Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei, kaltinamajam S. K., jo gynėjui advokatui Česlovui Petroniui, pareiškėjai dėl laidavimo G. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, auginantis 2 vaikus, turintis pagrindinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2022 m. gegužės 29 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (02.35 val. jam buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o 02.51 val. – 1,64 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis S. K. teisme kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo išgėręs alkoholio, nuėjo į automobilį pasiimti cigarečių ir nežino, kodėl sugalvojo atsisėsti už vairo ir važiuoti. Jį sustabdė policija. Buvo girtas. Tiesiog „susisuko“ protas. Iš vakaro gėrė alkoholį pas draugą namuose, t. y. gėrė alų ir viskį. Vartojo alkoholį, nes dirbo laidojimo namuose ir buvo per daug susikaupusių neigiamų emocijų. Jo darbas buvo tiek šarvoti, tiek paimti mirusį žmogų. Jis žmogus jautrus, psichologiškai susidėjo viskas ir alkoholis iššaukė tokias pasekmes. Labai retai vartoja alkoholį. Kaltinamojo darbo didžiąją dalį užima vairavimas. Įvykio metu šeima laukė namuose, žmona skambino, bet jis nekėlė ragelio. Namuose problemų nebuvo. Važiavo pas seserį. Namo nevažiavo, nes bijojo žmonos. Savo elgesį vertina blogai. Negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė, tačiau pasimokė iš šios situacijos. Planuoja daugiau nebevartoti alkoholio. Su policija bendravo mandagiai, kaltę pripažino iš karto. Automobilis yra registruotas žmonos mamos vardu, tačiau pirktas prieš metus ar du už kaltinamojo šeimos pinigus. Automobilis yra jo šeimos. Su šeima pasitaręs sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Skolų neturi. Anksčiau turėjo skolų antstoliui už paskolos nesumokėjimą. Šiuo metu gyvena iš santaupų, taip pat šeimai padeda mama ir sesuo.

Tęsdamas parodymus bei atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, kaltinamasis nurodė, jog iš darbo dabar išėjo, nes prarado teisę vairuoti. Nori, kad specialios teisės atėmimo terminas būtų kuo trumpesnis. Garantavo, kad jo toks poelgis nebepasikartos. Prašo perduoti jį pagal laidavimą žmonai G. K.. Laisvą laiką visada leidžia su žmona, žmona nevartoja alkoholio, todėl jis galvoja, jog ji kaltinamajam darys teigiamą įtaką.

2022 m. gegužės 30 d. apklaustas įtariamuoju, S. K. parodė, kad jis 2022 m. gegužės 28 d. maždaug nuo 19 val., (duomenys neskelbtini), pas draugą, kurio anketinių duomenų nenurodys, gėrė viskį, 40 procentų stiprumo. Gėrė jie iki maždaug 2 val. (2022 m. gegužės 29 d.), kai jis nusprendė nuvažiuoti pas seserį R. K., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Nutarė važiuoti jam priklausančiu automobiliu ,,Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris užregistruotas jo uošvienės R. T. vardu. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėmis, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Priėję prie jo policijos pareigūnai paprašė pateikti dokumentus bei pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Dokumentus jis pateikė ir sutiko pasitikrinti savo blaivumą. Pamena, kad pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu – 1,64 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko ir po jais pasirašė. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs. Elgėsi neatsakingai, dėl to jis labai pergyvena. (b. l. 46-49)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio sąlygomis, nutarė, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, atlikti sutrumpintą bylos įrodymų tyrimą.

Iš liudytojo J. V.2022 m. birželio 20 d. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. gegužės 29 d. jis dirbo ekipaže kartu su kolega Panevėžio apskrities Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialistu L. S., kai apie 02.30 val. patruliuodami (duomenys neskelbtini), nustatytame maršrute, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, jie pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jie nusprendė sustabdyti. Minėtą automobilį jie sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Jis su kolega priėjo prie sustabdyto automobilio vairuotojo, prisistatė bei vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vyriškis automobilyje buvo vienas. Iš pateiktų dokumentų jie nustatė, kad vairuotojas tai S. K.. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, kada jis vartojo alkoholį, šis atsakė, kad prieš 15 minučių, todėl jie jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas sutiko. Pamena, kad tiek pirmu, tiek antru tikrinimu S. K. buvo nustatytas maždaug 2 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais S. K. sutiko ir po jais pasirašė. Buvo užpildytas ,,Neblaivumo nustatymo aktas“. Apie tai, kad jie sustabdė neblaivų vairuotoją, pranešė Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui. Minėtas automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 29-32)

Iš Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties specialisto L. S.2022 m. gegužės 29 d tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gegužės 29 d. dirbant ekipaže ,,P1922“ kartu su specialistu J. V., apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio vairuotojo durelių, už vairo sėdėjo vyriškis. Nustatyta, kad automobilį vairavo S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0438, patikros Nr. 1541898, pirmu pūtimu 02.35 val. nustatytas 1,85 prom. girtumas, antru pūtimu 02.50 val. - 1,64 prom. girtumas. S. K. paaiškino, kad alkoholio vartojo prieš penkiolika minučių. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Vykti už savo lėšas į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių blaivumo nustatymui atsisakė. Automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 33)

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. gegužės 29 d. apie 02.35 val. specialistas J. V. S. K. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, eiti tiesia linija - pėda po pėdos, gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), gali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 15 minučių, atliko tikrinimą prietaisu ,,Alcotest 6810, Nr. ARFM-0438, metrologinės patikros Nr. 1541898 (patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. liepos 3 d.), ir nustatė: pirmu tikrinimu 2022 m. gegužės 29 d. 02.35 val. S. K. buvo nustatytas 1,85 prom. neblaivumas (be paklaidos), atlikus antrą kartą patikrinimą 02.51 val. - nustatytas 1.64 prom., neblaivumas (be paklaidos). S. K.su tikrinimo rezultatais sutiko ir po jais pasirašė. S. K.buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. (b. l. 13, 14-15)

Iš 2022 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra važiuojant (duomenys neskelbtini) ir pasukus link (duomenys neskelbtini), kur matomas pilkos spalvos automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis nukreiptas rytų kryptimi. Apžiūros metu paimtas automobilis ,,Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu ir registracijos liudijimu. (b. l. 7-9, fotolentelė b.l. 10-12)

Iš 2022 m. gegužės 29 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo R. B. nutarimo matyti, kad automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktas perduoti saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 16-17)

Byloje pateikta VĮ Regitra informacija apie kelių transporto priemones, iš kurios matyti, kad automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)). (b. l. 19)

Iš liudytojos R. T. 2022 m. birželio 9 d. apklausos protokolo matyti, kad pamena, jog prieš maždaug 1 metus laiko, tiksliai laiko nepamena, jos žentas S. K. pirko automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jos paprašė automobilį „užsirašyti ant savęs“, nes jis buvo skoloje antstoliams. Ji sutiko, todėl minėtas automobilis buvo užregistruotas jos vardu. Minėto automobilio savininkas ir valdytojas yra S. K.. Ji net vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl minėtu automobiliu niekada nesinaudojo, jis tik buvo registruotas jos vardu. Apie tai, kad S. K. vairavo neblaivus, ji sužinojo iš savo dukros G. K.. Ji mano, kad žentas pats neišdrįso jai pasakyti. Jos dukra G. K. ir jos vyras bei jų vaikai gyvena atskirai nuo jos. Ji gyvena viena. Dėl to, kad S. K. neblaivus vairavo jai priklausantį automobilį, pretenzijų jam jokių neturi. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad automobilis ,,Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų konfiskuojamas, nes, kaip minėjo, jis jai nepriklauso. (b. l. 23-26)

VšĮ ,,Emprekis" - autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad automobilio ,,Opel Astra“, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris 1686 cm³, variklio galia 55 kW/ 75 AG, pasirinkti gamybos periodo 1999-2004 m., pasirinkti metai 2001, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. gegužės mėn. - 703,10 eurų be PVM ir 890 eurų su PVM. (b. l. 20)

Iš visų bylos duomenų, aprašytų aukščiau, matyti, jog nėra jokio ginčo dėl S. K. kaltės jam padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Visi duomenys, esantys byloje, pripažintini įrodymai, nes jie surinkti įstatymo nustatyta tvarka, teismo patikrinti bei įvertinti.

Pareiškėja dėl laidavimo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad suprato teisę dėl atsisakymo laiduoti. Prašė taikyti laidavimą be užstato todėl, kad šiuo metu šeimos sunki finansinė padėtis. Šiuo metu G. K. gauna bedarbio išmoką 333 eurų, išmoką gaus dar mėnesį, taip pat jos šeimai padeda jos mama ir vyro S. K. sesuo. Butą nuomojasi, išleidžia apie 220 eurų už nuomą ir mokesčius. Vaikai į mokyklą jau suruošti. Jos tėtis miręs, o mama pensininkė. Automobilis jos šeimos, tik registruotas mamos vardu. Automobilį pirko prieš 3 metus, kainavo 350 eurų. Pati G. K. vairuotojo pažymėjimo neturi. Leidžia teismui nuspręsti laidavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo S. K., vertintina, jog G. K. pateikė prašymą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o kaltinamasis sutiko dėl jo perdavimo pagal laidavimą (b. l. 109-110).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

S. K. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, jis iki tol nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Buvusios darbovietės apibūdinamas teigiamai, nurodant, jog S. K. savo pareigas atlikdavo gerai, buvo darbštus, tvarkingas, sugebėjo operatyviai priimti sprendimus susijusius su įmonės atliekamu darbu. Taip pat darbuotojo charakteristikoje nurodoma, jog kaltinamasis su kolektyvu nekonfliktavo, buvo draugiškas, stengėsi problemas išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu. (b. l. 114)

Iš kaltinamojo elgsenos šio proceso metu galima tikėti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis prašo jį perduoti žmonos G. K. atsakomybėn. Su žmona santykiai geri, kaltinamasis mano, kad ji jam darys teigiamą įtaką.

Pareiškėja dėl laidavimo G. K. administracine tvarka nebausta, neteista, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Remiantis šiais duomenimis, teismas daro išvadą, jog teisinga būtų atleisti kaltinamąjį S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį žmonos G. K. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą 1 metams ir baudžiamąją bylą S. K. atžvilgiu nutraukiant.

S. K. 2022 m. gegužės 30 d. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50-53), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 54-57), dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01240279) (b. l. 58-61). Šios kardomosios priemonės iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo R. B. 2022 m. gegužės 29 d. nutarimu automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas laikinai saugoti į (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). ( b. 1. 16-17 )

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti (taip nurodyta įstatyme) skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Nevienkartinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminė praktika rodo, kad siekiant asmens nuobaudos bei veikų prevencijos tikslų, taip pat gretinant už nusikalstamą pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones su administracinėmis nuobaudomis ir administracinio poveikio priemonėmis, kai asmuo padaro administracinį nusižengimą (vairuoja transporto priemonę neblaivus iki 1,51 promilės girtumo), kur yra nustatyta, kad privaloma skirti atitinkamas administracinio poveikio priemones, siekiant proporcingumo tikslų, teismai turi taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir tiems asmenims, prieš kuriuos baudžiamoji byla nutraukiama BK 40 straipsnio pagrindais.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumo laipsnį (alkoholio kiekio matuokliu 02.35 val. jam buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o 02.51 val. – 1,64 promilių neblaivumas), kitas nustatytas veikos aplinkybes, taip pat tai, kad nebuvo sukeltas eismo įvykis, daro išvadą, kad tikslinga S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 30 d., t. y., nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą priėmimo dienos. Nėra pagrindo numatyti patį trumpiausią teisės vairuoti atėmimo terminą.

Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat tapataus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose.

Lietuvos teisminėje praktikoje nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-489/2019).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančios informacijos apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 19), tačiau tiek pati R. T., tiek ir kaltinamasis S. K. bei jo žmona G. K. nurodė, jog minėtas automobilis pirktas už S. K. pinigus, priklauso kaltinamojo šeimai ir niekas neturi pretenzijų dėl jo konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti bausmės efektyvumą kaltinamosios elgesiui, minėtas automobilis (kartu su užvedimo rakteliu), kuris šiuo metu saugomas (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17), konfiskuotinas valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti – Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas byloje (voke prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (voke prie galinio bylos viršelio), perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Teismas nepatyrė proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos G. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą priėmimo dienos, tai yra, nuo 2022 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kuris šiuo metu saugomas (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

S. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio nuorašu persiųsti valstybės įmonei „Regitra“.

S. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, paskui panaikinti.

Išaiškinti S. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl kaltojo asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašus pateikti visiems suinteresuotiems asmenims: prokuratūrai, asmeniui, prieš kurį byla nutraukta, laiduotojui.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.