- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-1903-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06570-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. K., Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai L. L., prašydamas: pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismų institucijos trukdė ieškovui dalyvauti teismo posėdžiuose ir persekiojo už dalyvavimą teismo posėdžiuose, tokiu būdu pažeidžiant ieškovo teises ir teisėtus interesus; priteisti iš Lietuvos Respublikos 150 027 Lt žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą iki 2012 m. rugsėjo 14 d. ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti faktinį ieškinio pagrindą (nurodyti kokiais konkrečiais kiekvieno atsakovo neteisėtais veiksmais jam padaryta žala; kokio dydžio žalą jis patyrė dėl kiekvieno atsakovo veiksmų; patirtos žalos dydį pagrįsti įrodymais); nurodyti priežastinį ryšį (aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovo prašoma atlyginti žala atsirado dėl atsakovais patrauktų asmenų neteisėtų veiksmų); patikslinti ieškinio dalyką; nurodyti tinkamą atsakovą (-us); pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ieškinio priedų kopijas, kad po vieną egzempliorių tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Nurodė, kad ieškiniu prašoma pripažinti, jog Lietuvos Respublikos teismų institucijos trukdė ieškovui dalyvauti teismo posėdžiuose ir persekiojo už dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat atlyginti žalą. Ieškovas turi patikslinti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. nurodyti, kokiais konkrečiais kiekvieno atsakovo neteisėtais veiksmais jam padaryta žala; kokio dydžio žalą jis patyrė dėl kiekvieno atsakovo veiksmų; patirtos žalos dydį pagrįsti įrodymais (ieškinyje nenurodoma, kodėl padaryta nurodyto dydžio neturtinė žala). Be to, ieškovui būtina nurodyti priežastinį ryšį, t. y. nurodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovo prašoma atlyginti žala atsirado dėl atsakovais patrauktų asmenų neteisėtų veiksmų.
Savarankišku reikalavimu - pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismų institucijos trukdė ieškovui dalyvauti teismo posėdžiuose ir persekiojo už dalyvavimą teismo posėdžiuose – ieškovas prašo pripažinti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrindžiančią faktinę aplinkybę. Tačiau tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovas atsakovais nurodo ne tik Lietuvos Respublikos valstybę, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, bet ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, Vilniaus apygardos teismą bei teisėjas J. K. ir L. L.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Iš ieškinio turinio bei jame nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovas šioje byloje siekia žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų teisėjų ir teismų veiksmų, atliktų vykdant įstatymo pavestas funkcijas, todėl nei teismai, nei teisėjai negali būti traukiami atsakovais byloje dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovą įpareigojo nurodyti tinkamą atsakovą (-us), kuriam (-iems) reiškia reikalavimus.
Pagal CPK 114 straipsnio nuostatas, byloje dalyvaujantys asmenys, kurie procesinio dokumento turinį grindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas, patvirtintas teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens, tačiau ieškovas pateikė nepatvirtintas ieškinio priedų kopijas. Be to teismas nurodė, kad ieškovas privalo pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, patvirtintų teisės aktų nustatyta tvarka, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų (CPK 113 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. skundžia šią teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jau ieškinio priėmimo stadijoje reikalauja pagrįsti ir įrodyti materialinio pobūdžio reikalavimą tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžio įrodytinumo prasme. Nurodo, kad neteisėti veiksmai ir jais padaryta žala bei priežastinis ryšys ieškinyje yra nurodyti, išdėstytos aplinkybės ir dydžiai bei įrodymai, kuriais prašoma priteisti 150 000 Lt neturtinė žala.
Taip pat apeliantas nurodo, kad remiantis CPK 45 straipsniu, ieškovas turi teisę nurodyti atsakovus ir teismai negali ieškinio priėmimo stadijoje net siūlyti keisti netinkamą atsakovą tinkamu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, kuri yra apskųsta kasacine tvarka.
Dėl CPK 114 straipsnyje nurodytų ieškinio trūkumų apeliantas nurodo, kad tai nėra kliūtis priimti ieškinį, kadangi dokumentų originalai gali būti pateikti į teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Pagal formuojamą teismų praktiką visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės ir pagal tokį ieškinį negali būti traukiami atsakovais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Remiantis šia įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti tinkamą atsakovą (-us), kuriam (-iems) reiškia reikalavimus.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio turiniui keliamų reikalavimų baigtinis sąrašas. Pagal šį sąrašą, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, ieškinyje turi būti nurodyti bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga, kurios ieškovui neįvykdžius, teismas taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio trūkumu nurodė tai, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nenurodė, kokio dydžio žalą jis patyrė dėl kiekvieno atsakovo veiksmų, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma, t. y. tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo, todėl nepašalinus šio trūkumo, nebūtų galima tinkamai apginti ieškovo teisės, jeigu jos buvo pažeistos.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų ieškinio trūkumų buvimo. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nesilaikant šių įstatymo reikalavimų, negalima pripažinti, kad ieškinys ir jo priedai buvo pateikti tinkamai. Nagrinėjamu atveju su ieškiniu nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinio aplinkybes. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad dalies įrodymų ieškovas nepateikė, nes dokumentų originalus pateiks teismo posėdžio metu, nepaneigia ieškovo įstatyme nustatytos pareigos pateikti šiuos įrodymus į bylą. Dėl nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti pagal teisės aktų reikalavimus tinkamai įformintus įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes bei atitinkamą ieškinio ir jo priedų kopijų skaičių (CPK 113 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, skirtinas naujas ieškinio trūkumų šalinimo terminas – iki 2012 m. lapkričio 23 d.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. naują terminą – iki 2012 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų šalinimui.