Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-03-18 · Byla Nr. e2T-45-912/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-18
Bylos Nr.
e2T-45-912/2026
Teisminio proceso Nr.
2-60-3-00030-2026-4
Teisėjas
Tomas Venckus
Pareiškėjas
Norvegijos Vaikų išlaikymo
Suinteresuotas asmuo
D. A.
Kategorijos
  • 3.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2T-45-912/2026Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00030-2026-4Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Norvegijos Vaikų išlaikymo ir išmokų išieškojimo agentūros prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos Norvegijos darbo ir gerovės administracijos 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą byloje Nr. 1702825, kuriuo nustatytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui; suinteresuotas asmuo – D. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja Norvegijos Vaikų išlaikymo ir išmokų išieškojimo agentūra (angl. The Collection Agency for Child Support and Overpaid Benefits) (Norvegijos Karalystės viešasis subjektas) prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos darbo ir gerovės administracijos Šeimos ir pensijų skyriaus (norv. NAV Familie og pensjonr) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriuo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo D. A. turi mokėti nepilnamečiam vaikui L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą: nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki nuo 2017 m. birželio 30 d. – 2 660 Norvegijos kronų (toliau – NOK) per mėnesį; nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. – 3 450 NOK per mėnesį, nuo 2022 m. liepos 1 d. – 4 690 NOK per mėnesį. Išlaikymo suma suapvalinama iki dešimčių kronų. Išlaikymo suma reguliuojama remiantis „Vaiko išlaikymo valstybinio avanso nustatymo ir pakeitimo reglamento“ 12 straipsniu. Išlaikymo suma indeksuojama kartą per metus.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo gyvena Lietuvoje. Jis geranoriškai neįvykdė pirmiau nurodyto sprendimo. Pareiškėja, prašydama pripažinti pirmiau nurodytą sprendimą, siekia priverstinai išieškoti išlaikymą iš suinteresuoto asmens.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 1, 5 dalys).

4. Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė nesudarė dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse bylose, kurioje būtų įtvirtintos nuostatos dėl vienoje valstybėje priimtų teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje.

5. Lietuvos Respublikos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimą (Įstatymo 1 straipsnis). Su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – ir 2007 metų Hagos konvencija) ir Įstatymas nenustato kitaip (Įstatymo 37⁷ straipsnis). Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė – 2007 metų Hagos konvencijos narės, todėl pareiškėjos prašymas nagrinėjamas pagal CPK, Įstatymo ir nurodytos konvencijos nuostatas.

6. Sąvoka „kreditorius“ apima viešuosius subjektus, veikiančius asmens, turinčio teisę reikalauti išlaikymo, vardu, arba subjektus, turinčius teisę reikalauti kompensuoti vietoj išlaikymo sumokėtas išmokas (2007 metų Hagos konvencijos 36 straipsnio 1 dalis). Viešasis subjektas gali prašyti pripažinti arba reikalauti vykdyti: a) viešojo subjekto prašymu skolininko nenaudai priimtą sprendimą, kuriuo reikalaujama kompensuoti vietoj išlaikymo išmokėtas išmokas; b) sprendimą, priimtą sprendžiant kreditoriaus ir skolininko ginčą, tiek, kiek tai susiję su kreditoriui vietoj išlaikymo išmokėtomis išmokomis (2007 metų Hagos konvencijos 36 straipsnio 3 dalis). Taigi, pareiškėja prilyginamas kreditorei ir turi teisę reikalauti kompensuoti vietoj išlaikymo už suinteresuotą asmenį sumokėtas išmokas.

7. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, taip pat Įstatymo 4 straipsnio 4, 5 dalis ir 31⁸ straipsnį, nagrinėdamas gautą prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos apeliacinis teismas nevertina ir netikrina prašomo pripažinti sprendimo dėl išlaikymo prievolių teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas tik formaliai įvertina, ar prašymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus 2007 m. Hagos konvencijos 11 ir 25 straipsniuose.

8. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalį, prie 23 arba 24 straipsnyje nurodyto prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo pridedami: a) visas sprendimo tekstas; b) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos sprendimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nebent ta valstybė pagal 57 straipsnį yra nurodžiusi, kad jos administracinių institucijų sprendimai visada atitinka šiuos reikalavimus; c) jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais; d) prireikus, dokumentas, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data; e) prireikus, kai priimtas sprendimas, kuriame nurodytas automatinis sumos indeksavimas, – dokumentas, kuriame pateikiama tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija; f) prireikus, dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje.

9. Pareiškėja prie prašymo pridėjo Norvegijos darbo ir gerovės administracijos Šeimos ir pensijų skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 1702825, ir jo vertimą į lietuvių kalbą, užpildytą prašymo formą, išlaikymui priteistų lėšų mokėjimo istoriją su skola, duomenis apie indeksaciją, duomenis apie prašomo pripažinti sprendimo įsiteisėjimą ir vykdytinumą. Suinteresuotas asmuo neatvyko ir nebuvo atstovaujamas procese kilmės valstybėje, bet buvo tinkamai informuotas apie procesą ir galimybę apskųsti prašomą pripažinti sprendimą. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 12 d. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus 2007 metų Hagos konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalies a–c punktuose.

10. 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnyje įtvirtinti atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsisakyti pripažinti sprendimą galima tik 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a punkte nustatytu pagrindu – kai sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-421/2022, 32.5 papunktis).

11. Atlikęs prašomo pripažinti Norvegijos darbo ir gerovės administracijos Šeimos ir pensijų skyriaus sprendimo patikrinimą viešosios tvarkos aspektu, teismas nenustatė, kad prašomas pripažinti sprendimas aiškiai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Dėl to Norvegijos darbo ir gerovės administracijos Šeimos ir pensijų skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas suinteresuoto asmens nepilnamečiam vaikui, pripažįstamas ir jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, 31⁸ straipsnis).

12. Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad jis per 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą turi teisę pagal nurodytos konvencijos 23 straipsnio 5 ir 6 dalis pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prieštaravimą arba skundą dėl šios nutarties ir prašyti ją peržiūrėti. Pagrindai, kuriais remiantis gali būti panaikinta ši nutartis bei atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti nurodytą sprendimą Lietuvos Respublikoje, nustatyti 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 31⁸ straipsniu, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 3 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti pareiškėjos Norvegijos Vaikų išlaikymo ir išmokų išieškojimo agentūros prašymą.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos darbo ir gerovės administracijos

Šeimos ir pensijų skyriaus („NAV Familie og pensjonsytelser) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriuo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo D. A. turi mokėti nepilnamečiam vaikui L. A. ((duomenys neskelbtini) išlaikymą: nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki nuo 2017 m. birželio 30 d. – 2 660 NOK (200 Eur) per mėnesį; nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. – 3 450 NOK (259,40 Eur) per mėnesį, nuo 2022 m. liepos 1 d. – 4 690 NOK (352,63 Eur) per mėnesį.

Šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Jeigu suinteresuoto asmens D. A. įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas peržiūrėti nutartį gali būti paduodamas per šešiasdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Ši nutartis įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti prašymą jai peržiūrėti, jeigu toks prašymas nebus paduotas.

Teisėjas Tomas Venckus