, kad nukentėjusysis J. G. gyveno su mama apie 30 metų. J. G. senyvo amžiaus, todėl, mamai mirus, pas jį atsikėlė gyventi brolis V. R. su šeima tam, kad galėtų prižiūrėti jį. V. R. žmona mirė, todėl jis vienas augino savo dukrą ir rūpinosi J. G.. Brolis dukrą labai myli, duktė taip pat šiuo metu ilgisi tėvo, išgyvena emocinę traumą. Dviračiu dažnai nuvažiuodavo padėti broliui tvarkytis ūkyje bei prižiūrėti J. G., 2007 m. balandžio 13 d,. apie 11 valandą taip pat buvo nuvažiavusi. J. G. gulėjo lovoje, veido dešinėje pusėje pastebėjo kraujosruvą. Paklaustas apie kraujosruvą, atsakė, kad užsigavo. Jo žodžiais patikėjo, nes praeityje ne kartą yra griuvęs ir užsigavęs. Nuo jo sklido negeras kvapas, todėl apiprausė, perrengė, pamaitino. Valgydamas jis skundėsi, kad skauda pilvo srityje. Pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet J. G. paprieštaravo, pasakęs, kad jam jau geriau. Vėliau, pastebėjusi, kad J. G. neberodo gyvybės ženklų, paskambino į greitąją medicinos pagalbą. Jai atvykus J. G. jau buvo miręs. Šiuo metu prižiūri brolio ūkį ir laikinai globoja jo mažametę dukrą.

Liudytojas P. G., nukentėjusiojo brolis parodė, kad su J. G. bendravo mažai, prie laidojimo išlaidų pinigais neprisidėjo, todėl būti nukentėjusiuoju nepageidauja.

Apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini). esančiame V. R. gyvenamame name, lovoje rastas J. G. lavonas. Virš antakio matoma 0,5 x 0,5 cm žaizdelė, ant rankos - kraujosruva (b.l. 7-8).

Pagal teismo medicinos specialisto išvadą J. G. mirė nuo pilvo sumušimo, lydimo blužnies plyšimo. Tai komplikavosi ūmiu ir gausiu nukraujavimu į pilvo ertmę ir išsivysčiusia ūmaus pobūdžio vidaus organų mažakraujyste. J. G. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jam padarytu pilvo sumušimu, lydimu blužnies plyšimu.

J. G. padaryti šie sužalojimai: pilvo sumušimas, lydimas blužnies plyšimo, kairės pusės VI, VII, VIII šonkaulių lūžimai, paviršutinė muštinė kairio smilkinio žaizda, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų išoriniame gale, dešinio skruosto ir dešinio dilbio srityse. Rasti sužalojimai galėjo būti padaryti paros bėgyje iki nukentėjusiojo mirties kietų bukų daiktų poveikyje. Kairės pusės VI, VII, VIII šonkaulių lūžimai bei blužnies plyšimas padaryti spiriant į krūtinės ląstos kairės pusės apatinę dalį bei į pilvo kairės pusės viršutinę dalį. Paviršutinė muštinė kairio smilkinio žaizda, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų išoriniame gale bei dešinio skruosto ir dešinio dilbio srityse galėjo būti padaryti tiek sumušant kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Objektyviai yra užsifiksavę keturių smūgių (kontaktų) požymiai (b.l. 10-13).

Ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu nustatyta, kad V. R. nusikalstamos veikos darymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę, jų pasekmes, savo veiksmus laisvai kontroliuoti bei juos valdyti. Tiek nusikalstamos veikos darymo metu, tiek atliekant ekspertizę, V. R. psichikos sutrikimų nekonstatuota (b.l. 70-71).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad J. G. mirties priežastis - pilvo sumušimas, lydimas blužnies plyšimo. Blužnies plyšimas bei kairės pusės VI, VII, VIII šonkaulių lūžimai padaryti suduodant stiprius smūgius į krūtinės ląstos kairės pusės apatinę dalį bei į pilvo kairės pusės viršutinę dalį. Smūgiai galėjo būti padaryti spiriant. Kaltinamasis prisipažįsta, kad naktį ėjo raminti J. G. į jo kambarį, neneigia sudavęs smūgius, nors jų neatsimena dėl girtumo. Liudytoja J. B. paaiškino, kad, V. R. antrą kartą nuėjus į J. G. kambarį jo raminti, gulėdama lovoje girdėjo V. R. keiksmus ir duslų garsą, pagal kurį suprato, kad J. G. iškrito arba buvo išverstas iš lovos. Nuėjusi pažiūrėti, pamatė, kaip V. R. spyrė į šoną gulinčiam ant žemės J. G.. Jis pasakė, kad spyrė J. G. į šoną 1-2 kartus. Kitų asmenų nusikaltimo padarymo metu name nebuvo. Seka, kad tarp V. R. veikos ir J. G. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

V. R., spirdamas garbaus amžiaus žmogui (71 metų) į gyvybiškai svarbią kūno dalį – pilvą, suprato kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad V. R. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia nužudė J. G.. Ši nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

V. R. prisipažinimas nebuvo išsamus dėl girtumo, tačiau prisipažino jo padaryto nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybes. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią, atsakomybę sunkinančią aplinkybes bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

Mirtinus smūgius koja nukentėjusiajam į pilvą sudavė tuomet, kai šis, ištemptas iš lovos, gulėjo ant grindų. Todėl negalima laikyti, kad J. G. kaltinamasis nužudė peržengdamas būtinosios ginties ribas ar būdamas didžiai susijaudinęs.

Baudžiamasis įstatymas už V. R. padarytą nusikaltimą numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 1 d. sankcijoje, nėra, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

V. R. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį nepataisomas pasekmes – nužudė žmogų. Nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumą, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t.y. buvo pakaltinamas (b.l. 70-71). Kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas. Seka, kad V. R. nusikalstama veika yra atsitiktinio, momentinio pobūdžio, padaryta neigiamai susiklosčius aplinkybėms. Charakterizuojamas teigiamai, yra našlys, vienas augina mažametę dukrą (b.l. 162), verčiasi iš nuosavo ūkio, savo lėšomis prisidėjo prie nukentėjusiojo laidojimo. Įvertinus paminėtas, vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, bei paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį, V. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d., Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPR ENDĖ:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d., Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubausti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę V. R. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. spalio 1 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2007 m. balandžio 18 d. ir nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2007 m. spalio 1 d. išbūtus sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą V. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.